Prasidėjo nuo vieno tyrimo
 
Neuropsichologė Lukrecija Žuromskaitė pasakoja, kad Mocarto efekto pradžia siejama su 1993 metais pasirodžiusiu moksliniu straipsniu. Aprašytame tyrime psichologė Frances Rauscher 36 koledžo studentams dešimt minučių leido Mocarto sonatą dviem fortepijonams D major K448, po to paprašė atlikti erdvinio mąstymo testą. Studentai, kurie klausėsi sonatos, surinko 8-9 taškais daugiau nei tie, kurie sėdėjo tyloje ar klausėsi atsipalaidavimo instrukcijų.
 
Dartmouth universiteto mokslininkai 2021 metais tyrė, kuo ši sonata tokia ypatinga. Jų teigimu, sonata turi pastovų pasikartojantį ritmą – maždaug 128 dūžius per minutę, kuris gali sukelti neuronų sinchronizaciją. Kitaip tariant, smegenys pradeda dirbti tuo pačiu ritmu kaip muzika. Be to, klasikinės sonatos forma „nuolat kuria lūkesčius ir juos tenkina arba apgauna, taip įtraukdama klausytojo dėmesį“.
 
Mitas apie genialumą
 
„Gilinantis į šį originalų straipsnį, galima pastebėti, kad tyrimas atliktas su maža suaugusių studentų imtimi, o ne kūdikiais. Jame nėra kalbama apie ilgalaikę įtaką bendram intelektui“, – pabrėžia L.Žuromskaitė.
 
Nors originalus tyrimas kalbėjo tik apie trumpalaikį erdvinio mąstymo pagerėjimą suaugusiesiems, populiarioji žiniasklaida ir verslas paskelbė sensaciją neva Mocartas yra universalus receptas genialumui.
 
1998 metais fenomenas pasiekė politikos aukštumas. Džordžijos valstijos gubernatorius Zelas Mileris pasiūlė biudžetą, kad kiekviena naujagimio mama gautų nemokamą kompaktinį diską su Mocarto muzika. Politikas tikino, kad tai padės ugdyti vaikų intelektą. Prekyba „protingos muzikos“ diskais suklestėjo, atsirado ir knygų apie Mocarto muzikos įtaką vaikų genialumui.
 
Pati tyrimo autorė Frances Rauscher 1999 metais pareiškė, kad tyrimų rezultatai buvo klaidingai suprasti – ji niekada netvirtino, kad ši muzika didina intelektą.
 
Veikia vos ketvirtį valandos
 

„Mokslininkai pastebi, kad klasikinė muzika gali pagerinti erdvinius gebėjimus, pavyzdžiui, užduotyse, panašiose į origami. Tačiau toks efektas trunka vos apie 10-15 minučių“, – pasakoja neuropsichologė Lukrecija Žuromskaitė.

 
Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad yra ir daugiau tyrimų, kuriuose pastebėtas teigiamas klasikinės muzikos poveikis trumpalaikei atminčiai ir darbo greičiui. Tačiau, anot jos, svarbu suprasti, kad muzika veikia netiesiogiai, per emocinę būseną ir susikaupimą.
 
„Muzika padeda nurimti – tai panašu į meditacijos efektą, kuris leidžia susikoncentruoti, – aiškina neuropsichologė. – Taip pat muzika gali pagerinti nuotaiką, padidinti sužadinimą. Kai žmogus geriau jaučiasi ir yra susikaupęs, gerėja ir mąstymas, atmintis, bendras produktyvumas.“
 
Jei patinka – veikia
 
„Mocarto, kaip ir Johano Sebastiano Bacho, kūriniai tyrimuose išskiriami kaip sudėtingi ir specifiškai veikiantys smegenis. Tačiau muzikos įtaka neapsiriboja Mocartu ar klasika apskritai“, – teigia neuropsichologė.
 
Ji pabrėžia, kad mokslininkai teigiamą poveikį sieja su žmogui malonia muzika. „Tyrimai rodo, kad mėgstama muzika mažina nerimą. Kalbant apie mąstymą ir atmintį, efektyvus ne tik Mocartas, bet ir Šubertas, roko grupės ar net Stephen King kūrinių ištraukos“, – pastebi L.Žuromskaitė.
 
