Gu­lin­čių pa­cien­tų siau­bas – pra­gu­los

„Vie­na la­biau­siai pa­pli­tu­sių svei­ka­tos pro­ble­mų tarp il­gai gu­lin­čių pa­cien­tų yra pra­gu­los. Tai – odos ir gi­liau esan­čių minkš­tų­jų au­di­nių ne­kro­zė ar pa­žei­di­mas, at­si­ran­dan­tis dėl il­ga­lai­kio spau­di­mo, trin­ties ar­ba drėg­mės. Su šia rim­ta svei­ka­tos pro­ble­ma su­si­du­ria tiek gu­lin­tys li­go­ni­nė­se ar il­ga­lai­kės prie­žiū­ros įstai­go­se esan­tys pa­cien­tai, tiek na­muo­se slau­go­mi žmo­nės“, – sa­ko Vil­niaus uni­ver­si­te­to (VU) Me­di­ci­nos fa­kul­te­to Slau­gos ka­ted­ros lek­to­rė, My­ko­lo Mar­cin­ke­vi­čiaus li­go­ni­nės di­rek­to­riaus pa­va­duo­ja slau­gai Re­na­ta Gi­liun.

Daž­niau­siai pra­gu­los su­si­da­ro pa­cien­tams, ku­rie dėl svei­ka­tos būk­lės pri­vers­ti il­gai gu­lė­ti ar sė­dė­ti, o tai truk­do nor­ma­liam krau­jo­ta­kos pro­ce­sui ir au­di­nių mi­ty­bai. Moks­li­nė­je li­te­ra­tū­ro­je tei­gia­ma, kad pra­gu­los ga­li im­ti for­muo­tis per ke­lias va­lan­das po to, kai au­di­niai pa­ti­ria nuo­la­ti­nį spau­di­mą. Di­de­lę įta­ką pra­gu­lų at­si­ra­di­mo ti­ki­my­bei tu­ri pa­cien­to būk­lė, spau­di­mo in­ten­sy­vu­mas bei truk­mė.

„Pri­žiū­rint ir gy­dant pra­gu­las bei no­rint už­kirs­ti ke­lią nau­joms žaiz­doms at­si­ras­ti, svar­bu pa­si­rink­ti tin­ka­mą an­ti­pra­gu­li­nį čiu­ži­nį. Pa­si­rin­ki­mas tu­rė­tų bū­ti grin­džia­mas pa­cien­to būk­le ir pra­gu­lų ri­zi­kos laips­niu“, – sa­ko VU MF Slau­gos ka­ted­ros lek­to­rė, My­ko­lo Mar­cin­ke­vi­čiaus li­go­ni­nės di­rek­to­riaus pa­va­duo­ja slau­gai Re­na­ta Gi­liun.

„Ak­ty­viems žmo­nėms pra­gu­lų ne­at­si­ran­da. Ga­li­me il­gai sė­dė­ti, mie­go­ti, ta­čiau, vos pa­ju­tę spau­di­mą, su­ju­da­me, apie tai nė ne­mąs­ty­da­mi. Mū­sų kū­nas tai da­ro na­tū­ra­liai. Tik nu­ti­kus ne­lai­mei su­vo­kia­me – da­bar ne­tu­riu ga­li­my­bės net ap­si­vers­ti…“ – pri­du­ria VšĮ TZMO „Si­dab­ra“ edu­ka­ci­jos va­do­vė ir ben­dro­sios prak­ti­kos slau­gy­to­ja Ne­re­ta Sta­nis­lo­vie­nė.

Pri­klau­so­mai nuo pra­gu­lų at­si­ra­di­mo me­cha­niz­mo, iš­ski­ria­mos ke­lios pa­grin­di­nės jų ka­te­go­ri­jos. „La­biau­siai pa­pli­tu­sios – spau­di­mo su­kel­tos pra­gu­los. Jos su­si­da­ro, kai kie­tas pa­vir­šius il­gai spau­džia kau­lą den­gian­čius au­di­nius, su­trik­dy­da­mas krau­jo te­kė­ji­mą ir de­guo­nies tie­ki­mą. Šios pra­gu­los daž­niau­siai for­muo­ja­si ant klu­bų, sėd­me­nų, kul­nų ir al­kū­nių. Ki­to ti­po – trin­ties su­ke­lia­mos – pra­gu­los at­si­ran­da, kai oda nuo­lat tri­na­si į lo­vos ar ve­ži­mė­lio pa­vir­šių, ypač jei oda yra drėg­na. Šla­pios ne­kro­zės pra­gu­los su­si­da­ro dėl il­ga­lai­kio odos są­ly­čio su drėg­me – pra­kai­tu, šla­pi­mu ar iš­ma­to­mis. Oda tam­pa glež­na ir leng­vai pa­žei­džia­ma. Kom­bi­nuo­tos pra­gu­los – su­dė­tin­ges­nės, nes at­si­ran­da dėl ke­lių veiks­nių, pa­vyz­džiui, spau­di­mo ir trin­ties ar spau­di­mo ir drėg­mės“, – pa­sa­ko­ja R.Gi­liun.

