Naujas skyrius – Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo rezultatas
 
Alytaus rajono Daugų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje – šventė. Čia pristatytas naujas modernus demencija sergančių pacientų poreikiams pritaikytas skyrius, įrengtas drauge su Lenkija, įgyvendinant pasienio projektą „Orumas ir priežiūra: pagalba nuo demencijos ir diabeto“.
 
Į naujo Demencijų skyriaus atidarymo renginį Dauguose susirinko savivaldybės bendruomenė: savivaldybės merė Rasa Vitkauskienė, vicemeras Aurimas Truncė, administracijos direktorius Vytas Arbačiauskas, taip pat Daugų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės vedėjas, šeimos gydytojas Ričardas Gulbinas. Sulaukta svečių ir iš projekto partnerių – Lenkijos – Pišo apskrities savivaldybės administracijos ir Pišo apskrities ligoninės atstovų: pasveikinti atvyko rajono meras Ježij Maleckij, Pišo rajono ligoninės direktorius Macėj Olešenskij, tarybos pirmininkė Irena Jatkovska. Taip pat svarbiu Alytaus rajono gyventojų laimėjimu pasidžiaugti atvyko Daugų seniūnijos seniūnė Irma Kašėtienė, Daugų Dievo apvaizdos parapijos klebonas Jurgis Kazlauskas, įstaigos partneriai, vietos gyventojai bei kiti garbūs svečiai.
 
Projektas finansuojamas ES Europos regioninės plėtros fondo ir pirminės sveikatos priežiūros centro lėšomis. Jo tikslas – gerinti demencija ir diabetu sergančių žmonių sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, stiprinti specialistų bendradarbiavimą ir sudaryti sąlygas pacientams gauti orią bei šiuolaikinius poreikius atitinkančią slaugą. Įgyvendinant projektą, atnaujintos pirmo aukšto Daugų palaikomojo gydymo ir slaugos patalpos, įrengtas demencija sergančių asmenų skyrius. Pastarasis įrengtas, vadovaujantis šiuolaikiniais demencija sergančių žmonių principais: aplinka pritaikyta, kad pacientai jaustųsi saugiai, lengviau orientuotųsi ir kuo ilgiau išlaikytų savarankiškumą, o erdvė būtų jauki ir kaip galima labiau primintų namus.


 
Tikslas – išlaikyti orumą ir pagarbą žmogui
 
Malda ir klebono palaiminimu atidarytas skyrius – ilgo ir atsakingo darbo rezultatas. Prie skyriaus įgyvendinimo kruopščiai dirbusi Alytaus rajono PSPC direktorė Giedrė Ilgūnaitė netruko pasidalinti kelionės patirtimi ir idėjos įgyvendinimu.
 

„Atveriame ne tik naujo skyriaus duris, bet ir erdvę, kurioje svarbiausia pagarba žmogui, jo orumas, saugumas. Įgyvendindami šį projektą pirmiausia galvojome apie žmones, kuriems patalpas kuriame. Ypač daug gilinomės, ko reikia demencija sergančiajam, kokia aplinka, slauga atlieptų jo poreikius, kaip jie mato šį pasaulį ir jaučia žmones. Todėl mūsų pagrindinis tikslas buvo sukurti tokią erdvę, kurioje jie emociškai jaustųsi saugūs kaip namuose“, – sako Alytaus rajono savivaldybės PSPC direktorė Giedrė Ilgūnaitė.

 
„Erdvės kiekvienas sprendimas, spalva, detalė tarnauja, kad pacientai jaustųsi ramiau. Kokios patalpos be žmonių? Nuoširdžiai dėkoju visai mūsų komandai. Jūsų profesinės žinios – neįkainojamos, bet dar svarbesnė – jūsų kantrybė, šiluma, sugebėjimas įžvelgti asmenybę net ten, kur kiti galbūt mato tik simptomus. Būtent jūs kursite skyriaus dvasią. Ačiū jums už tai ir didžiausios sėkmės“, – padėkas siuntė G.Ilgūnaitė nepamiršusi atskirai padėkoti ir rajono savivaldybei, kuri visapusiškai padėjo, palaikė, gelbėjo, kad visos gražios idėjos virstų realiais darbais.
 
„Kartu įrodėme, kad investicija į žmonių sveikatą pirmiausia yra investicija į žmogų“, – Lenkijos kolegoms atskirą ačiū tarė vadovė. Jos lūpose padėka ir pacientų artimiesiems, kurie medikams patiki rūpestį savo brangiausiais žmonėmis.
 
„Tegul šios durys simbolizuoja ne pacientų atskirtį, ne nuosprendį, o kitą gyvenimo etapą, kurį taip pat galima nugyventi turiningai, besišypsant, saugiai. Nes net kai pasaulis tampa miglotas, širdis vis dar jaučia“, – jautriais žodžiai šventę pradėjo G.Ilgūnaitė.
 
