Klaipėdos jūrininkų ligoninė nuo pat įstaigos įkūrimo daug dėmesio skiria širdies ir kraujagyslių ligų diagnostikai bei gydymui. Todėl nieko nestebina, kad vien pernai ligoninėje pradėtos taikyti net trys naujos procedūros, gerinančios pacientų gyvenimo kokybę bei užkertančios kelią skaudžioms komplikacijoms. Anot gydymo įstaigoje dirbančių medikų, naujos technologinės galimybės leidžia jiems, kaip savo srities specialistams, plėsti žinias ir gebėjimus, o svarbiausia – pacientams teikti efektyvesnes paslaugas.
Gydytojai dalijasi sritis
Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies ir kraujagyslių radiologijos skyriaus vedėjas intervencinis kardiologas Aurimas Knokneris sako, kad praėjusieji metai jo vadovaujamam skyriui buvo dosnūs naujovių. Pasitelkus intervencinę kardiologiją pradėti taikyti nauji širdies ligų gydymo būdai: prieširdžių pertvaros defekto uždarymas, lėtinės okliuzijos atvėrimas, taip pat širdies aortos vožtuvo implantavimas be pjūvio.
„Pasauliniu mastu tai nėra naujos procedūros, jos naujos mūsų ligoninėje. Intervencinės procedūros brangios, joms reikia pasiruošti tiek kalbant apie įrangą, gydytojų įgūdžius, tiek ir finansinius resursus. Vykome mokytis į užsienio centrus, kurie specializuojasi šiose srityse, taip pat kvietėme konsultantus į Klaipėdos jūrininkų ligoninę“, - sako Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies ir kraujagyslių radiologijos skyriaus vedėjas intervencinis kardiologas Aurimas Knokneris.
Ligoninės širdies ir kraujagyslių radiologijos skyrius nedidelis - jame dirba penki gydytojai. Kiekvienas jų specializuojasi tam tikroje srityje. „Pavyzdžiui, Andrej Pileckij kartu su Romualdu Mačiūnu specializuojasi lėtinių okliuzijų gydyme, aš ir Dalia Jarašiūnienė implantuojame aortos vožtuvus, Lina Klovienė uždaro prieširdžių pertvaros defektus. Kiekvienas turime kuruojamą sritį. Toks darbo principas pasirenkamas daugelyje pasaulio gydymo įstaigų, nes norint gerų rezultatų, procedūrų operatorius jų turi atlikti tam tikrą skaičių. Jei kiekvienas mūsų per metus padarys po penkias procedūras, neįgysime reikiamų įgūdžių. Tačiau, jei bendras vienos srities procedūrų skaičius teks vienam gydytojui, rezultatai bus visai kiti ir pacientas gaus kokybišką paslaugą. Tarkim, lėtinių okliuzijų arba dirbtinio vožtuvo implantavimo metu turi pereiti daug etapų, negali blaškytis, visus etapus privalai žinoti automatiškai – to pasiekiama tik įgijus patirties“, - sako A.Knokneris.
Vedėjui pritaria ir kolegos sakydami, kad to pasiekiama tik atlikus kuo daugiau tos pačios rūšies intervencijų. Kuo dažniau gydytojas atlieka procedūrą, tuo labiau trumpėja jos atlikimo laikas, ji būna sklandesnė, efektyvesnė bei išvengiama komplikacijų.
Be pjūvio
Pernai pirmą kartą Vakarų Lietuvoje ir Klaipėdos jūrininkų ligoninėje atliktos unikalios širdies aortos vožtuvo operacijos. Aortos vožtuvas į širdį implantuotas ne atveriant krūtinės ląstą, kaip buvo įprasta iki šiol, o per specialų kateterį. Apie valandą trunkančios procedūros metu per kirkšnies arteriją pacientui yra įvedamas ir implantuojamas naujas aortos vožtuvas. Ši procedūra atliekama nestabdant širdies veiklos. Remiantis kitų ligoninių patirtimi, jau kitą dieną po procedūros pacientai gali keliauti namo. Jokių žaizdų, dėl pjūvio galimų pooperacinių komplikacijų, ilgo gijimo, skausmo, ilgos reabilitacijos. Perkateterinės širdies aortos vožtuvo implantavimo operacijos taikomos tiems pacientams, kurie dėl sveikatos būklės negali būti operuojami tradiciniu būdu. Vienas širdies vožtuvas, su visa jam implantuoti reikalinga įranga kainuoja apie 15 tūkst. eurų. Pirmasis širdies vožtuvas per kateterį žmogui buvo implantuotas 2002 m. Prancūzijoje. Plačiau šis būdas pradėtas taikyti prieš dešimtmetį.
