Kitoks skubios pagalbos organizavimo modelis
 
Šventinės nuotaikos LSMU Kauno ligoninės Šilainių padalinyje: čia duris atvėrė naujas korpusas, kuriame po vienu stogu įsikūrė Skubios pagalbos centras, Intensyviosios terapijos skyrius ir laboratorija. Naujasis korpusas veiklą pradės nuo rugsėjo. Kaip akcentavo žodį tardama LSMU Kauno ligoninės generalinė direktorė prof. D.Žaliaduonytė, vienoje vietoje sutelktos svarbiausios skubiosios pagalbos grandys leidžia greičiau atlikti tyrimus, operatyviau nustatyti diagnozę ir nedelsiant pradėti gydymą.
 

„Šis korpusas – ne tik naujos erdvės ar moderni įranga. Tai iš esmės kitoks skubiosios pagalbos organizavimo modelis. Po vienu stogu sutelkus pagrindines grandis, pacientui nebereikia keliauti tarp skirtingų padalinių – greičiau atliekami tyrimai, sparčiau priimami sprendimai ir anksčiau pradedamas gydymas. O kritinėse situacijose kiekviena sutaupyta minutė gali būti lemiama“, – apie dar aukštesnį standartą kalbėjo LSMU Kauno ligoninės direktorius medicinai prof. dr. Jonas Čeponis.

 
Atidarymo metu LSMU Kauno ligoninės generalinė direktorė padėkojo Sveikatos apsaugos ministerijai ir Europos Sąjungos fondų investicijoms, kurios sudarė galimybes įgyvendinti šį projektą. Projektuojant korpusą ypatingas dėmesys skirtas pasirengimui ateities iššūkiams. Pasak D.Žaliaduonytės, pastatas pritaikytas lanksčiai valdyti pacientų srautus, prireikus juos atskirti, o jo infrastruktūra leidžia užtikrinti sklandų darbą ir pandemijų ar kitų ekstremalių situacijų metu.

„Naujoji infrastruktūra sustiprina ligoninės galimybes operatyviai reaguoti į įvairaus sudėtingumo skubius atvejus. Čia sukurta aplinka, kurioje modernios technologijos, efektyviai organizuoti procesai ir glaudus specialistų bendradarbiavimas leidžia užtikrinti aukščiausios kokybės pagalbą pacientams šiandien ir būti pasirengusiems rytojaus iššūkiams“, – aprodydama korpusą akcentavo ligoninės generalinė direktorė prof. dr. Diana Žaliaduonytė.

 
Pasak jos, tikroji naujojo korpuso vertė atsiskleis tuomet, kai čia pradės veikti visi skyriai ir pacientams bus teikiama pagalba.
„Šiandien atveriame duris naujam etapui, tačiau svarbiausias rezultatas bus matomas tada, kai šios erdvės prisipildys pacientų ir darbuotojų. Būtent jų kasdienis darbas ir pacientų patirtis parodys tikrąją šio projekto vertę“, – sakė prof. dr. D.Žaliaduonytė.
 
Dovana Kaunui
 
Tarti sveikinimo žodžio pakviestas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius prof. habil. dr. Rimantas Benetis pasidžiaugė, kad modernizuojant korpusą buvo pagalvota apie medicinos studentus, kurie šioje ligoninėje atlieka praktiką ir gydytojus rezidentus, čia žengiančius pirmuosius karjeros žingsnius.
 
„Turbūt vieni svarbiausių ligoninės padalinių yra Skubios pagalbos centras, priėmimas, reanimacija ir laboratorija. Tai yra tos vietos, kuriose sutelktos pirmosios medikų fronto linijos, – kalbėjo jis. – Tai nėra tik patalpos – tai yra vieta, kur susiduria daugybė interesų: pacientas, personalas ir visuomenė, lydintys asmenys, kenčiantys galbūt taip pat kaip ir pacientas. Šios grupės mes taip pat negalime ignoruoti. Visada projektuotojai ir architektai turi atkreipti į tai dėmesį, sudėlioti teisingai prioritetus ir proporcijas, kurios dalies interesai yra svarbiausi ir kurioje būtent dalyje“, – kalbėjo prof. R.Benetis.
 
