Dvokia devynioliktus metus
 
Kazokiškių sąvartynas Elektrėnų savivaldybėje veikia nuo 2007-ųjų – į jį keliauja viso Vilniaus regiono atliekos. Sekmadienį, E.Baleišio teigimu, Kazokiškių oro kokybės stotelė taršos normą užfiksavo viršytą mažiausiai tris kartus.
 

„Situacija nėra išspręsta. Ji yra šiek tiek pagerėjusi nuo sausio–vasario mėnesio, kai viršijimai buvo fiksuojami dvidešimt ir daugiau kartų, kai buvo baisi smarvė, baisi tarša. Bet taršos normos vis tiek viršijamos kas antrą, kas trečią dieną, – sako Elektrėnų savivaldybės tarybos narys Edvardas Baleišis. – Situacija iš tikrųjų yra labai bloga.“

 
Sausio–vasario taršą E.Baleišis sieja su pernykšte „Energesman“ krize: „Į Kazokiškių sąvartyną buvo atvežta penkiolika tūkstančių tonų pusdegių atliekų. Tos atliekos gulėjo ant viršaus, neva atvežtos laikinai pasaugoti. Ir tik kai Elektrėnų savivaldybė balandį paskelbė ekstremaliąją situaciją, jos buvo palaidotos, užkastos po smėlio sluoksniu“, – pasakoja E.Baleišis.
 
Aplinkos apsaugos departamento mobilioji laboratorija, nuo vasario stovinti Kazokiškių gyvenvietėje, pasak jo, taršos normų viršijimus fiksuoja apie aštuoniolika procentų viso paros laiko.
 
Leidžiama sieros vandenilio riba aplinkos ore – aštuoni mikrogramai kubiniame metre. Prie sąvartyno įrengtos oro kokybės stotelės užfiksuotos aukščiausios koncentracijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, siekė 90–175 mikrogramus – normą viršijo iki dvidešimt dviejų kartų. Kovo 24-ąją Elektrėnų meras paskelbė savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją – potvarkyje nurodyta, kad oro tarša sukėlė pavojų gyventojų sveikatai.
 
„Tikrai negali atverti langų. Tos dujos, ypač naktimis, skverbiasi į namus, kaupiasi žemesnėse vietose, rūsiuose, nevėdinamose patalpose“, – pasakoja E.Baleišis.
 
Gyventojai, anot jo, per devyniolika metų jau pavargo: „Žmonės nusivylę. Sako – na ir kas, kad taršos stotelė matuoja duomenis. Mes žinome, kad smirda, mes jaučiame, kad smirda, bet sprendimų jokių nėra. Ir tai ne pirma šiukšlių krizė – buvo krizė 2016-aisiais, buvo 2011-aisiais, ir per kiekvieną krizę buvo priimamas tas pats sprendimas. Jeigu kažkur problema – verčiam į Kazokiškes, ir problema išspręsta. Ne, problema neišspręsta – problema kaip tik gilinama šitoje vietoje“, – rėžia tarybos narys.
 
Po gaisro neatsitiesė
 
Vilniaus atliekų krizė prasidėjo dar pernai balandį, kai Vilniaus mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) gamykloje kilo gaisras. Įprasta gamyklos veikla neatstatyta iki šiol, tad visos Vilniaus regiono mišrios komunalinės atliekos – apie 700 tonų per parą iš aštuonių savivaldybių – tvarkomos ekstremaliosios situacijos sąlygomis. Aplinkos ministrės Ievos Andriulaitytės duomenimis, gamyklos teritorijoje sukaupta daugiau nei 11 tūkstančių tonų atliekų.
 

„Žiauri smarvė. <...> Vilniaus šiukšlių kalnai – ne kur nors sąvartyne, bet Vilniaus miesto valdomoje atliekų tvarkymo įmonėje“, – socialiniuose tinkluose paviešintame įraše sako buvęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas, nufilmavęs penkiolika mėnesių stovinčią automatinę rūšiavimo liniją ir atliekų kalnus Gariūnuose.

 
Kodėl per penkiolika mėnesių sistema neatsitiesė, iš dalies atsako teismai. Gamyklos valdytojas Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) praėjusią savaitę nutraukė įrenginių eksploatavimo sutartį su operatore „Energesman“ ir kreipėsi į prokuratūrą, mat įtaria, kad įmonė gamyklos teritorijoje sistemingai pažeidžia aplinkos apsaugos ir atliekų tvarkymo reikalavimus. „Energesman“ savo ruožtu tikina sutartį vykdžiusi tinkamai,
 
VAATC sprendimą vadina neteisėtu ir kreipėsi į teismą.
 

Vilniaus meras Valdas Benkunskas dar prieš pasitarimą rėžė, kad įmonė „visus miestus dabar laiko įkaitais“ – neatlaisvina teritorijos, tebepriima atliekas, o šiukšlių kiekis aikštelėje penkis kartus viršija leistinas normas.