Merė R.Vitkauskienė pripažįsta – iššūkių siekiant rezultato buvę nemažai, tačiau kiekvienas jis buvo to vertas. Rezultatas lūkesčius pranoko.

„Negalime sustabdyti laiko, išgydyti pacientų sergančių šia liga, sugrąžinti prisiminimų, tačiau galime įrengti tokią erdvę, kurioje kiekvienas jų jaustųsi oriai ir saugiai“, – nuoširdų ačiū visiems nepagailėjusiems jėgų ir energijos tarė Alytaus rajono savivaldybės merė Rasa Vitkauskienė.

 
Skyriaus vedėjas šeimos gydytojas Ričardas Gulbinas akcentavo: demencija – sunki būklė, reikalaujanti kruopščios atidos, tad kolektyvui tenka išgirsti tai, kas nepasakyta, pamatyti tai, kas paslėpta už kaukės.
 

„Žmogus, sergantis demencija, užsidaro savyje, pasislepia po kauke, nes jaučiasi nesaugus. Stengėmės, kad patalpos primintų namų aplinką: su namų nuotraukomis, šiltomis spalvomis, įprasta lova“, – kalbėjo skyriaus vedėjas šeimos gydytojas Ričardas Gulbinas.

 
Demencija – neišgydomas sindromas, paveikiantis atmintį, mąstymą ir gebėjimą savarankiškai gyventi. Šiandien Lietuvoje demencija serga apie 40 tūkst. žmonių, tačiau prognozuojama, kad iki 2050 metų šis skaičius išaugs dvigubai. Senėjant visuomenei, vis didesnį dėmesį tenka skirti ne tik ligos prevencijai, bet ir kokybiškai ilgalaikei priežiūrai.
 
Iki šiol Daugų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje buvo vos keturios demencija sergantiems pacientams skirtos lovos. Nors jie buvo slaugomi atskirose palatose, aplinka nebuvo pritaikyta jų specifiniams poreikiams, o teikiamos paslaugos apsiribojo pagrindine slauga, masažais ir kineziterapija. Trūko pažintines funkcijas palaikančių veiklų, sensorinės terapijos, emocinio bendravimo priemonių bei specialiai parengtos aplinkos, padedančios mažinti ligos progresavimą.
 
Naujasis skyrius Alytaus rajone iš esmės keičia požiūrį į demencija sergančių žmonių priežiūrą.
 


Ne tik būti, bet ir jaustis saugiems
 
Apžiūrėjus tikrais namais virtusias slaugos namų patalpas tampa aišku – rūpestis ir atida demencija sergantiems pacientams čia išskirtinis. Vadovė G.Ilgūnaitė pasakoja, jog sukurti namus nebuvo lengva. Mat demencija sergantys pacientai reikalauja ne tik ypatingos atidos ir specifinių žinių: svarbu išsiaiškinti, kokia aplinka jiems yra tinkama, kad jie ne tik būtų, bet ir jaustųsi saugūs.
 
„Neradome nė vieno specializuoto architekto ar dizainerio, kuris žinotų, kaip reikalinga įrengti tokio pobūdžio aplinką. Teko remtis tarptautine praktika, intuicija, į demencija sergančių pacientų pasaulėjautą gilintis patiems, lankytis tokio pobūdžio įstaigose, konsultuotis su specialistais, kokia aplinka yra reikalinga, saugi. Šiuo klausimu apvažiavome dešimtis įstaigų ir galiu pasakyti niekur nematėme to, ką esame sukūrę čia“, – dalinasi G.Ilgūnaitė.
 
Vienuolika – keturios dvivietės ir trys vienvietės – palatos įrengtos ir dekoruotos skirtingomis spalvomis, kad būtų lengviau orientuotis aplinkoje, atskirti savo erdvę. Vadovė paaiškina, kad demencija sergantys pacientai sunkiai atpažįsta aplinką, tad jiems reikalingi išskirtiniai ženklai, atpažinimo rodikliai, simboliai.
 
„Kambaryje raginame turėti kuo daugiau savos atributikos: nuotraukų, ant durų numatome klijuoti skirtingus, lengvai įsimenančius simbolius, kambariuose savą namų aplinką primenančių daiktų, pavyzdžiui, pledą, kurio kvapas primins jiems savus namus“, – aiškina vadovė.
 
Kambariai – šviesūs, erdvūs, čia atsisakyta šaltos, baltos, ligoninę menančios atmosferos. Vengta aštrių kampų, palatos įrengtos laikantis maksimalių saugumo kriterijų. Vonios kambario patalpose – spalvų kontrastai. Vadovė paaiškina: taip paprasčiau orientuotis erdvėje.
 
„Jei visa technika būtų vienos spalvos, pacientai neatrastų, kur dušas, kur tualetas, tad apgalvota kiekviena smulkmena: maišytuvai, laikikliai, gyvatukai. Kiekviena patalpa turi savo spalvą, kad būtų lengviau įsidėmėti, kur yra jų erdvė“, – apie demencija sergančių pacientų specifiką pasakoja G.Ilgūnaitė.
 