2005 metais Jungtinėje Karalystėje mokslininkai ištyrė 8 tūkst. mokyklinio amžiaus vaikų. Vieni klausėsi Mocarto, kiti – populiariosios roko grupės „Blur“. Tie, kurie klausėsi „Blur“, užduotis atliko geriau – tiesiog todėl, kad jiems ši muzika labiau patiko.
 
„Gal „Mocarto efektą“ tiksliau būtų vadinti „malonios veiklos efektu“?“ – svarsto L.Žuromskaitė.
 
Klysta milijonai tėvų
 

Neuropsichologei pritaria muzikos terapeutė Miglė Oželytė. „Muzikos terapijos praktika rodo – nesvarbu, ar tai Mocartas, Šopenas, „Mango“, Kernagis ar Lady Gaga – jei muzika žmogui patinka, ji paveiki“, – teigia specialistė.

K.Kublicko nuotr.
 
„Deja, daugelis tėvų elgiasi priešingai. Susilaukę naujagimių, pradeda leisti kūdikiui Mocartą, nors patys jo niekada neklausė ir tokios muzikos nemėgo. Prisiklausę kalbų apie stebuklingą Mocarto poveikį, įjungia klasiką namuose, ir visi – tiek kūdikis, tiek tėvai – kankinasi“, – šypsosi M.Oželytė.
 
Anot jos, tyrimai atskleidžia, kad kūdikiams paveikiausia ta muzika, kurios mama klausėsi paskutiniais nėštumo mėnesiais.
 
„Kūdikiai pradeda girdėti nuo dvidešimt šeštos nėštumo savaitės, todėl pripranta prie garsų, kuriuos girdi. Pavyzdžiui, kai laukiausi kūdikio ir buvo jau devintas nėštumo mėnuo, grupė „Måneskin“ laimėjo Euroviziją. Nuolat klausydavau jų albumo, ir gimęs vaikas puikiausiai miegojo prie „Måneskin“ muzikos, tikrai ne prie Mocarto. Nors pati mėgstu ir klasikinę muziką“, – dalinasi pašnekovė.
 
„Daugeliu tyrimų įrodyta: paveikiausia muzika yra ta, kuri žmogui patinka. Visiškai nesvarbu, ar tai klasika, ar metalas, ar sunkusis rokas“, – pabrėžia M.Oželytė.
 
Veikia ne tik klausymas
 
L.Žuromskaitė priduria, kad vaikų gebėjimus labiau ugdo ne pasyvus klasikinės muzikos klausymas, o aktyvus muzikavimas – mokymasis groti instrumentu.
 
Tai patvirtina ir moksliniai tyrimai. 1997 metais JAV mokslininkai Frances Rauscher ir jos kolegos ištyrė 78 ikimokyklinio amžiaus vaikus. Tie, kurie šešis mėnesius mokėsi groti klavišiniais instrumentais, erdvinio mąstymo testuose pasirodė daugiau nei 30 procentų geriau nei bendraamžiai, lankę kompiuterių pamokas arba neturėję jokio papildomo ugdymo.
 
„Muzika gali sumažinti patiriamą skausmą, padėti kurti socialinius ryšius, reguliuoti emocijas ar išreikšti save. Visa tai reikšminga bendrai savijautai ir tinkamam smegenų funkcionavimui“, – apibendrina neuropsichologė.

---

 
Tai įdomu

2021 metais Dartmouth universiteto mokslininkai ištyrė 16 pacientų su sunkiai gydoma epilepsija. Kai pacientai klausėsi Mocarto sonatos K448 bent 30 sekundžių, epilepsinės iškrovos smegenyse silpnėjo – ypač priekinėse dalyse, atsakingose už emocijas.
 
Be K448, terapinį poveikį turėjo tik fortepijono sonata C major K545. Tyrėjai bandė kitus kūrinius – Bethoveno „Elizą“, kitus Mocarto darbus – tačiau jie nepadėjo.
 
Panašius rezultatus paskelbė ir Taivano mokslininkai, 2012 metais ištyrę 39 epilepsija sergančius vaikus. Anot jų, klausantis sonatos K448, epilepsinės iškrovos sumažėjo trečdaliu, beveik tiek pat ir klausantis K545. Svarbiausia, kad vaikai geriau jautėsi ir baigę klausytis muzikos.
 
2024 metais paskelbta apžvalga apibendrino 25 tyrimus ir devyni patikimiausi iš jų patvirtino, kad Mocarto K448 mažina epilepsijos priepuolius ir epilepsines iškrovas tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!