Gy­dy­mas – il­gas ir bran­gus

Pa­gal gy­lį ir pa­vo­jin­gu­mą pra­gu­los kla­si­fi­kuo­ja­mos į ke­tu­rias sta­di­jas. Pir­mo­jo­je sta­di­jo­je oda ga­li pa­keis­ti at­spal­vį, ku­ris ne­iš­nyks­ta net pa­ša­li­nus spau­di­mą. Oda ga­li tap­ti skaus­min­ga ar­ba niež­tin­ti. Ant­ro­jo­je sta­di­jo­je odo­je at­si­ran­da pa­vir­ši­nių pa­žei­di­mų, žaiz­dų. Tre­čio­jo­je pra­gu­la pa­sie­kia po­odi­nį sluoks­nį, o ket­vir­to­jo­je – rau­me­nis, kau­lus, są­na­rius. „Tai yra pa­vo­jin­giau­sia ir sun­kiai gy­do­ma pra­gu­lų for­ma. Lai­ku ne­gy­do­mos pra­gu­los ga­li su­kel­ti įvai­rių kom­pli­ka­ci­jų, pa­vyz­džiui, in­fek­ci­ją, sep­sį ir net lem­ti mir­tį“, – tei­gia R. Gi­liun.

„Pa­pras­tai įsi­vaiz­duo­ja­me, kad pra­gu­la – tai toks pa­rau­di­mas, iš­šu­ti­mas. Ta­čiau su­si­dė­jus nei­gia­miems veiks­niams, žaiz­da gi­lė­ja, at­si­ve­ria „ur­vai“, į ku­riuos tel­pa net kumš­tis“, – sa­ko slau­gy­to­ja N.Sta­nis­lo­vie­nė.

Pa­šne­ko­vės tei­gi­mu, pra­gu­lų gy­dy­mo pro­ce­sas ne tik il­gas, bet ir bran­gus: „Pa­rau­di­mas ry­toj ga­li virs­ti ant­ros sta­di­jos pra­gu­la, dar po pa­ros – tre­čios sta­di­jos, o tuo­met lau­kia su­dė­tin­gas ir bran­gus gy­dy­mas. Lie­tu­vo­je to­kių skai­čių ne­tu­ri­me, bet ame­ri­kie­čiai pra­gu­loms gy­dy­ti kas­met iš­lei­džia 11 mi­li­jar­dų do­le­rių, o vie­nos pra­gu­los gy­dy­mas kai­nuo­ja nuo 500 iki 700 tūkst. do­le­rių.“

Trūks­ta ži­nių

Nau­ji moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad efek­ty­vi pra­gu­lų pre­ven­ci­ja ir gy­dy­mas ga­li žy­miai pa­ge­rin­ti pa­cien­tų gy­ve­ni­mo ko­ky­bę bei su­ma­žin­ti svei­ka­tos prie­žiū­ros iš­lai­das.

„Nu­sta­ty­ta, kad 95 proc. vi­sų pra­gu­lų ga­li­ma iš­veng­ti. Svar­bu su­pras­ti ir įver­tin­ti ri­zi­kos veiks­nius. Šla­pi­mo, iš­ma­tų ne­lai­kan­tiems, ju­dė­ji­mo su­tri­ki­mų tu­rin­tiems pa­cien­tams rei­ka­lin­gas in­di­vi­du­a­lus pra­gu­lų pre­ven­ci­jos pla­nas. De­ja, vi­suo­me­nė apie slau­gą ir prie­žiū­rą ben­druo­me­nė­je, na­muo­se, ne­tu­ri ži­nių. Spe­cia­lis­tai ir­gi ne vi­sa­da prak­ti­ko­je pri­tai­ko tu­ri­mas ži­nias“, – ap­gai­les­tau­ja N.Sta­nis­lo­vie­nė.

Spe­cia­lis­tės pa­ste­bi, kad klai­dos, pri­žiū­rint gu­lin­tį­jį, ga­li tu­rė­ti rim­tų pa­sek­mių pa­cien­to svei­ka­tai. „Vie­na daž­niau­sių – ne­tin­ka­ma pa­cien­to pa­dė­ties kei­ti­mo tech­ni­ka. Re­gu­lia­rus pa­cien­to pa­dė­ties kei­ti­mas yra bū­ti­nas, no­rint iš­veng­ti pra­gu­lų, ta­čiau ar­ti­mie­ji ne­pa­kan­ka­mai daž­nai kei­čia pa­cien­to pa­dė­tį ar­ba da­ro tai ne­tei­sin­gai“, – sa­ko R.Gi­liun.

