- Vaisiaus medicina santykinai nauja akušerijos-ginekologijos mokslo sritis. Kuo unikali bei kuo ji yra išskirtinė?
 
- Vaisiaus medicinos sritis vystosi kartu su technologijomis. Gerėja diagnostikos galimybės, galime atlikti didelės raiškos dvimatį ar trimatį ultragarsinį tyrimą, magnetinio rezonanso tyrimą, didelės apimties genetinius tyrimus. Todėl įmanoma diagnozuoti daugelį ligų dar vaisiui esant gimdoje. Jas nustatę, gydymo galimybes aptariame su šeima. Ir čia įsijungia mikroinvaziniai ne tik diagnostikos, bet ir gydymo metodai, pavyzdžiui, kraujo perpylimas vaisiui dar esant gimdoje, įvairių drenų įvedimas, lazerio terapija. Ši medicinos sritis tiesiogiai priklauso ne tik nuo technologinių laimėjimų, bet ir nuo dirbančių gydytojų, akušerių ir visos specialistų komandos profesionalumo. Ši sritis negalima be daugiadalykės komandos – gydant vaisių, įsijungia įvairių sričių specialistai: vaikų chirurgai, neurochirurgai, kardiologai, genetikai, psichologai...
 
- Esate Vaisiaus medicinos centro Kauno klinikose įkūrėja ir pradininkė. Kaip gimė ši novatoriška idėja ir kaip vyko centro kūrimas?
 
- Kauno klinikose įkurtas Vaisiaus medicinos centras buvo pirmasis Lietuvoje, čia teikiama pagalba nustačius retas įgimtas vaisiaus ligas. Vaisiaus medicinos užuomazgų buvo ir šiek tiek anksčiau. Jau daugiau nei prieš 20 metų buvo pradėti kraujo perpylimai vaisiui. Kylantis poreikis iš pacienčių, užsienio praktika, mus įpareigoja visomis išgalėmis padėti sergantiems vaisiams. Sutelkus visų sričių specialistų žinias ir kompetencijas centre, galima pritaikyti įvairias vaisiaus diagnostikos ir gydymo metodikas.
Sunkiausia turbūt buvo įtikinti, jog vaisių įmanoma gydyti, kad tai yra toks pats pacientas kaip jau gimęs naujagimis, o gydymą galima pradėti dar nėštumo metu. Dabar į vaisių jau žiūrime kaip į žmogų, kuriam reikia padėti.
Problema, su kuria susiduriame darbe, kad šios ligos dažniausiai yra retos. Kartais tenka konsultuotis su kolegomis ir siųsti pacientę gydytis į užsienį. Glaudžiai bendradarbiaujame su šiaurės šalių vaisiaus medicinos centrais ir pacientes siunčiame ten, kur yra sukaupta didžiausia patirtis gydant specifines ligas.
 
- Kokios medicininės pagalbos ir kokių intervencijų dažniausiai prireikia vaisiui nėštumo metu?
 