Rektorius taip pat užsiminė, kad universitetas ateityje tikėtųsi didesnio valdžios finansavimo bei tikisi, kad ateityje kiti projektai bus taip pat sėkmingai įgyvendinti kaip ir šis. 
 
Projektas „LSMU Kauno ligoninės skubios medicinos pagalbos infrastruktūros modernizavimas“ įgyvendintas pagal 2022-2030 metų sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programą. Bendra jo vertė siekia daugiau kaip 18 mln. eurų.
 
„Tai yra puikus pavyzdys, kaip Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo priemonė, kuri Lietuvoje įgyvendinama per planą „Naujos kartos Lietuva“, padeda kurti stipresnę ir modernesnę sveikatos sistemą“, – sakė atidarymo renginyje apsilankiusi Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje Komunikacijos grupės vadovė Virginija Dambrauskaitė. Ji džiaugėsi matydama atsinaujinusią ligoninę ir sakė, kad pati tokioje norėtų dirbti.
 
ES investicijos į sveikatos priežiūrą visada reiškia daugiau nei finansinę paramą. Pasak jos, investicijos į ligoninę, medicininę įrangą, į skubiąją, intensyvią terapiją, į laboratorijas iš tiesų yra investicijos į žmonių gyvybes, orumą ir saugesnę ateitį. „Svarbu, kad šis projektas iš tiesų stiprina ligoninės pasirengimą būsimų pandemijų ir kitų krizių atvejams, – pabrėžė V.Dambrauskaitė ir pridūrė, kad tai yra europiečių dovana Kaunui. – Tai ES ir visų europiečių mokesčių mokėtojų pinigai ir šiandien čia juos švenčiame.“
 
Sveikinimo žodžius tarė tiek Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, tiek Kauno rajono meras Valerijus Makūnas. V.Matijošaitis prisiminė, kaip ilgainiui keitėsi ši teritorija. Jis pasidžiaugė iki šiol sėkmingai įgyvendintais projektais, įskaitant buvusios Raudonojo Kryžiaus ligoninės Traumatologijos punkto perkėlimą į Josvainių gatvę, taip pat atkreipė dėmesį į erdvią ir patogią automobilių stovėjimo aikštelę šalia naujojo korpuso.
 
Kauno ligoninė yra svarbi ne tik miestui. Kauno rajonas taip pat džiaugiasi stiprėjančia medicinos infrastruktūra. Apie tai ir kalbėjo V.Makūnas, dėkodamas prof. dr. D.Žaliaduonytei ir rektoriui už partnerystę, linkėdamas daugiau tokių šaunių projektų.
 
LSMU Medicinos akademijos Medicinos fakulteto dekanas prof. dr. Andrius Macas pasakojo, kad būtent šiame Šilainių padalinyje jam teko dirbti gydytoju rezidentu. Jo žodžiais tariant, aplinka tuo metu buvusi visai kitokia. Anuomet tiek pacientai, tiek studentai prašė, kad ligoninės erdvės būtų bent kiek pagražintos. Jau seniai reikėjo ką nors daryti. A.Macas džiaugėsi, kad pagaliau pavyko tai įgyvendinti, o studentams čia sudaromos vis geresnės sąlygos studijuoti ir dirbti.


 
Perduoti simboliniai raktai
 
Nėra pastato, kuris neturėtų raktų. Juos prof. dr. D.Žaliaduonytei perdavė bendrovės „Autokausta“ direktorius Juozas Kriaučiūnas. Jis nurodė, kad 4 983 kvadratinių metrų ploto pastatas atitinka A++ energinio naudingumo klasę, yra rūsys bei tunelis, kuris yra sujungtas su gretimais pastatais. „Tų žemės darbų ir visų kasybų čia buvo galybė“, – teigė jis ir pridūrė, kad buvo paklotas naujas 300 metrų ilgio dujotiekis, nutiesta 1 683 metrai įvairių požeminių komunikacijų, kurių gylis siekia daugiau kaip aštuonis metrus. Buvo tiek darbo, kad nors traukiniu vežk.
 
