Tvirtins naujas Seimas
 
Nors daugeliui smalsu sužinoti, kaip atrodys naujasis Privalomasis sveikatos draudimo fondas (PSDF), skaičių, liečiančių jo dydį ir numatomus prioritetus, Sveikatos apsaugos ministerija kol kas neatskleidžia. Kaip žinoma, pernai PSDF augo 13,5 proc. ir sudarė 5,4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto. Jo dydis buvo 3,5 mljrd. eurų. Neabejojama, kad trečias pagal dydį šalies biudžetas augs ir šiemet.
 
Spalio 13 d. vyksiantys rinkimai į Seimą nepakeis tradicinio PSDF kūrimo grafiko. Kaip informuoja Sveikatos apsaugos ministerijos viešųjų ryšių atstovas Julijanas Gališanskis, šiuo metu iš Finansų ministerijos laukiama atnaujinto Lietuvos ekonominės raidos scenarijaus. „Tuomet bus pradėtas formuoti PSDF biudžeto projektas. Jis turėtų gimti spalį“, – prognozuoja jis.
 
Lapkritį prasidės svarstymai Seime, taigi mėnesio viduryje diskusijas apie PSDF perims naujos sudėties Sveikatos reikalų komitetas. Naujasis Seimas PSDF ir šalies biudžetą tvirtins gruodį.
 
Diskusijos esmės nepakeis
Nors ministerija komentarais apie būsimą biudžetą dalintis neskuba, TS-LKD narė Jurgita Sejonienė teigia, kad jo dėliojimo procesas jau eina į pabaigą. Tai, kad į procesą įsiterps rinkimai, anot jos, derinimui žymesnės įtakos neturės.
 
„Neabejotinai procesas prasidėjęs ir eina į pabaigą, o pakeitimai, kurie vyksta, kai Vyriausybė projektą atneša į Seimą, – kosmetiniai. Diskusijų bus, jos bus karštos, aistringos – tokia politikų duona, nes tai didina matomumą, bet kad bus didelių pakeitimų, abejoju“, – sakė J.Sejonienė.
 
Tiems, kurie mano, kad biudžetą įgyvendins dabartinė opozicija, rinkimus laimėjus socialdemokratams, ji siūlo neskubėti. „Pirmiausia tikiu, kad TS-LKD laimės pakankamai daug balsų, nes socialdemokratai, apie kurių galimą pergalę girdime kalbų, turi daugiau konkurentų nei mūsų partija. Pastaruoju metu jų dar ir padaugėjo ir tai išbarstys socialdemokratų balsus. O mūsų rinkėjai – ištikimi, pavyzdingi ir balsuos už TS-LKD. Žinoma, negaliu garantuoti, kad būsime dauguma“, – sutiko pašnekovė.
 
Palietė įkainių temą
 
J.Sejonienė tikisi, kad ateinančiais metais biudžete bus skirtas didesnis akcentas slaugytojų darbo užmokesčiui, taip pat iš Vyriausybės laukia solidesnių lėšų už valstybės draudžiamus asmenis.
 
Tačiau valdančiosios koalicijos narė neabejoja: kalbant apie kitų metų PSDF topinė tema bus instrumentų, kurie padėtų mažinti eiles, paieškos. „Kad aktualu didinti paslaugų prieinamumą, rodo visuomenės nuotaikos, kurias mato ir Finansų ministerija. Apie kokybę pastaruoju metu diskutuojama mažiau, taigi galima manyti, kad ji tenkina. O apie dideles eiles kalbama nuolat“, – pastebėjo Seimo narė.
 
Panašu, kad opozicijos arkliukas šiuo klausimu sutampa. Lietuvos socialdemokratų partijos narė Orinta Leiputė teigia: „Kad gydymo įstaigos 80-90 proc. gaunamų PSDF lėšų skiria algoms, rodo, jog įkainiai gerokai per maži. Iš kur tada pirkti įrangą? Neįmanoma normaliai teikti paslaugų ir išsilaikyti viešajam sektoriui.“
 
„Ar vien PSDF didėjimo, kurį surenkame per privalomą sveikatos draudimą pakanka, nežinau, – tęsia J.Sejonienė. – Ar reikėtų šitą problemą kažkaip spręsti? Matyt, kad taip. Iki šiol siūlyti variantai netiko, pavyzdžiui, privalomojo sveikatos draudimo įmokų didinimas. Aišku, patys gyventojai turėtų stengtis kuo ilgiau išlikti sveiki ir nesinaudoti paslaugomis be reikalo. Tačiau šiaip ar taip, sveikatos paslaugų poreikis senėjančioje visuomenėje augs.“
 
Pernai suplanavo blogai?
 
