Pagal Seimo priimtas Sveikatos draudimo įstatymo pataisas, su privačiomis įstaigomis Ligonių kasa sutartis sudarys dėl tos dalies paslaugų, kurių negali užtikrinti valstybės ir savivaldybių viešosios ir biudžetinės įstaigos.
 
Šie principai netaikomi pirminei sveikatos priežiūrai, kuriai nenustatomas paslaugų teikimo mastas. Pacientai ir toliau galėtų rinktis jiems labiausiai priimtiną viešąją ar privačią pirminės sveikatos priežiūros įstaigą.
 
„Tikėkimės, jie (pokyčiai – BNS) bus ilgalaikiai, tvarūs, nes mūsų sistema reikalauja prognozuojamo strateginio planavimo bent jau 10–15 metų į priekį, kaip normaliose pasaulio šalyse, o ne 2–3 metams į priekį ir vėl stop, keičiasi ministrai, keičiasi strategijos, keičiasi situacija su ligoninėmis, ir rajono žmogus praktiškai paliekamas likimo valiai“, – Seime trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė Biržų ligoninės direktorius Petras Bimba.
 
Ne tik pagyros, bet ir kritika
 
Joniškio ligoninės direktorė Aranta Būtautaitė teigė nelaikanti pataisų priešinančiomis privatų ir viešąjį sektorius, nes pastarasis turi jam valstybės priskirtas privalomas funkcijas, kaip skubi pagalba, pasiruošimas ekstremaliosioms situacijoms, rezidentų mokymai.
 
„Manau, tai yra labai stiprus žingsnis judant link strategijų, (...) kad įvykdytume ne tik sutartines kvotas, bet ir patenkintume gyventojų poreikį“, – sakė A.Būtautaitė.
 
„Tai bus labai svarbus žingsnis pereinant prie ilgalaikio sveikatos priežiūros modelio, kurį aš vertinu aukštai ir tikiuosi, kad jis netrukus taip pat mus pasieks“, – jai antrino Vilkijos pirminės sveikatos priežiūros centro direktorius Danas Bortkevičius.
 
Anot Kretingos ligoninės vyriausiojo gydytojo Romaldo Sakalausko, pakeitimai suteikia vilties, kad kitais ir dar kitais metais „sveikatos sistema bus tvari“.
Savo ruožtu Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas, Jonavos ligoninės vadovas Gediminas Ramanauskas sveikino Vyriausybės sprendimą palikti 300 gimdymų reikalavimą, nuo 1,1 tūkst. iki 700 sumažinti chirurginių intervencijų reikalavimą paslaugų kompensavimui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto.
 
Kita vertus, jis teigė, kad sutarčių su VLK sudarymo procesas „užvėluojantis yra bent jau paskutinius penkerius metus“.
 
„Sprendimai, kuriuos priiminėja tiek Sveikatos apsaugos ministerija, tiek Valstybinė ligonių kasa, kalba, kad pirminiai sutartiniai dėmenys, kurie apima skubią, stacionarinę pagalbą (...) atsirastų prieš būsimą laikotarpį“, – kalbėjo jis.
 
„Tikimės, kad šitie pakeitimai, (...) apibrėžiantys pačią sutarčių formą, ir jų ilgalaikiškumas leis 2027–2028 metų laikotarpiu turėti pagrindus sutartiniams dalykams“, – pažymėjo G. Ramanauskas.
 
20 rezidentų regionams kasmet – „labai nedaug“
 
Kaip rašė BNS, Seimas birželio 18 dieną taip pat priėmė pataisas, numatančias per trejus metus sukurti 60 papildomų valstybės finansuojamų rezidentūros vietų, kuriose norintieji studijuoti privalėtų kurį laiką atidirbti regionų sveikatos priežiūros įstaigose.
 
P.Bimba sveikino šį sprendimą, bet pabrėžė, jog į regionus rezidentų numatoma pritraukti per mažai.
„Džiugu, kad ryžtasi priimti sprendimą, kad į regionus galėtų atvažiuoti gydyti ir dirbti (studijas – BNS) pabaigę rezidentai. 20 vietų, sakyčiau, labai nedaug yra, (...) neišeis nė po vieną papildomą gydytoją kiekvienai savivaldybei“, – sakė Biržų ligoninės vadovas.
 
Spaudos konferenciją surengusi Seimo pirmininko pavaduotoja Orinta Leiputė pripažino, kad rezidentų skaičius nedidelis, bet tai yra papildoma galimybė, kai, politikės duomenimis, apie 17 proc. jaunų gydytojų neturi galimybės studijuoti nei mokamoje, nei nemokamoje rezidentūroje.
 
„Pokyčiai, susiję su rezidentų atidirbimu ir įsipareigojimu, yra mums priimtini tiek kaip visuomenei, tiek ligoninėms ir sveikatos apsaugos priežiūros paslaugoms“, – pažymėjo A. Būtautaitė.
 
O.Leiputė akcentavo, kad pataisos buvo priimtos po diskusijų su medikais, įstaigų vadovais, pacientų organizacijomis, o sprendimus „padiktavo poreikis“.
 
Kandidatas į ministrus palaiko, dalis politikų ir organizacijų kritikuoja
 
Į sveikatos apsaugos ministrus pateiktas demokratas Linas Kukuraitis priimant pataisas dėl viešųjų įstaigų prioritetizavimo jas palaikė, pažymėjęs, kad dėl pakeitimų privataus ir viešojo sektoriaus įstaigos pernai lapkritį pasirašė specialų susitarimą.
 
Lietuvos verslo konfederacija (LVK) praėjusią savaitę ragino nepamiršti šio susitarimo su Sveikatos apsaugos ministerija, pagal kurį nuo 2027 metų PSDF biudžeto augimo lėšos pirmiausia bus skiriamos viešajam sektoriui, o privačių įstaigų finansavimas valstybės lėšomis bus ribojamas pagal 2025 metų faktines jo apimtis.
 
Tuo metu 63 medikų, gydymo įstaigų ir ekspertų organizacijos bei opoziciniai Seimo konservatoriai prezidentą Gitaną Nausėdą ragino vetuoti Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimus.
 
Pasak organizacijų, nepateikta duomenų, kad privačių įstaigų dalyvavimo PSDF sistemoje ribojimas savaime pagerintų paslaugų prieinamumą regionuose, pasigendama pataisas grindžiančių duomenų, kriterijų, pacientų interesų, poveikio vertinimo.
 
Kreipimąsi inicijavusi nevyriausybinė organizacija „European Life Science & Knowledge Institute“ pranešime neįvardijo pasirašiusiųjų, bet vėliau pateikė jų sąrašą BNS.
 
Į prezidentą kreipėsi po keliolika organizacijų jungiančios Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba, klubas „Diabeto IQ“ ir Lietuvos triračių sporto asociacija, taip pat dar keliolika įvairių sričių medikų, pacientų, medicinos įstaigų organizacijų.
 
Pakeitimai dėl valstybės ir savivaldybių sveikatos įstaigų prioretizavimo dar neįsigalioję, juos turi pasirašyti arba vetuoti prezidentas. Šiam to nepadarius per dešimt dienų, įstatymas įsigalioja jį pasirašius ir paskelbus Seimo pirmininkui.

Be to, opozicija dėl pataisų žada kreiptis į Konstitucinį Teismą.