Trylika rodiklių
 
Pirminių sveikatos priežiūros įstaigų darbas vertinamas nuo 2008-ųjų. Valstybinė ligonių kasa dar pavasarį paskelbė 2023 metų poliklinikų gerus darbo rezultatus. Stebėta trylika rodiklių, iš kurių vienuolika priklauso nuo darbo šeimos gydytojo kabinete.
 
Ligonių kasa teigia, kad visi rodikliai svarbūs žmonių sveikatai. Tai ir prevencinių programų vykdymas, antibiotikų skyrimas vaikams, senjorų skiepijimas gripo vakcina, sergančiųjų lėtinėmis ligomis, šizofrenija, hospitalizacija. Stebėta, ir kokiai daliai pacientų nustatyti afektiniai ar neuroziniai sutrikimai bei jiems suteikta priežiūra.
 
Vis dėlto jei kelerius metus vykstantis stacionarinių įstaigų vertinimas jau spėjo tapti metų akcentu, diskutuojant, lyginantis tarpusavyje, poliklinikų darbo rezultatai praslinko tylomis. Stacionarinės įstaigos tarpusavyje reitinguojamos, o poliklinikų reitingo ligonių kasa net neatskleidžia, motyvuodama nenoru vienus iškelti virš kitų.
 
Paprašius poliklinikų vadovus pakomentuoti rezultatus – ne viena kritikos strėlė esamam vertinimui ir prašymas paieškoti kito pašnekovo – esą nelabai yra ką pasakyti.
 
Mintis gera
 
Už gerus darbo rezultatus įstaigos iš PSDF gauna papildomą apmokėjimą. Ligonių kasa informuoja, kad pernai jis sudarė 13,2 proc. įstaigų pajamų. Pernai tam skirti 51,8 mln. eurų, o šiemet – 54,1 mln.
 
Šiaulių centro poliklinikos direktorius M.Maželis teigia, kad tiek šiemet, tiek pernai už darbo rezultatus gavo apie 50 tūkst. eurų per mėnesį.
Pašnekovas teigia, kad lėtinėmis ligomis sergančių ligonių hospitalizacijos rodiklio esmė ir mintis – gera. „Jis remiasi prielaida, kad kuo daugiau šeimos gydytojo komanda rodo dėmesio lėtinėmis ligomis sergančiam pacientui, tuo rečiau jam prireikia brangiai kainuojančio stacionarinio gydymo“, – tvirtina M.Maželis. 
 
VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus patarėja Oksana Burokienė prisimena, kad prieš įvedant šiuos rodiklius, buvo analizuojami kitų šalių hospitalizacijos dėl cukrinio diabeto bei bronchų astmos duomenys. Paaiškėjo, kad Lietuvoje hospitalizacijos dėl šių lėtinių ligų yra daug daugiau nei ES ar JAV. Taip pat pastebėta, kad pirminis sveikatos priežiūros lygmuo yra ypač svarbus valdant šias ligas“, – teigė O.Burokienė.
 
Ji priduria, kad tas pats galioja ir kitoms ligoms, įtrauktoms į įstaigos gerų darbo rezultatų vertinimą (arterinė hipertenzija, pneumonija, stazinis širdies nepakankamumas, ausų, nosies, gerklės infekcijos, pielonefritas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga).
 
Abejonės dėl patikimumo
 
Tačiau M.Maželis teigia, kad yra viena bėda – sunku šiuos rezultatus objektyviai patikrinti. Jis prisimena, kad medikų bendruomenė ne kartą yra išsakiusi siūlymų, kaip tobulinti šią sistemą, o ir pats yra skambinęs ligonių kasai norėdamas išsiaiškinti, kaip apskaičiuojami kai kurie rodikliai.
 

