Virtuvės pagrindas – augalinis maistas
Indų mitybos pagrindas – augalinis maistas: ryžiai, daržovės, pienas ir pieno produktai, kiaušiniai, kukurūzai, daug baltymų turinčios pupelės, žirniai ir lęšiai, atstojantys mėsą. Vietoje riebalų vartojamas augalinis aliejus, rečiau - lydyti taukai iš buivolų pieno.
Indams valgymas suteikia ypatingo džiaugsmo. Net skurdžiai gyvenančios šeimos maistui skiria labai daug dėmesio, nes ir paprastus ryžius pagardinti galima įvairiomis čia augančiomis daržovėmis ar vaisiais, prieskoninių žolelėmis, tad patiekalas gali įgauti vis kitokius skonius.
 
Valgio gaminimo ritualas
Nėra vieningos indiškos virtuvės. Ji yra skirtinga įvairiose Indijos vietovėse. Tai lemia religinės dogmos ir klimatas. Dauguma indų griežtai yra vegetarai, kai kurie nevalgo žuvies ar kiaušinių ir pasitenkina tik daržovėmis bei vaisiais.
Indiška virtuvė – viena seniausių ir tobuliausių. Kiekvieną dieną gamindami pastą indų virėjai prieskonius trina, maišo juos su vandeniu. Tai - savotiškas ritualas. Ne veltui indai mano, jog valgio gaminimas – tai Dievo įkvėptas menas žmonėms. 

---

Komentaras:
Restorano „Sue's Indian Raja“ virtuvės šefas Trilok Singh, vyriausias šefas Shishu Pal Sigh Negi, šefas Anil Kumar ir šefo padėjėjas Naresh Joshi:
- Indijos maisto kultūrai didelę įtaką padarė britų, olandų, portugalų ir prancūzų kolonizavimas. Taip pat turėjo ir šalies religinės pažiūros bei atskirų regionų maisto pasirinkimas. Daugelis indų nevalgo jautienos, nes karvė yra laikoma šventu gyvūnu. Valgyti kiaulieną taip pat nėra priimtina, nes Indijoje gyvena daug musulmonų. Dėl šių priežasčių indiška virtuvė gali pasigirti didele vegetariškų patiekalų pasiūla. Jie dažniausiai gaminami iš ankštinių augalų, džiovintų pupelių ir daugybės įvairių daržovių.
 
Sveikos mitybos pavyzdys
Indiška virtuvė laikoma sveikos mitybos pavyzdžiu, nes jos išskirtinis bruožas yra prieskonių ir žolelių derinimas, o ne įmantrus žongliravimas gaminimo technikomis. Žolelėmis patiekalas gardinimas gaminimo proceso metu, suteikiant jam skonį ir aromatą. Prieskoniai čia atlieka žymiai svarbesnę funkciją. Česnako, imbiero, kalendros, mėtos ir svogūnų naudojimas apskaičiuotais kiekiais paverčia indišką maistą sveikesniu dėl šių prieskonių gydomųjų savybių. Taip pat šios virtuvės įtaką gerai savijautai ir sveikatai padidina įprotis vartoti daugiau šviežių nei konservuotų ar džiovintų daržovių.
Jei maistas yra marinuojamas, marinatui naudojamos citrinos ar kiti švieži vaisiai: papajos ar ananasai bei jogurtai ir pienas.
 
Lyginant su lietuviška virtuve
Lietuvišką virtuvę lyginti su indiška būtų sudėtinga, tai tarsi lyginti obuolius su apelsinais. Jos abi pasižymi savitu išskirtinumu ir šarmu. Vis dėlto galima išskirti pagrindinius skirtumus. Pavyzdžiui, indiškas maistas dažniausiai patiekiamas karštas ir tik keletas patiekalų būna šalti, tuo tarpu lietuviškoje virtuvėje išlaikomas santykis – pusė patiekalų šaltų ir pusė karštų. Taip pat svarbu paminėti, jog indai gamindami naudoja daugiau nei 60 prieskonių, tuo tarpu lietuviai – 15 ar 20. Aštraus maisto ir čili pipirų gausų vartojimą Indijoje skatina klimato sąlygos, nes šioje šalyje vasaros būna ypač karštos. Aštrus maistas priverčia žmogų prakaituoti, todėl kūno temperatūra po truputį vėsta. Tuo tarpu lietuvių virtuvės tikslas priešingas – maistas valgomas tam, kad kūnas sušiltų.
 
Renkamasi dėl šviežumo
Lietuviai indišką virtuvę labiausiai mėgsta dėl šviežių ingredientų. Jiems labiau priimtini karščiu neapdoroti, nei orkaitėje kepti patiekalai. Taip pat svarbus faktorius yra tai, jog indiška virtuvė siūlo daug vegetariškų patiekalų.
Paklausę, kaip žmonės atranda indišką maistą, dažniausiai išgirstame, jog jie šią virtuvę atrado keliaudami po Indiją ir džiaugiamės, kad valgydami mūsų restorane visiškai nenusivilia maisto kokybe.
 
Įdomu:
Tradiciškai valgant indišką maistą nebuvo naudojami jokie įrankiai, o skystas maistas semiamas duonos paplotėliais, ar valgomas į jį mirkant ryžius. Valgant naudojama tik dešinė ranka. Maistą valgyti pradeda vyriausias šeimoje žmogus ir negalima nueiti nuo stalo tol, kol jis nepavalgo.