O.Leiputė teigia, kad pernai PSDF lėšos nebuvo gerai suplanuotos. „Matome, kad iš rezervo panaudota keliasdešimt milijonų būtent viršsutartinėms paslaugoms finansuoti, norint likviduoti didžiules eiles. Akivaizdu, kad su Valstybine ligonių kasa pasirašytos sutartys nebuvo gerai įvertintos, o pacientų poreikiai didesni, nei skirtos lėšos“, – tvirtino Seimo narė.
 
Ateinančių metų PSDF svarstyme ji žada daug aštrių diskusijų tiek su ministerija, tiek su kitomis atsakingomis už planavimą institucijomis.
Taip pat O.Leiputei įdomu, kaip bus sprendžiamas Klaipėdos universiteto ligoninės klausimas. Dar vieną problemą ji mato dėl pavėžėjimo. „Ši reforma žlugo, jai nebuvo pasiruošta, lėšos nenumatytos. Pavėžėjimo klausimą irgi reikėtų neatidėliotinai spręsti“, – sakė O.Leiputė.
 
Vaistai ir visuomenės sveikata
 
Pernai formuojant PSDF būta daug nusivylimo dėl mažo finansavimo inovatyviems vaistams, nuskriaustas jautėsi ir visuomenės sveikatos sektorius, kuriam 2023-iesiems sumažintos lėšos 2024-aisiais buvo tik atkurtos, bet nepadidintos.
 
„Pritariu, kad tikrai reikėtų skirti daugiau lėšų inovatyviems vaistams, – teigia J.Sejonienė. – Nes atsiliekame nuo kaimyninių valstybių, nekalbant apie kitas ES šalis, o ši sritis yra itin svarbi ir jautri, juk pacientams tai – gyvybės ir mirties klausimas.“
 
„Man nebuvo aišku, kodėl sumažintas finansavimas visuomenės sveikatos biurams. Tačiau tikiuosi ir pačių biurų darbo kokybės, iniciatyvumo, aktyvumo, didesnės vyresnio amžiau gyventojų įtraukties, ko dabar nepakanka ir su kuo turėtų lygiagrečiai eiti didesnis finansavimas“, – mano Seimo narė.
 
Koalicijos partnerių lūkesčiai
 
Laisvės partijos atstovė Morgana Danielė teigia, kad viena prioritetinių 2025-ųjų PSDF temų turėtų būti inovatyvių vaistų prieinamumas. „Ši tema keliama jau keletą metų ir žymių sprendimų nėra. Tebėra lūkestis, kad pavyks dėl to susitarti. Vis dėl to inovatyvių vaistų prieinamumas labiausiai atsiremia į finansines galimybes, ne į biurokratiją“, - teigė M.Danielė.
 
„Dar viena kryptis – psichikos sveikata, kuri tarsi buvo ministro Arūno Dulkio asmeninis prioritetas, vėliava, bet finansavimo prasme liko podukra: 3 proc. nuo visų pinigų šiai sričiai yra mažai. Psichikos sveikata aktuali kas trečiam žmogui – panašiai tokia dalis susiduria su jos problemomis“, – pabrėžė „laisvietė“.
 
„Tas pats pasakytina ir apie priklausomybės ligų, prevencijos finansavimą. Nors ši tema politikams nėra pati skambiausia, kiekvienoje šeimoje ar giminėje yra žmogus, turintis priklausomybę. Tiesa, šioje kadencijoje padarytas proveržis: ES struktūrinių fondų lėšomis rekonstruoti priklausomybės ligų centrų pastatai, atsirado daugiau paslaugų pirminėje priežiūroje...“ – vardijo pašnekovė ir pridūrė, kad stiebtis dar yra kur – prevencijos sričiai turėtų būti numatytas aiškus krepšelis, sukurta rūkymo mažinimo strategija.

---

 
PSDF 2024
Valstybinė ligonių kasa informuoja, kad šių metų PSDF biudžetas gauna viršplaninių pajamų ir tokia tendencija numatoma iki metų pabaigos. Per pirmą pusmetį gauta 9 proc. daugiau pajamų, nei prognozuota. Numatoma, kad metinės įplaukos planą viršys 141 mln. eurų.
 
PSDF rezerve šiemet susikaupė 721,8 mln. eurų. Ministro įsakymais iš jo paskirstyta 66,8 mln. eurų. Iš jų 44,7 mln. eurų teko asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, 15,1 mln. eurų prevencinėms programoms, 7 mln. eurų Lietuvos apdraustųjų gydymui Europos Sąjungos šalyse.
Valstybinė ligonių kasa informuoja, kad sričių, kur buvo neišnaudotos pernai paskirstytos lėšos – nebuvo.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!