 
„Aplinkos ministerija ir visa valstybė tapo įkaite šios situacijos, kada du ūkiniai subjektai dėl savo komercinių ir teisinių ginčų sudarė šią situaciją“, – po premjero inicijuoto pirmadienio pasitarimo konstatavo ir aplinkos ministrė.
 
Savivaldybė: „Atliekos nevežamos“

Liepos 8-ąją paaiškėjo, kur pajudėjo dalis srauto: nerūšiuotos atliekos vėl pradėtos vežti į Kazokiškių sąvartyną.
 
Vilniaus miesto savivaldybė „Lietuvos sveikatai“ raštu patikino: „Atliekos iš Vilniaus į Kazokiškių sąvartyną nėra vežamos – tai kraštutinė priemonė, kuri būtų taikoma tik išnaudojus kitas atliekų tvarkymo alternatyvas. Paskutinį kartą iki šio mėnesio atliekos į sąvartyną buvo vežtos pernai liepos 18 d.“
 
Kas vyko šį mėnesį, savivaldybės komentare nedetalizuojama, tačiau Elektrėnai pateikia savo versiją. „Maždaug savaitę laiko, keturias ar penkias dienas, į sąvartyną vėl vežė nerūšiuotas buitines atliekas iš Vilniaus, su visa skaidžiąja dalimi. Gali būti, kad tarša dabar sklinda jau ir iš naujų atliekų“, – sako E.Baleišis.
 
„Kai liepos 8 d. tapo žinoma, kad į regiono sąvartyną vežamos nerūšiuotos atliekos, savivaldybei tai sukėlė didelį rūpestį ir buvo priimti atitinkami sprendimai. Džiaugiuosi, kad liepos 15 dieną mišrių atliekų srautas nustojo važiuoti į regiono sąvartyną, esantį Elektrėnų savivaldybėje“, – po pirmadienio pasitarimo patikslino Elektrėnų meras G.Ratkevičius.
 
Anot S.Gentvilo, į sąvartyną keliauja ir tai, ką vilniečiai sąžiningai išrūšiuoja. Mat Vilnius ketvirtus metus laiko uždarytas pusiau požeminių konteinerių maisto atliekų sekcijas, o vietoj jų diegta oranžinių maišelių sistema neveikia.
 
„Maisto maišelių rūšiavimo linija jau pusantrų metų neveikianti. Tie maišeliai šiandien yra nerūšiuojami. Vilniečiai nors ir rūšiuoja maistą, bet jis, deja, keliauja tiesiai į Kazokiškių sąvartyną“, – „Lietuvos sveikatai“ komentavo buvęs aplinkos ministras.
 
„Vilniečiai moka pilną atliekų rinkliavą už ekologinę paslaugą, bet Vilniaus miestas apgaudinėja vilniečius“, – rėžė jis.
 
Savivaldybė atsako, kad maisto atliekos mieste rūšiuojamos dviem būdais – atskirais konteineriais arba oranžiniais maišeliais, priklausomai nuo teritorijos ir vežėjo, o maišeliai jau yra „tapę neatsiejama miestiečių buityje naudojama atliekų rūšiavimo priemone“. Į klausimą, ar maišelių turinys rūšiavimo gamykloje realiai atskiriamas, savivaldybės komentare neatsakoma.
 
Sprendimą buvęs aplinkos ministras mato paprastą – pripažinti, kad maišelių eksperimentas nepavyko. „Pasirinktas tiesiog blogas strateginis sprendimas. Savivaldybė gavo paramą iš Europos Sąjungos maisto konteineriams įrengti, bet pati sugalvojo maišelių sistemą – gavosi perinvestavimas. Reikėtų nutraukti tuos maišelius ir atkurti maisto sekcijas – visur Lietuvoje tai naudojama. Tada maisto atliekos net nekeliauja į bendras infrastruktūras, o tiesiogiai patenka pas maisto atliekų tvarkytojus, kurie gamina biodujas, kompostą“, – aiškina S.Gentvilas.
 
Papildomų pinigų iš gyventojų tam, anot jo, nereikėtų: „Vilniaus atliekų tvarkymo centras turi sukaupęs beveik trisdešimt milijonų eurų rezervą – iš gyventojų kažkada surinkęs per daug pinigų. Sistemoje pinigų tikrai yra.“
 
Ekstremaliosios situacijos neskelbs
 
Kad savivaldai krizės suvaldyti nebepavyksta, praėjusią savaitę pripažino ir Vyriausybės vadovas.
 
„Situacija per tuos metus ir tris mėnesius nesinormalizavo, o, sakyčiau, dar labiau eskalavosi. Panašu, kad valstybei teks įsikišti į problemos sprendimą“, – žurnalistams sakė premjeras Mindaugas Sinkevičius, pavedęs aplinkos ministrei asmeniškai įvertinti padėtį ir pirmadienį sušaukęs atsakingų institucijų pasitarimą.
 
Dar prieš pasitarimą Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas kalbėjo, kad linkstama skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Ji leistų Vilniaus regiono atliekas vežti rūšiuoti į kitus miestus.
 