„Be to, buvo įrengta 7 710 kvadratinių metrų automobilių stovėjimo aikštelė su 87 parkavimo vietomis, konteinerių saugojimo aikštelė su 530 vietų ir nutiesta 527 kvadratinių metrų įvairaus pločio pėsčiųjų takų“, – vardijo J.Kriaučiūnas, pridurdamas, kad pastatą patogu iš visų pusių apeiti tiek klientams, tiek darbuotojams.
 
J.Kriaučiūnas dėkojo prof. dr. D.Žaliaduonytei už profesionalų vadovavimą ir išreiškė viltį, kad nebegrįš „griuvėsių ir duobėtų gatvių laikas ir kad Kaunas taip, kaip iki dabar, taip ir toliau, turės tokius vadovus, kurie myli miestą ir kauniečius“.
 
O šventėje dalyvavęs Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas šį padalinį pavadino Vilties vartais, sakydamas, kad, kai užklumpa liga, šioje vietoje pasitinka žmonės, kurie dovanoja viltį, kad viskas bus gerai. „Sienos, jos nuostabios, jos mums padeda, tai gydymo dalis, galėtume sakyti, bet esmė tas santykis, tie žmonės, tos akys, tos šiltos rankos ir tas žvilgsnis“, – teigė Kauno arkivyskupas.
 
Nuskambėjus visoms kalboms, Kauno arkivyskupas palaimino naująsias Skubiosios pagalbos centro erdves. Po patalpų pašventimo įvyko simbolinė juostos kirpimo ceremonija, o galiausiai svečiai buvo pakviesti pasivaikščioti po modernizuotą skyrių.


 
Įdiegti šiuolaikiniai technologiniai sprendimai

Kaip pabrėžė LSMU Skubios pagalbos centro vadovas Robertas Pranevičius, kiekviename skyriuje įdiegti šiuolaikiniai technologiniai sprendimai.
 
„Čia viskas orientuota į efektyvų komandinį darbą – nuo paciento atvykimo iki gydymo pradžios“, – kalbėjo centro vadovas.
 
Intensyviosios terapijos skyriuje įrengtos modernios lubinės medicininių dujų ir elektros konsolės bei pacientų kėlimo sistemos, atnaujinta gyvybės palaikymo įranga, o Skubios pagalbos centre įdiegta dirbtiniu intelektu paremta pacientų srautų valdymo sistema. Pacientų ir jų artimųjų patogumui įrengta erdvi laukimo salė su informaciniais stendais, o konsultuojantiems specialistams – atskiri konsultacijų kabinetai, užtikrinantys didesnį privatumą ir sklandesnį darbą.
 
„Pati infrastruktūra suprojektuota taip, kad kiekvienas elementas tarnautų greitesniam gydymui ir didesniam saugumui: balistinės plėvelės, stebėjimo įranga ir telefonspynė apsaugo pacientus bei personalą. Pacientų pakėlimo sistemos mažina slaugytojų fizinę naštą. Vidinė pastato struktūra kuria sąlygas spartesnei procesų dinamikai ir padeda spręsti personalo trūkumo iššūkius“, – privalumus vardijo R.Pranevičius.
 
Naujajame Skubios pagalbos centre jau šiandien diegiami dirbtinio intelekto sprendimai, padedantys medikams greičiau įvertinti tyrimų rezultatus ir priimti sprendimus. Pirmasis žingsnis – DI integracija į EKG vertinimą, leidžianti per trumpesnį laiką atpažinti kritinius širdies ritmo sutrikimus. Ateityje planuojama DI įdiegti ir radiologinių vaizdų analizėje bei triažavimo sistemoje – tai reiškia, kad paciento būklė bus įvertinta tiksliau ir greičiau nei bet kada anksčiau.
 
Intensyviosios terapijos skyriuje įrengta 18 intensyviosios terapijos lovų, o pats skyrius suskirstytas į tris atskiras zonas, kurios prireikus galės veikti autonomiškai.
 
Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vadovė dr. Jūratė Šimkienė sako, kad naujosios erdvės leis užtikrinti ne tik aukštesnę gydymo kokybę, bet ir saugesnes darbo sąlygas personalui. „Intensyviosios terapijos pacientams svarbi kiekviena detalė – nuo įrangos išdėstymo iki galimybės greitai pasiekti visus reikalingus medicinos prietaisus. Naujos darbo vietos suprojektuotos taip, kad personalas galėtų kuo daugiau dėmesio skirti pacientui, o moderni įranga padėtų operatyviai reaguoti į besikeičiančią jo būklę“, – pagerėjusiomis sąlygomis džiaugėsi J.Šimkienė.
 