- Dažniausiai atliekame ultragarso bei genetinius tyrimus. Pastarieji būna invaziniai, todėl jeigu ultragarsu nustatoma vaisius patologija, visuomet ieškome, kokia to priežastis. Viena dažnesnių priežasčių yra genetinės ligos, ir tam turime atlikti invazines procedūras, tokias kaip amniocentezė arba choriono gaurelių biopsija. Tai yra diagnostinės intervencijos. Gydymo intervencijos gali būti įvairios, priklausomai nuo vaisiaus ligos.
Kauno klinikos jau seniai yra tapusios komplikuotų dvynių centru. Dėl kraujagyslių jungčių placentoje kartais formuojasi dvynių transfuzijos sindromas, dėl to netolygiai pasiskirsto kraujotaka tarp dvynių ir nieko nedarant galime prarasti abu dvynius. Vietinėje nejautroje plonyčiu optiniu prietaisu patekus į gimdą, šalia vaisių lazeriu užkoaguliuojamos kraujagyslių jungtys – taip galima išgelbėti abu dvynius.
Pastaruoju metu dažniau tenka atlikti intrauterinį kraujo perpylimą, kai vaisiui formuojasi anemija. To priežastis gali būti rezus izoimunizacija, kai mama yra rezus neigiama, bet šiuo metu dažna parvovirusinė infekcija, dėl ko taip pat formuojasi vaisiaus anemija. Tai yra delikati invazinė procedūra, kuomet kraują perpilame vaisiui dar gimdoje.
Jeigu vaisiui nustatytas įskilas stuburas, dar nėštumo metu gali būti atliekama operacija – uždedamas bioceliuliozės lopas ir uždaromas stuburas, kad nekiltų tokių komplikacijų kaip hidrocefalija, kad gimęs galėtų vaikščioti. Diagnozavus įgimtą diafragmos išvaržą į vaisiaus trachėją yra įvedamas balionėlis, kuris užspaudžia trachėją ir dėl to gali formuotis plaučiai.
Yra ir kitokių procedūrų, kaip stentų įvedimas į šlapimo pūslę, į inkstą, į pleuros ertmę, kad vaisius galėtų normaliai augti nėštumo metu ir gimęs naujagimis turėtų funkcionuojantį organą. Norint apsaugoti naujagimį nuo kairiojo skilvelio nesusiformavimo, dėl aortos vožtuvo stenozės, vaisiui dar gimdoje gali būti specialiu balionėliu išplečiamas aortos vožtuvas. Visos vaisiaus invazinės gydymo procedūros yra gana sudėtingos, nes pacientas mažas, todėl reikia turėti daug įgūdžių bei patirties.
 
- Kuo pasireiškia didelės rizikos nėštumas bei kokios patologijos yra dažniausios? Ir kaip nėščioji gali išvengti vaisiaus patologijų bei pasekmių?
 
- Dažniausiai mes dirbame su didelės rizikos pacientėmis: tai gali būti vyresnio amžiaus moterys, turinčios gretutinių ligų, šeimoje turinčios raidos ydų. Ką galime patarti, tai, kad reikia planuoti nėštumą: pagalvoti apie sveikesnį gyvenimo būdą, koreguoti gretutines ligas. Taip pat svarbu vartoti foliorūgštį, nes Lietuvoje nėščiosioms jos trūksta. Dažniausios problemos, su kuriomis susiduriame, yra vaisiaus raidos ydos ir įvairios genetinės ligos, kuomet reikia spręsti, kokia tai yra liga, ar tai yra suderinama su gyvybe ir ar galima padėti dar nėštumo metu.
Tad apibendrinus yra svarbu: pasiruošimas ir planavimas, gera diagnostika, jeigu įmanoma, gydymas – tai mūsų kasdienis darbas. Taip pat yra svarbu specialistų komandiškumas, psichologų, socialinių darbuotojų, kurie keliauja kartu su nėščiąja per visą nėštumą, stengdamiesi padėti įveikti visas kliūtis, darbas.
Esminė žinutė būtų tokia: kad nėščiosios nebijotų ir kreiptųsi, nes Lietuvoje turime puikias diagnostikos ir gydymo galimybes. Jeigu mes patys negalime pagelbėti, turime ryšius pasaulyje su kitais vaisiaus medicinos centrais ir sutelkę jėgas kartu siekiame geriausių rezultatų.

---

 
Dosjė
Išsilavinimas:
2000 m. KMU baigė medicinos studijas.
2005 m. LSMU Akušerijos – ginekologijos rezidentūra.
2013 m. LSMU apgynė daktaro disertaciją.
Profesinė patirtis:
2005 m. iki dabar - LSMUL Kauno klinikos gyd. akušerė – ginekologė.
2005 m. - LSMU dėstytoja.
2015 m. - iki dabar - Vaisiaus medicinos centro įkūrėja ir vadovė.
2022 m. - iki dabar - LSMU profesorė.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!