Pirmadienį priimtas kuklesnis sprendimas. „Aptarus su visomis institucijomis situaciją nuspręsta ekstremaliosios situacijos valstybiniu mastu neskelbti“, – pranešė aplinkos ministrė I.Andriulaitytė.
 
Vietoj to nuspręsta kelis kartus padidinti atliekų deginimo pajėgumus Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje, o valstybė, pasak ministrės, įsitrauktų tik susidarius krizinei situacijai: „Jeigu matysime, kad pajėgumų neužtenka ir reikia įtraukti kitus regionus į problemos sprendimą, mes būsim priversti tą daryti.“
 
Vilniaus meras V.Benkunskas po pasitarimo paskelbė, kad pasiektas susitarimas su trečia privačia rūšiuotoja „Ekobaze“: „Po kelių darbo dienų, kai ta įmonė bus pasiruošusi iš techninės pusės, absoliučiai visas, tai yra šimtas procentų Vilniaus regiono atliekų srauto bus perrūšiuojama kituose subjektuose“.
 
Elektrėnai pokyčiais tikėti neskuba. „Mes nieko nesitikime. Vyriausybė spręs tik Vilniaus atliekų krizę, o sąvartyno klausimo nespręs absoliučiai“, – dar prieš pasitarimą „Lietuvos sveikatai“ sakė E.Baleišis.
 
Panašiai atsargus po pasitarimo liko ir Elektrėnų meras G.Ratkevičius: „Šiandien visi sutarėme, kad išliekame budrūs, stebime toliau situaciją. Jei sutriks atliekų surinkimas, grįšime prie klausimo dėl valstybinio lygmens ekstremaliosios situacijos paskelbimo. Šiandien tam pagrindo nėra, bet ar ryt nebus – klausimas.“
 
Rūšiavimas kvapo nepanaikins
 
Ką reiškia gyventi prie sąvartyno, kuriame sieros vandenilio koncentracija siekdavo 90–175 mikrogramus, kai riba – aštuoni?
 
„Lietuvos sveikatos“ kalbintas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ramina: sveikatai pavojingų sieros vandenilio koncentracijų, galinčių sukelti ūmius ar lėtinius sveikatos sutrikimus, prie Kazokiškių iki šiol nenustatyta.
 
„Sieros vandenilis organizme nesikaupia, jis nėra klasifikuojamas ir kaip pavojinga cheminė medžiaga“, – aiškina NVSC specialistai.
 
Jautresni jam – kvėpavimo takų ligomis, astma sergantys žmonės: esant 280 mikrogramų koncentracijai jiems gali pasunkėti kvėpavimas, atsirasti silpnumas. Pati ribinė vertė, pažymi centras, nustatyta orientuojantis ne į pavojų, o į kvapą – Pasaulio sveikatos organizacija tokias koncentracijas vadina „nepatogumo“ koncentracijomis.
 
Skundų dėl kvapo nuo ekstremaliosios situacijos paskelbimo NVSC sulaukė šešiolika. Pranešimų apie nustatytus sveikatos sutrikimus iš gydymo įstaigų – nė vieno.
 
NVSC kvapo kontrolės duomenimis, sąvartyną supančioje aplinkoje kvapo koncentracija siekia iki 2 kvapo vienetų, kai higienos norma leidžia 5. Tiesa, žmogus kvapą užuodžia jau nuo 1. Taigi, teisės aktų požiūriu viskas tvarkinga, tačiau gyventi šalia sąvartyno nuo to ne ką lengviau.
 
Nepadės, NVSC vertinimu, ir maisto atliekų rūšiavimas. „Atskyrus maisto atliekas iš visų buitinių atliekų srauto, nei sieros vandenilio, nei amoniako ir šių cheminių medžiagų sukeliamo kvapo nepavyks išvengti“, – konstatuoja centras: atliekose liks maisto pakuotės su pūvančio maisto likučiais, sauskelnės, naminių gyvūnėlių kraikas.
 
Dar 2025-ųjų vasarą NVSC atliko kvapo matavimus Kazokiškėse. Emisijos nuo atvirų, neuždengtų atliekų siekė 1864 kvapo vienetus, nuo uždengtų žemėmis – 140. Skirtumas – trylika kartų. Todėl svarbiausia, anot centro, atliekas kuo greičiau uždengti ir palikti kuo mažiau atvirų plotų.
 
„Negaliu sakyti, kad VAATC nesprendžia šitos problemos. Bando spręsti: uždenginėja senąjį kaupą, kuriame sukaupta trys milijonai tonų atliekų, ištuštino atvirus filtrato rezervuarus, kasdien vakare atvežtas atliekas perkloja smėlio ir žvyro sluoksniu, purškia probiotikus, – pripažįsta E.Baleišis. – Bet iš esmės tos priemonės neduoda laukiamo rezultato. Taršą mes vis tiek matome ir jaučiame.“
 
Deginimo pajėgumai nuo šiol bus didinami Vilniuje. Kazokiškėse ekstremalioji situacija tebegalioja.