„Lėtinėmis ligomis sergančių ligonių hospitalizacija, nors ir geras rodiklis, bet jo apskaičiavimas atrodo lyg iš piršto laužtas. Pacientas gali būti siunčiamas ir guldomas su vienokia lėtine liga, o išleidžiamas su visai kita diagnoze. Be to, pacientą gali hospitalizuoti ir kuris nors kitas specialistas ar GMP to visai nežinant jo šeimos gydytojui, o hospitalizacijos rodiklis bus priskaičiuotas jam. Dėl tokio disonanso tarp diagnozių, utopiška pamatuoti šį rodiklį. Kiekvieno atvejo niekas nesutikrina, rezultatai imami iš VLK informacinės sistemos, – kalbėjo Šiaulių centro poliklinikos vadovas Mindaugas Maželis.

 
Nekvestionuodamas kitų rodiklių svarbos, jų apskaičiavimui taip pat turi abejonių. „Dėl antibiotikų skyrimo vaikams, siekiama, kad kuo dažniau būtų skiriamas siauro spektro vaistas (penicilinas), ne plataus spektro antibiotikai. Bet tai skaičiuojama pagal išrašytus ir kompensuojamus vaistus. Jei nekompensuojamas, ir nesuskaičiuoja. Be to, ilgai vaistinėse iš viso nebuvo vaikams pritaikyto penicilino formų, todėl šis rodiklis irgi toks plaukiojantis reikalas...“ – komentavo M.Maželis.
 
Patikimiausiu rodikliu jis vadina vyresnių asmenų vakcinaciją nuo gripo, kadangi ją įvertinti galima tiksliai: kiek yra gydymo įstaigoje prirašytų tokių pacientų ir kiek iš jų paskiepyta.
 
„Prevencinių programų patikimumas irgi kelia abejonių, nes jos atliekamos kas kelerius metus, skiriasi amžiaus grupės“, – sakė M.Maželis.
 
Loterija
 
Gerus darbo rezultatus Šiaulių centro poliklinikos vadovas vadina savotišku žaidimu arba loterija. „Ligonių kasų būdas išdalinti tam tikrą pinigų sumą. Negali užsidirbti kiek nori, bet gali užsidirbti daugiau už kaimyną, jei seksis su statistika“, – sako M.Maželis.
 
„Ta suma už gerus darbo rezultatus sunkiai nuspėjama, nes planuoti ir skaičiuoti pajamas šitoje vietoje neįmanoma, nežinant skaičiavimo metodikos. VLK statistikai išveda kiekvieno rodiklio Lietuvos medianą ir nuo to vidurkio skaičiuoja laimėtojus ir pralaimėtojus. Pernai su vienu rodikliu pasiekęs du balus gal galėjai uždirbti daugiau nei šiemet su trimis, nes visi jau pasitempė, arba atvirkščiai“, – pastebėjo pašnekovas.
 
Jis mano, kad sistema tobuliau veiktų, jei visi medikai tiksliau ir atsakingiau suvestų diagnozių kodus, apsilankymų duomenis į naudojamas statistines programas. „Tada ir rezultatai būtų tikslesni, mažiau stebinantys ir labiau prognozuojami, skaičiuojant kitų metų gerus darbo rezultatus“, – atkreipė dėmesį M.Maželis. 
 
Lyginamos nelygiavertės įstaigos
 
Tarp daugiau nei 500 vertintų įstaigų dauguma – privačios. Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius pastebi, kad nors situacija gerėja, šių rodiklių reikšmės išlieka dar ganėtinai žemo lygio, pvz., vyresnių nei 65 m. asmenų skiepijimo gripo vakcina pernai sudarė vos 18,3 proc., prevencinių programų įgyvendinimo medianos šalies mastu nesiekė 45 proc.
 
„Analizė yra gerai, tačiau dar svarbiau, kokių realių veiksmų imamasi toliau. Ar minėti rezultatai aptariami su žemesnes rodiklių reikšmes pasiekusiomis gydymo įstaigomis, ar įsigilinama į nepakankamos veiklos priežastis? Ar geresnius rodiklių rezultatus pasiekusių gydymo įstaigų praktika dalijamasi nacionaliniu lygiu su kitomis įstaigomis?“ – klausė L.Paškevičius.
 