Patirties sėmėsi iš kolegų užsienyje
Pernai gruodžio pabaigoje Klaipėdos jūrininkų ligoninėje buvo atliktos lėtinių okliuzijų procedūros, kurias, naudodami moderniausias priemones, klaipėdiečiai pirmieji tarp Baltijos šalių kolegų atliko savarankiškai. Kiekvienam naujam metodui įsisavinti reikia įgyti patirties, todėl, anot Širdies ir kraujagyslių radiologijos skyriaus intervencinio kardiologo Andrej Pileckij, viskas prasidėjo prieš trejus metus, kuomet procedūros buvo atliekamos su užsienio kolegų pagalba. „Kas tris mėnesius pas mus atvažiuodavo gydytojas iš Latvijos, lėtinių okliuzijų specialistas Artis Kalnins. Dirbome kartu su juo, o pernai procedūras jau atlikome patys, tiesa, prižiūrimi kitų šalių specialistų“, - sako gydytojas.
Lėtinės okliuzijos atvėrimo procedūros sąnaudos didesnės, medžiagos brangesnės ir jų spektras turi būti gerokai platesnis nei įprasto stentavimo. Be to, ir dirbama ne su viena, o iš karto su dviem kraujagyslėmis.
„Procedūros sėkmė priklauso nuo kelių veiksnių: operatoriaus įgūdžių, pacientų atrankos ir naudojamų priemonių. Gruodžio mėnesį, kuomet lėtinės okliuzijos atvėrimo procedūrą atlikome savarankiškai, buvome pirmieji Baltijos šalyse panaudoję specialius (Stingray ir CrossBoss (Boston Scientific)) kateterius. Tai - pats naujausias ir labiausiai ištobulintas šios procedūros produktas, leidžiantis lėtines okliuzijas atverti efektyviau“, - teigia Širdies ir kraujagyslių radiologijos skyriaus intervencinio kardiologo Andrej Pileckij.
Pasak A.Knoknerio, galima sakyti, jog šiuo metu intervencinėje kardiologijoje didžiausias technologinis progresas vyksta būtent gydant lėtines okliuzijas, mat pramonė kartu su gydytojais kuria naujus produktus, prisidedančius prie procedūrų sėkmės. Vedėjo kolegos priduria, kad šios procedūros yra dar viena pagalba pacientams, kuriems anksčiau buvo šuntuotos kraujagyslės. Šuntai, pasak intervencinių kardiologų, per dešimt ar penkiolika metų degeneruoja, paprastai kalbant, užsikemša. Atlikti pakartotinę šuntavimo operaciją gana pavojinga. Dabar tokiais atvejais naudojant lėtinių okliuzijų atkimšimo metodiką galima atkurti šuntuotą kraujagyslę.
90 proc. procedūrų sėkmingos
Į klausimą, ar visiems pacientams galima atkurti kraujagysles, gydytojas atsako neigiamai, mat procedūra gana sudėtinga ne tik gydytojui, bet ir ligoniui. Pastarajam tenka ramiai išgulėti kelias valandas, nes taikoma tik vietinė nejautra. „Pirmiausia žmogui turi pasireikšti tam tikri simptomai, pavyzdžiui, fizinio krūvio netoleravimas, skausmas krūtinėje, dusulys, širdies anginos priepuoliai, o mes, gydytojai, turime įsitikinti, jog po procedūros žmogus jaus pagerėjimą. Mokslinės studijos rodo, kad lėtinių okliuzijų atvėrimas išgyvenamumo nepadidina, bet labai pagerina gyvenimo kokybę bei sumažina krūtinės anginos priepuolių skaičių ir intensyvumą. Taip pat sumažėja hospitalizacijų skaičius. Yra duomenų, rodančių, kad jei širdies funkcija sumažėjusi, po procedūros galima tikėtis, jog situacija pagerės. Tačiau prieš imdamiesi veiksmų turime įsitikinti, kad zonoje, kurią turėtų maitinti užsikimšusi kraujagyslė, yra gyvybingumas, kad ten nėra vien tik randas.
