Atsako specialistė
Gydytoja dermatovenerologė Edita Zubrickienė pasakoja apie furunkulų (šunvotės) priežastis, gydymą ir profilaktiką:

- Furunkulas, vadinamas šunvote, yra bakterinė odos liga, dažniausiai sukelta auksinio stafilokoko. Jis pasireiškia ūmiu pūliniu – nekrotiniu plauko folikulo ir apie jį supančio jungiamojo audinio uždegimu. Kai furunkulai išplinta po visą kūną, prasideda furunkuliozė.
Furunkulai gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, kur yra plaukų, ypač traumuojamose odos vietose – veide, sprande, krūtų, juosmens, sėdmenų, vidinėse šlaunų srityse.
Pavieniai furunkulai ar lokalizuota furunkuliozė, dažniausiai atsiranda dėl išorinių faktorių – odos užterštumo, nepakankamos kūno higienos, mikrotraumavimo (injekcijų, vabzdžių sukandimų, pjūvių), padidėjusio prakaitavimo. Nemažai įtakos turi ir darbo sąlygos: darbas su tepalais, dulkėta, karšta aplinka. Recidyvuojančių pavienių folikulų atsiradimas gali būti susijęs su padidėjusia odos sensibilizacija į stafilokokinę infekciją.
 
Furunkuliozė dažniausiai atsiranda dėl endogeninių faktorių: netinkamos mitybos, hipovitaminozės (C, A), lėtinių žarnyno uždegimų, medžiagų apykaitos sutrikimų (cukrinio diabeto), nutukimo, kraujo ligų, atopinio dermatito, imunosupresijos, vartojant kortikosteroidus ir citostatikus, užsitęsusio fizinio persitempimo, nervų sistemos sutrikimų. Įtakos gali turėti vietinis arba viso kūno perkaitimas ar sušalimas.
Pavieniai bėrimai dažniausiai praeina be didesnių negalavimų, kartais pakyla kūno temperatūra. O furunkuliozę gali lydėti karščiavimas, bendras silpnumas, galvos skausmas. Labai svarbu neliesti, nespaudyti bėrimų, atsargiai skustis, nes furunkulai gali komplikuotis limfangitu, limfadenitu, o veide apie lūpas ir nosį gali susiformuoti pūlingas tromboflebitas, su galimu tolesniu meningito ar net sepsio susiformavimu.
Furunkulai gali susidaryti vieną kartą gyvenime ir daugiau nesikartoti. Pasikartojantys su tam tikromis pertraukomis, vadinami recidyvuojantys, o esantys nuolatos, vadinami lėtiniais furunkulais.
 
Furunkulai diagnozuojami gydytojui apžiūrint odą, jei reikia paimamas pūlių pasėlis su antibiotikograma, atliekamas bendras kraujo tyrimas, gliukozės kiekis kraujyje.
Taikomas vietinis, sisteminis, chirurginis gydymas ir profilaktika.
Sisteminis gydymas antibiotikais greitai padeda išspręsti problemą, bet ne visada jie reikalingi, ypač kai yra pavieniai nekomplikuoti bėrimai. Tačiau bėrimai veide ar dauginiai ir komplikuoti kitose vietose gydomi sisteminiais antibiotikais. Chirurginis gydymas (incizija) reikalingas esant absceduojančiam furunkului.
Esant pavieniams nekomplikuotiems bėrimams skiriamas vietinis gydymas. Oda dezinfekuojama chlorheksidinu, 70 laipsnių spiritu (valyti nuo periferijos centro link). Taikoma sausa šiluma (vengti drėgnų kompresų, dėl galimo bėrimų išplitimo).
 
Susiformavus pūliniui tepami antibiotikai, dedami hipertoninio tirpalo tvarsčiai.
Esant lėtiniams recidyvuojančiams furunkulams ir furunkuliozei, reikia ištirti ir gydyti galimus endogeninius ir egzogeninius ligos predisponuojančius faktorius.
Ne visos nurodytos priemonės kartais būna veikmingos ir toliau tęsiasi bėrimai. Tada gali padėti vietos pakeitimas, ypač jei bėrimai susiję su emociniu stresu ar fiziniu nuovargiu, ar kelių savaičių poilsis sauso ir šaltesnio klimato zonoje.
Reikėtų sanuoti galimus stafilokoko nešiotojus (kai išskiriamas sukėlėjas nosies landose ar odoje), dirbančius vaikų ugdymo ir gydymo įstaigose.
Sergantiems lėtine furunkulioze dar kartais taikomas stimuliuojantis gydymas (autohemoterapija, stafilokoko anatoksino, gamaglobulino injekcijos), bet efektyvumas yra abejotinas.
 
Svarbu:
Sergant negalima maudytis vonioje ar pirtyje, geriau praustis po dušu ir nenaudoti kempinių. Naudoti asmeninius rankšluosčius, juos skalbti aukštoje temperatūroje. Vengti odos išsausėjimo, nukasymo, mikrotraumavimo, autoinokuliacijos. Naudoti laisvus apatinius ir viršutinius rūbus, jeigu susitepa pūliais, svarbu skalbti atskirai ir aukštoje temperatūroje. Plaukus aplink furunkulą apkirpti trumpai, bet ne skusti.