Pacientams, kuriems pasireiškia agresyvus elgesys, atskirai įrengta palata su minkštomis sienomis. Tiesa, ir ši vizualiai primena kambarį. „Naudojome tokią dangą, kuri naudojama sporto klubuose, tad pavyko išvengti akį rėžiančių detalių“, – gudrybę atskleidžia vadovė.
 
Bendros erdvės bendravimui, poilsiui ir kasdienėms veikloms stebina ne tik priemonių gausa, bet ir naujovėmis. Akį patraukia interaktyvūs multisensoriniai žaislai robotai – gyvūnai. Judantys katė ir šuo – it tikri naminiai keturkojai.
 
„Lietuvoje tokių žaislų-robotų įsigyti neradome. Juos specialiai siuntėmės iš Anglijos. Jie moka ir užsimerkti, ir apsiversti, kilnoti uodegą, yra labai artimi gyviems gyvūnams. Patvirtina mediciniškai, kad demencija sergantiems pacientams jie suteikia ramybę“, – aiškina G.Ilgūnaitė.
 
Dar viena moderni naujovė – prie pacientų lovų tiesiami sensoriniai kilimėliai. Kai pacientas išlips iš lovos, automatiškai bus perduotas signalas personalui ir šis žinos, jog pacientas jau pabudo.
 
Naujajame skyriuje rūpinamasi ne tik fizine pacientų sveikata. Čia įrengta bendra valgomojo ir virtuvėlės erdvė, kurioje pacientai galės kartu leisti laiką, bendrauti ir dalyvauti kasdienėse veiklose. Taip pat sukurta multisensorinė nusiraminimo erdvė su vaizdo, garso ir lytėjimo terapijos priemonėmis.
 
Pacientams bus taikomos įvairios terapijos ir edukacinės veiklos, skirtos palaikyti pažintines funkcijas, stiprinti atmintį, mąstymą ir skatinti aktyvumą. Visos patalpos pritaikytos žmonėms, judantiems neįgaliojo vežimėliu.
 
Pacientų veikla ir užimtu rūpinsis visas specialistų desantas: gydytojai, slaugytojai, jų padėjėjai, socialinė darbuotoja, užimtumo darbuotoja,  taip pat psichologas ir psichiatras, kineziterapeutas, ergoterapeutas, masažuotojas.
 
„Stengiamės, kad šių paslaugų būtų teikiama pagal poreikį. Džiaugiamės šaunia komanda, iš kurios niekad neišgirstame pasipriešinimo“, – tikina skyriaus vedėjas R.Gulbinas.
 


Mokėsi suprasti demencijos sergančiųjų pasaulį
 
Demencija sergantys pacientai reikalauja ne tik specialiai jiems sukurtos ir pritaikytos infrastruktūros, bet ir ypatingo bendravimo. Skyriuje dirbanti komanda pasiruošusi atiduoti ne tik savo širdį, bet ir žinias. Specialiuose, intensyviuose kursuose stiprintos darbuotojų kompetencijos, mokytasi, kaip elgtis ir suprasti demencija sergančiųjų pasaulį. Taip pacientams užtikrinta profesionali, pagarbi ir ori priežiūra.
 
Bendrosios praktikos slaugytoja Lina Sabonė tikina, jog kursai davė realų pamatą, tad personalas jaučiasi savimi pasitikintis su tokiais pacientais bendrauti. Pasitikėjimą savo jėgomis jiems suteikia aplinka.
 
Kalbinti kolektyvo nariai pasakoja, jog kuriant erdves atsižvelgta ir į personalo gerovę, tartasi bei klausta jų nuomonės, kokie sprendimai būtų patogūs darbui, pacientų gerovei, tad skyrius yra bendros kolektyvo vizijos vaisius.
 
„Dirbti šiuolaikinėse patalpose gera. Čia jauku, malonu būti, viskas apgalvota, priemonių – gausybė“, – kalbėjo bendrosios praktikos slaugytoja Angelė Kalašnikienė.
 
O G.Ilgūnaitė pasidalino dar viena įstaigos stiprybe – paslaugų koncentracija.
„Mus vertina pacientai ir jų artimieji, kad turime visą reikiamą komandą ir suteikiame visas paslaugas. Vertinant psichikos sveikatos būklę pacientams nereikia atskirai vykti ieškoti paslaugų į miestą, kitose gydymo įstaigose. Darbą taip sustygavome, kad čia patekęs pacientas gautų visą paketą, ko jam gali reikėti dėl paslaugų ištyrimo ir tolesnės jo priežiūros“, – patikina vadovė.
 
Slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos šiame skyriuje gali būti teikiamos nemokamai iki 120 dienų per metus. Pasibaigus šiam laikui, yra galimybė slaugą pratęsti mokamai. Alytaus rajono gyventojams savivaldybė lovadieniui numačiusi teikti kompensuojamą lengvatą.