- Kalbant apie aukštojo mokslo reformą pasigirdo kiek primiršta mintis, kurią palaiko nemažai šalies politikų, kad už valstybės pinigus studijavę jaunieji specialistai turėtų kelerius metus atidirbti Lietuvoje. Yra tvirtinančių, kad rajonų ir regionų ligoninėms tai padėtų išspręsti kadrų trūkumą. Ką manote jūs?
- Na, pirmus trejus metus galbūt tai būtų ir išeitis, bet vėliau... gali laukti griūtis. Gyvename kitokioje geopolitinėje erdvėje - Europos Sąjungoje yra laisvas žmonių ir darbo jėgos judėjimas. Taigi pasirinkę šią erdvę negalime varžyti jaunų specialistų laisvės.
 
Kita vertus, priėmus tokį priverstinį atidirbimą, pavyzdžiui, Šakių ligoninės vyriausiajam gydytojui nebereikėtų sukti galvos, kaip specialistams, kad jie užsiliktų, sukurti geresnes darbo sąlygas, palankesnę darbo aplinką. Kas tada bus? Jaunieji medikai braukys kalendoriuje dienas ir lauks, kada, baigsis jų, na, lažu, gal nepavadinsi, bet tas atidirbimo laikas. O naudos iš to - praktiškai jokios.

- Koks sprendimas, jūsų nuomone, tuomet būtų tinkamiausias?
- Manau, savanoriškumo principas čia tiktų labiau. Galbūt jaunam specialistui, kuris neturi planų dirbti svetur ir norėtų likti Lietuvoje, konkretesnis darbo pasiūlymas padėtų apsispręsti dėl tolesnio gyvenimo. Tai, kad medikų rajonuose ir regionuose trūksta, – faktas. Tačiau problemą reiktų spręsti lanksčiau, bet ne principu arba taip, arba niekaip. Geriau duoti pasirinkimą. Žinoma, jis ir sudėtingesnis, bet, mano nuomone, vertingesnis.

- Jūsų ligoninėje dirba nemažai jaunų gydytojų ir, kiek teko su jais kalbėtis, jie yra patenkinti. Taigi ko imatės, kad juos išlaikytumėte?
- Atvirai kalbant, nieko ypatingo. Tiesiog stengiamės sudaryti darbo sąlygas, kad jaunas žmogus baigęs mokslus galėtų savo žinias taikyti praktikoje ir naudotis šiuolaikinėmis technologijomis. Tai - vienas aspektas. Kitas - bendras įstaigos požiūris į jaunus specialistus: jų nediskriminuojame nei darbo, nei užmokesčio už jį klausimu. Tai - sena ligoninės tradicija. Tiesa, deramės su Sveikatos apsaugos ministerija, kaip panaudojant Europos Sąjungos lėšas sukurti tinkamas sąlygas jaunam žmogui dirbti pas mus.
 
Pavyzdžiui, mums reikia gydytojo kardiologo. Sutarėme su jauna pirmų metų rezidente, kad ją paremsime finansiškai, kol ji baigs rezidentūrą. Kaip žinia, šių studijų vienų metų kaina - daugiau nei penki trūkstančiai eurų. Daug, o juk jaunam žmogui norisi ne tik mokytis, bet ir kultūriniame gyvenime dalyvauti. Tiesa, po studijų sutarėme, kad ji trejus metus dirbs mūsų ligoninėje. Bet tai - ne sąlyga, o savanoriškas jaunos gydytojos apsisprendimas.

- Treji metai gana trumpas laiko tarpas...
- Žinote, kaip būna: tu planuoji, o gyvenimas kartais viską sudėlioja visai kitaip. Gal atvažiuos jauna gydytoja į Šakius, sutiks čia jauną gydytoją ir... Meilė - galingas variklis ir laimę kartais randi visai kitur, nei planavai.

- Ar savo laimę irgi radote Šakiuose?
- Aš savo laimę į Šakius parsivežiau. Esu kilęs iš šio krašto, čia bent trys kartos Klimaičių gyveno, jei ne daugiau. Šiuo klausimu aš toks suvalkietis (šypsosi).

- Prieš šešerius metus tapote „Metų vadovu“. Tikėjotės?
- Galiu atsakyti, į visus jūsų užduodamus klausimus, bet tik ne į šitą. Net ir po šešerių metų mane vis persekioja klausimas, kodėl buvau išrinktas, įvertintas būtent aš. Vis atrodo, kad kolegos, bendrakursiai vertingesni... Sakot, gal per kuklus? Žinot, kaip su tuo kuklumu? Metams bėgant jis mąžta, nes laikas senka, o norisi dar tiek padaryti.  


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!