Anot pa­šne­ko­vės, ar­ti­mie­siems trūks­ta ži­nių ir apie odos prie­žiū­rą: „Slau­gan­tys as­me­nys ga­li ne­pa­ste­bė­ti odos po­ky­čių ar­ba ne­pa­kan­ka­mai rū­pin­tis odos drėg­me. Men­kos ži­nios apie tin­ka­mą mi­ty­bą ir hid­ra­ta­ci­ją taip pat yra kri­tiš­ka klai­da. Moks­li­nin­kai at­krei­pia dė­me­sį, kad pa­kan­ka­mas bal­ty­mų su­var­to­ji­mas ir mik­ro­ele­men­tų ba­lan­sas yra bū­ti­nas odos ir au­di­nių re­ge­ne­ra­ci­jai.“

Pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai pa­cien­tai ar jų ar­ti­mie­ji ren­ka­si ig­no­ruo­ti pa­žan­gias me­di­ci­ni­nes prie­mo­nes. „Esu gir­dė­ju­si: jau tos funk­ci­nės lo­vos mums ne­vež­ki­te, ką kai­my­nai pa­gal­vos. Ma­nau, tai – so­vie­ti­nis pa­li­ki­mas. Ko­dėl žmo­nės, net ir gar­baus am­žiaus, nau­do­ja­si mo­bi­liai­siais te­le­fo­nais? Nau­do­ki­mės lai­di­niais, jei taip ne­no­ri­me nau­jo­vių“, – tei­gia N.Sta­nis­lo­vie­nė.

Veiks­min­gi an­ti­pra­gu­li­niai čiu­ži­niai

2019-2023 me­tais at­lik­ti ty­ri­mai pa­ro­dė, kad sis­te­min­gas spau­di­mo ma­ži­ni­mas nau­do­jant spe­cia­lius an­ti­pra­gu­li­nius čiu­ži­nius ir re­gu­lia­rus pa­cien­tų pa­dė­ties kei­ti­mas ga­li su­ma­žin­ti pra­gu­lų ri­zi­ką net iki 40 proc. „Pri­žiū­rint ir gy­dant pra­gu­las bei no­rint už­kirs­ti ke­lią nau­joms žaiz­doms at­si­ras­ti, svar­bu pa­si­rink­ti tin­ka­mą an­ti­pra­gu­li­nį čiu­ži­nį. Pa­si­rin­ki­mas tu­rė­tų bū­ti grin­džia­mas pa­cien­to būk­le ir pra­gu­lų ri­zi­kos laips­niu, – sa­ko Slau­gos ka­ted­ros lek­to­rė. – Pa­cien­tams, ku­rie pri­klau­so di­de­lės ri­zi­kos gru­pei, bet dar ne­tu­ri pra­gu­lų, re­ko­men­duo­ja­ma nau­do­ti hib­ri­di­nius čiu­ži­nius. Šie yra ypač veiks­min­gi ma­ži­nant spau­di­mo po­vei­kį, ka­dan­gi au­to­ma­tiš­kai re­gu­liuo­ja slė­gį at­ski­ro­se čiu­ži­nio da­ly­se, leis­da­mi įvai­rioms kū­no da­lims pe­ri­odiš­kai at­si­pa­lai­duo­ti.“

Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad di­na­mi­niai čiu­ži­niai ga­li žen­kliai su­ma­žin­ti pra­gu­lų at­si­ra­di­mo ti­ki­my­bę sun­kiai ser­gan­tiems ar ne­jud­riems pa­cien­tams. Jei­gu pa­cien­tas jau tu­ri pra­gu­lų, svar­bu pa­si­rink­ti čiu­ži­nį, ku­ris ne tik ma­žin­tų spau­di­mą, bet ir pa­leng­vin­tų pa­žeis­tų au­di­nių gi­ji­mą. Šiuo at­ve­ju taip pat nau­din­gi di­na­mi­niai čiu­ži­niai. „Ta­čiau kar­tais rei­ka­lin­gas dar in­ten­sy­ves­nis spau­di­mo re­gu­lia­vi­mas. To­kiu at­ve­ju re­ko­men­duo­ja­mi ge­li­niai čiu­ži­niai ir aukš­tos ko­ky­bės pu­tų čiu­ži­niai, ku­rie lei­džia orui cir­ku­liuo­ti ir ma­ži­na drėg­mės kau­pi­mą­si. Ge­li­niai čiu­ži­niai ypač efek­ty­vūs su­tei­kiant pa­pil­do­mą kom­for­tą ir ma­ži­nant spau­di­mą pa­žeis­to­se vie­to­se”, - pa­sa­ko­ja R.Gi­liun.








lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!