Jei kraujotaką pavyktų atkurti surandėjusioje zonoje, jokios naudos pacientas nepajus. Todėl prieš procedūrą atliekami papildomai tyrimai - širdies echoskopija ar magnetinis rezonansas, idant įsitikintume, kad toje zonoje raumuo yra gyvybingas. Tik turėdami visus šiuos rezultatus nusprendžiame, ar žmogui reikalinga procedūra“, - sako intervencinis kardiologas A.Pileckij.
Nors amžiaus ribos pacientams, kuriems ši procedūra galima, kuriems - ne, nėra, studijos rodo, kad vyresniame amžiuje po sėkmingo kraujagyslės atvėrimo gyvenimo kokybė žymiai pagerėja. Vis dėlto yra ir kita medalio pusė - kuo vyresnis pacientas, tuo didesnė rizika. Todėl, prieš apsisprendžiant dėl procedūros, reikia įvertinti daug papildomų veiksnių.
Medikai planuoja, kad šios procedūros šiemet bus atliekamos bent dviems pacientams per mėnesį. Gydytojai sako planuojantys tęsti bendradarbiavimą su užsienio kolegomis, kurie ir šiemet atvyks pasidalinti patirtimi. Anot jų, 90 procentų tokių procedūrų yra sėkmingos, tačiau, palyginti su kitais metodais, didesnė ir komplikacijų rizika, nes naudojamos kur kas agresyvesnės techninės priemonės.
Pažangiausios technologijos
Kas gi ta lėtinė okliuzija? Tai - širdies vainikinė kraujagyslė, kuri buvo „uždaryta“ daugiau nei tris mėnesius. Vadinasi, žmogus išgyveno infarktą be tinkamo gydymo. Tai nėra ūmus susirgimas, priešingai nei miokardo infarktas, kurį būtina gydyti greitai. Pacientai, sergantys lėtine okliuzija, į gydymo įstaigą guldomi planine tvarka. Gydytojų teigimu, šių procedūrų prireikia iki dešimties procentų pacientų, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis.
Nuo įprasto stentavimo ji skiriasi tuo, kad visų pirma trunka gerokai ilgiau - tris keturias valandas, o vienas pagrindinių iššūkių, tenkančių gydytojui, - navigacija. Jei įprasto stentavimo metu, kuomet į kraujagyslę įvedama vielutė yra gana aiškiai matoma, lėtinių okliuzijų atveju gydytojai aiškaus kelio nemato. Būtent dėl to ir kyla daugiausiai problemų. Be to, šiai procedūrai atlikti reikia daugiau papildomų įrankių. Tiesa, joms naudojamos vienos pažangiausių intervencinės kardiologijos priemonių.
Okliuzijos žmogui susidaro, kai ištikus infarktui susiformuoja krešulys arba jis užkemša susiaurėjusią kraujagyslę. Per tam tikrą laiką kraujagyslės užsikimšimas kalcinuojasi, tai yra tampa kietas. Pasak medikų, norint užsikimšimą išvalyti kartais reikia labai didelės jėgos, net ir 30 atmosferų (automobilio padangai pripūsti reikia 2,4 atmosferų), idant užkalkėjimas būtų praplėstas ir būtų galima įstatyti stentą.
Komentaras
Dr. Jonas Sąlyga, Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius:
- Pasaulis artėja prie mūsų, o mes artėjame prie pasaulio. Manau, kad tai yra natūrali tendencija norint suteikti pacientams aukščiausio lygio, saugias medicinos paslaugas. Mes jau dvidešimt penkerius metus siekiame, kad Vakarų Lietuvos gyventojas čia, savo krašte, gautų visapusišką, kvalifikuotą ir specializuotą sveikatos priežiūrą. Kasdien keliam sau naujus iššūkius ir juos pasiekiame. Šiam tikslui esame subūrę nemenką profesionalų komandą, kuriais pasitikime ne tik mes, pacientai, bet ir moderniausių medicinos priemonių gamintojai, suteikiantys teisę jomis naudotis savo darbe. Džiaugiuosi nuolatos tobulėti norinčiais ir pasirengusiais medikais, tačiau dėl pacientų džiaugiuosi dar labiau. Viskas, ką mes darome – jų labui.
Tikslinės defekto paieškos
Pernai Klaipėdos jūrininkų ligoninėje, pasak Širdies ir kraujagyslių radiologijos skyriaus intervencinės kardiologės Linos Klovienės, pradėtos taikyti ir vienos trumpiausiai atliekamų širdies struktūrinių ligų procedūrų – prieširdžių pertvaros uždarymas.