Jam kyla pagrįstų klausimų, kiek rodiklių išvados gali būti apibendrinamos. „Ar atsižvelgiama į ne nuo įstaigų veiklos priklausančius veiksnius? Ar tikslingos ,,nacionalinės medianos“, ar geriau vertinti ir lyginti panašaus lygmens įstaigas (miesto, rajono ar pan.)? – svarsto L.Paškevičius ir teigia, kad matyti ženklūs rezultatų skirtumai tarp skirtingų sveikatos priežiūros įstaigų, šalies regionų. – Išlieka esminė problema dėl duomenų „šviežumo“ – prie dabartinių informacinių sistemų galimybių pateikti vos ne metų senumo informaciją nėra tinkama, nes situacija gali būti iš esmės pasikeitusi.“
 
SAM: procesas tobulinamas
 
SAM Strateginio valdymo departamento direktorė Raimonda Janonienė planuoja, kad nuo kitų metų turėtų atsirasti rodiklių švieslentė. Joje atsispindės ir Gerų darbo rezultatų rodikliai. „Ateityje bus galima papildomai įtraukti GDR rodiklius, kurių įgyvendinimas nėra geras. Tokiu būdu bus siekiama motyvuoti gydymo įstaigų vadovus siekti geresnių rezultatų“, – teigė R.Janonienė.
 
Ji sutinka, kad įstaigų vertinimo procesas yra tobulintinas, nuolat kintantis, siekiant atliepti sprendžiamus naujus iššūkius. „Reaguodama į šiuos poreikius, ministerija inicijavo įstatymo pakeitimą, kuriuo atsisakoma įstatyminio vertinimo rodiklių ir įstaigų grupių nustatymo reglamentavimo. Juos nustatyti pavedama sveikatos apsaugos ministrui, kas leis lanksčiau skirtingoms įstaigų grupėms nustatyti skirtingus veiklos vertinimo rodiklius, atsižvelgiant į strateginius prioritetus ir įstaigų veiklos specifiką“, – teigė R.Janonienė.
 
Ji informuoja, kad nuo 2025 m. įstaiga, nepasiekusi 30 proc. rodiklių siektinų reikšmių, kartu su steigėju ar dalininku privalės iki einamųjų metų birželio 15 d. sudaryti įstaigos veiklos gerinimo priemonių planą. 

---

 
Komentaras
Rezultatai gerėjo

VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus patarėja Oksana Burokienė teigia, kad 2023 m. buvo vertinta 520 pirminių ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir jų filialų.
 
„Geri darbo rezultatai vertinami sąlyginiais vienetais. Jeigu gydymo įstaiga maksimaliai gerai vykdo visus GDR rodiklius, ji gali surinkti 33 sąlyginius vienetus. Didžiausia 2023 m. surinkta bendra sąlyginių vienetų suma siekė 21, ją surinko tik viena gydymo įstaiga. Dvylika nesurinko nei vieno GDR rodiklių sąlyginio vieneto“, – sakė O.Burokienė, tačiau konkrečias įstaigas įvardinti atsisakė.
 
„Pernai geriau sekėsi skiepyti vyresnių nei 65 metų asmenis gripo vakcina. Maksimalų sąlyginių vienetų skaičių surinko penkios įstaigos, o 2022 m. – trys. Pagerėjo vaikų profilaktinių tikrinimų intensyvumas, maksimalų sąlyginių vienetų skaičių surinko 25 gydymo įstaigos, taip pat gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių vykdymas. Maksimalų sąlyginių vienetų skaičių pernai surinko 12 gydymo įstaigų, o 2022 m. – nei viena“, – vardijo O.Burokienė.  
 
Ji priduria, kad gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinę programoje surinkusios maksimalų sąlyginių vienetų skaičių įstaigos patikrino 65-75,9 proc. tikslinio amžiaus moterų. Vykdant vaikų sveikatos profilaktinį patikrinimą 89,7-95,9 proc. tikslinės grupės vaikų.  

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!