Skyriuje taip pat bus sudarytos galimybės visą parą taikyti pakaitinę inkstų terapiją, užtikrinant visapusišką kritinės būklės pacientų gydymą.
„Moderni įranga ir pasirengusi profesionalų komanda yra vieni svarbiausių veiksnių, galinčių lemti pacientų, patekusių į šį skyrių, gydymo sėkmę“, – sako Intensyviosios terapijos skyriaus vadovė dr. J.Šimkienė.
 
Ne veltui pastatas buvo planuojamas taip, kad prireikus juo būtų galima patogiai naudotis ir krizinėmis situacijomis. „Stiklai turi apsaugines plėveles nuo sprogimo, yra rūsys, kuris gali būti naudojamas kaip slėptuvė. Ten būtų galima net operacinę įrengti. Numatėme ir infekcinių ligų tikimybę, jeigu vėl kiltų pandemija“, – teigė R.Pranevičius, pridurdamas, kad skyriuje įrengtos keturios modernios izoliacinės palatos. Esant ypač pavojingoms infekcijoms, pacientas galės būti transportuojamas atskiru liftu ir pateks tiesiai pro specialiai pritaikytą balkoną – toks sprendimas padės sumažinti infekcijos plitimo riziką ligoninės viduje. Skubios pagalbos skyriaus vadovas priduria, kad ekstremaliomis situacijomis čia būtų galima sutalpinti net 22 pacientus. Ambulatoriškai pirminių pacientų galima priimti apie 40 vienu metu.


 
Greitą ir tikslią diagnostiką užtikrinanti laboratorija
 
Svarbi grandis naujajame korpuse – modernizuota laboratorija, kurioje įdiegta pažangi pneumatinio pašto sistema, skirta greitam ir saugiam mėginių transportavimui.
 
Laboratorijos vadovės Alinos Šimkūnienės teigimu, laboratorinių tyrimų prieinamumas šalia Skubios pagalbos centro ir Intensyviosios terapijos skyriaus leis dar greičiau priimti klinikinius sprendimus.
 
Modernus laboratorijos patalpų išdėstymas, didžiąją dalį laboratorinių tyrimų procesų sutelkiant vienoje erdvėje, leidžia taupyti žmogiškuosius išteklius, užtikrina sklandesnį mėginių srauto valdymą, sumažina kryžminės taršos tikimybę. Tad tyrimų rezultatai gaunami tikslesni, išvengiama pakartotinio ėminių ėmimo, taip užtikrinant kokybiškas ir savalaikes paslaugas pacientui.
 
„Skubiojoje medicinoje laikas yra vienas svarbiausių veiksnių. Galimybė laboratorinius tyrimus atlikti vietoje ir jų atsakymus gydytojams perduoti per itin trumpą laiką padeda greičiau nustatyti diagnozę ir pradėti gydymą. Tai reikšmingas kokybinis pokytis tiek pacientams, tiek visai gydymo komandai“, – teigė A.Šimkūnienė, pridurdama, kad atnaujinti skubių situacijų valdymo protokolai pagerins ir pagreitins diagnostiką.
 
Čia taip pat įsikurs ir Kraujo bankas: bus įrengta kraujo komponentų saugykla, Kraujo banko darbuotojų darbo kabinetas bei ėminių priėmimo vieta.
 
„Džiaugiamės, kad Kraujo bankas yra tokioje geroje strateginėje vietoje, šalia laboratorijos, todėl mūsų darbas bus dar efektyvesnis, komandiškesnis ir pacientus dar greičiau pasieks saugus kraujas“, – sakė Kraujo banko vadovė Ieva Satkevičiūtė-Kalamažnikienė.
 
Patalpų išdėstymas suplanuotas taip, kad visi svarbiausi procesai vyktų kuo sklandžiau ir greičiau. Pacientai ir klientai turės galimybę įrengtame kraujo tyrimų kabinete bet kuriuo paros metu atlikti norimus tyrimus.