„Labai domiuosi echoskopiniais tyrimais, nemažai su jais ir dirbu. Taip pat domėjausi, kaip šiuos defektus galima diagnozuoti. Išmokusi nustatyti, pati sau iškėliau iššūkį, kad, jei jau galiu diagnozuoti, galiu ir gydyti. Nors pati procedūra nėra sudėtinga, anksčiau pacientus, kuriems diagnozuodavome prieširdžių pertvarą, siųsdavome į Vilnių ar Kauną. Norą to imtis paskatino ir pernai pasirodžiusios penkios randomizuotos studijos. Jos įrodė, kad, pašalinus prieširdžių pertvaros defektą, tiksliau, perkateteriniu būdu pertvaroje uždarius angą, insultu persirgę žmonės turi geresnes atokiąsias išeitis, stebint juos ilgą laiką, pavyzdžiui, dešimt metų. Vadinasi, insultai jiems kartojasi rečiau. Dar vienas svarbus momentas, kad šiuo atveju kalbame apie jaunus, darbingo amžiaus žmones, todėl jų atrinkamas tapo labai aktualus“, - sako gydytoja L.Klovienė.
Pasak intervencinės kardiologės, tokiais atvejais sudėtingiausia - diagnostika, mat problema nėra aiškiai matoma. „Tarkim, echoskopiją atliekant ramybės būsenoje viskas atrodo normalu, jokio defekto nematyti. Vadinasi, šios problemos reikia ieškoti tikslingai. Taigi, jei neurologas atsiunčia jauną, tarkim, keturiasdešimties metų, pacientą, kuris persirgo insultu, tikslingai darai mėginius, leidi plaktoizotominį tirpalą į veninę sistemą, provokuoji įvairiausiais mėginiais, kad dešiniosiose širdies ertmėse pakeltumei spaudimą ir pamatytumei pratekančius burbuliukus. Jei žmogui nėra jokių kitų rizikos veiksnių, būtent šis defektas gali būti insulto priežastis. Kad jis nepasikartotų, reikia defektą pašalinti“, - sako L.Klovienė.
Dažniausios jauniems žmonėms
Gydytojos teigimu, atvirosios ovaliosios angos nesusiformavęs suaugimas pertvaros angiogenezės metu populiacijoje yra dažnas ir siekia apie 20 procentų. Tačiau ne visais atvejais jis sukelia problemas. Šios dažniausiai kyla tais atvejais, kai dešiniosiose širdies ertmėse pakilus spaudimui trombai iš veninės sistemos pereina į kairę pusę ir sukelia insultus. Pasak medikės, šiuo defektu labiau susidomėta tik pernai, kai pasirodė pirmieji studijų rezultatai, įrodantys pertvaros uždarymo naudą.
„Insultas insultui nelygus. Žinoma, tai liga, kuri dažnu atveju turi išliekamųjų pasekmių ir invalidizuoja žmogų. Kai insultą patiria jaunas, keturiasdešimties metų žmogus, neturėjęs jokių kitų rimtų sveikatos nusiskundimų ieškai priežasčių, kodėl taip nutiko. Neurologai problemos ieško kaklo kraujagyslėse - žiūri, ar nėra aneurizmos. Jei nieko neranda, priežasčių ieškoma širdyje - gal kokia yda tam turėjo įtakos. Tačiau jei ir čia, net po hematologų tyrimų dėl kraujo krešumo, nerandama priežasčių, tuomet atliekami mėginiai ieškant širdies pertvaros defekto“, - sako gydytoja.
Trumpa procedūra, sudėtinga diagnostika
Pernai Klaipėdos jūrininkų ligoninėje buvo uždarytos trys ovalines angos jaunoms (30-45 metų) amžiaus moterims. Procedūra trunka pusvalandį. Yra punktuojama į kojos veną, per ją kateteris vedamas iki širdies, per veninę sistemą pasiekiama pertvara, pereinama pro skylutę ir išplečiamas skėtukas. Pritraukiamas prie pertvaros ir užspaudžiamas.
Pernai pradėjus taikyti šias procedūras per metus pavyko atrasti dešimt tokių pacientų. Tiesa, ne visiems jiems reikia uždarinėti šias skylutes.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: