- Nusičiupote vieną sudėtingiausių ministerijų – Sveikatos apsaugos, kur ministrai, nepateisinę lūkesčių, rotuojami dažniausiai. Turite pakankamai galių sveikatos sektoriui valdyti? Koks iššūkis jums atrodo didžiausias šioje srityje?
 
- Tai svarbi ministerija – centro kairės politikai sveikatos apsauga yra viena kertinių temų, kuri smarkiai atliepia mūsų partijos tikslus. Ji paliečia kiekvieną šalies asmenį, turi plačią bendruomenę. Pats ekspertu neapsimesiu – mano žinios šioje srityje nėra plačios. Lengva nebus. Iššūkis susijęs su nepakankamu sveikatos apsaugos finansavimu. Europos Sąjungos vidurkis nuo BVP yra 7,5 procento, o Lietuva yra tarp tų šalių, kuri sveikatos sektorių finansuoja mažiausiai, nors žmonių priemoka yra viena didžiausių. Skiriame 5,6 procento nuo BVP. Skirtumas tarp minėtų 7,5 procentų finansine išraiška yra apie 1,6 milijardo eurų. Tai ženklus skirtumas. Puikiai suprantu, kad to padengti nesugebėsime, biudžete tiesiog tokių galimybių nėra, bet aišku viena – reikia žingsnis po žingsnio atotrūkį mažinti.

- Kurie sveikatos sektoriaus klausimai jus jaudina labiausiai?
 
- Neturėdami pakankamo sveikatos apsaugos biudžeto, turime orientuotis į ligų prevenciją. Žmonės ypač daug išleidžia odontologinėms paslaugoms – negalėdami jų padengti iš valstybės lėšų, turime galvoti apie burnos higieną, kad odontologijos paslaugoms žmonėms tektų išleisti mažiau.
Jaudina eilės pas gydytojus. Tai susiję su biurokratizmu – gydytojams vis dar daug reikia pildyti dokumentacijos, tad čia turiu lūkestį, kad mūsų ministras įdarbins dirbtinio intelekto galimybes ir sutaupys laiko gydytojams. Sektorių bandysime modernizuoti. Matėme, kas įvyko su Registrų centru, kai nutekėjo duomenys, e.sveikatos jie – dar jautresni, tad duomenų apsauga, e.sveikatos stiprinimas turi būti vienas prioritetų.
Tarp prioritetų taip pat slauga ir globa. Sektorių sujungimas. Čia dažnai nesusikalba Sveikatos apsaugos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tad tikiuosi turėsime tinkamą žmogų, kuris leis šioms dviem ministerijoms susikalbėti, ilgalaikės priežiūros paslaugos ir jų gera kokybė senstančioje visuomenėje bus užtikrintos.
Kritiškai svarbus ir regioninių ligoninių tinklas. Jaudina tiek specialistų, tiek paslaugų kokybės išlaikymas. Tikrai negalime palikti ir pamiršti regionuose gyvenančių žmonių.
 
- Kaip suprantu, centralizacijos idėjos sveikatos sektoriuje nestumsite?
 
- Esu prieš centralizaciją. Ekselio lentelė galbūt ir parodytų, kad laikyti ligoninių neapsimoka, bet valstybė nėra įmonė. Regioninių ligoninių tinklą išlaikyti yra kritiškai svarbu. Žmonėms turi būti suteikiamos paslaugos šalia namų, jie neturi jaustis, kad valstybė nuo jų nusisuka. Jei paslaugas centralizuosime, eilių pas gydytojus problemą tik paaštrinsime. Viskas yra susiję. Regionuose nėra infrastruktūros, nėra, kaip gyventojams iki gydymo įstaigų nukakti.
 
- Patraukus valstybines gydymo įstaigas, atveriami keliai privačioms, tad šį darbą regionuose galėtų atlikti jos...
 
- Privatus sektorius eis ten, kur jiems apsimoka. Remsis verslo logika. O valstybė tik verslo logika remtis negali, privalo matyti toliau, turėti raidos strategiją. Jei norime gyvybingų rajonų, negalime to pasiekti uždarinėdami ligonines, pašto skyrius. Paskui juos išeis ir parduotuvės, bankomatai. Kaip galime regionams užsukinėti visus deguonies srautus ir tuo pačiu metu kalbėti apie regionų ministerijos įkūrimą? Pradedame ne nuo to galo. Gerai, kad veikia privatus sektorius, tačiau tarp viešo ir privataus turime rasti balansą, kad pastarasis nesukurtų iššūkių valstybiniam.
 
- Vienas iššūkių – medikų prisitraukimas atlyginimu, darbo sąlygomis. Ministerija rado sprendimą – į regionus juos siųsti priverstinai. Stabdysite tai? Medikai dėl to pasiruošę eiti į teismą.
 
- Priverstinai nieko neišveši. Klausimas, ar valstybė, investuodama į žmogaus išsilavinimą, turi teisėtus lūkesčius, kad jis už tai atidirbtų. Reikalinga diskusija. Tai klausimas naujam ministrui.
Žmogus pasirašydamas tokią sutartį turi žinoti, kad yra galimybė mokytis nemokamai mainais už darbą regione. Sąžininga būtų tik tada, jei tai žinotų iš anksto prieš priimdamas sprendimą pasirinkti pats tokią opciją įgyti specialybę.
 
- Gydymo įstaigų vadovai labiausiai nori nuoseklumo, darbų tęstinumo. Tačiau besikeičianti valdžia vėl viską verčia iš naujo. Kiek pratęsite Marijos Jakubauskienės pradėtus darbus? Kardinalių pokyčių bus?
 
- Vienas jos pradėtų darbų ir buvo bandymas sumažinti atotrūkį, papildomai buvo skirta lėšų tiek iš PSDF, tiek iš valstybės biudžeto. Šiuo atveju tęstinumas yra reikalingas. Jokiu būdu dar didesnio chaoso bendruomenėje nenorime, atvirkščiai – norime su bendruomene rasti bendrą kalbą.
 
- Bendruomenė pyksta, kad PSDF rezervas laikomas kojinėje gynybiniams tikslams. Lai būna įdarbintas sveikatos poreikiams – užkamšyti kraujuojančias arterijas.
 
- PSDF rezervas leidžia balansuoti valstybės biudžetą. Finansų ministras tuo klausimu turi atskirą nuomonę... Manau, svarbu pažiūrėti, kam tie finansai būtų leidžiami, kokiu tikslu. Jei tiesiog pravalgyti, nebūtų protinga, bet jei tai kritiniai valstybės dalykai, žinoma, turime apie tai diskutuoti ir prioritetus numatyti labai aiškiai.
 
- Liną Kukuraitį jau viešai pakrikštijome sveikatos apsaugos ministru. Kokie svertai lėmė jį deleguoti į šį postą?
 
- Apie pavardę kalbėti dar ne laikas. Nors jis viešojoje erdvėje ministru ir palaimintas, oficialiai dar nėra deleguotas. Tai turėsime suderinti su ministru pirmininku, vėliau su prezidentu, o tik tada patvirtinti pavardę. Kol neturime vyriausybės teikimo, dar visaip gali būti... Žiniasklaida smarkiai nuskuba su pavardėmis. Manau, jai entuziazmo pridėjo tai, kad ministrė Marija Jakubauskienė pasakė, kad perduoda darbus Linui Kukuraičiui. Toks pasisakymas įdomus... Tikimės, Vyriausybė bus patvirtinta liepos viduryje, kai bus patvirtintas premjeras, kuris viešai paskelbs ministrų kandidatūras.
 
- Dirbsite nuotoliu iš Briuselio? Į premjerus besitaikantis Mindaugas Sinkevičius nusiminė, kad negalėsite įsikibti į vienas kito parankę.
 
- Paskutiniu metu dažniau būnu Lietuvoje nei Briuselyje. Papildomų pareigų neturėsiu, lieku dirbti Europos Parlamente, kur ne ką mažiau atstovausiu Lietuvos žmonėms. Ten taip pat reikalingas mano balsas. Ten taip pat yra daug neišspręstų klausimų, kur turi būti atstovaujama ir Lietuvos pozicijai. Mandatą, kuris man suteiktas, priimu su didele garbe ir puikiai suprantu visuomenės lūkestį. O kaip bus ateityje – pamatysime.
 
- Europa jumis susižavėjo, jums piešta svaiginama karjera. Kiek politikoje veikia asmeninis žavesys? Iškalba, auditorijos valdymas ar net tam tikras teatrališkumas svarbu?
 
- Mokėti gerai kalbėti neužtenka. Tam reikia daug skaityti, gilintis, suprasti, su žmonėmis bendrauti. Jei siekiame karjeros, tam tikrų postų – konkurencija čia žvėriška. Konkuruojama žiniomis, idėjomis, strategija, ant stalo turi dėti konkrečius veiksmus. Tikiu juodu darbu. Dienos rutiną pradedu penktą ryto – kelios valandos iki septintos ryto, pusryčių, man yra produktyviausias laikas: telefonas dar tyli, tad galima ramiai pamedituoti, galvoje įdarbinti visus procesorius. Už tai turi nueiti miegoti laiku. Nenaktinėju, dešimtą valandą jau miegu. O visi trys vaikai po pasakų ir pokalbių, kurie yra must, miega jau aštuntą.
 
- Negaliu nepaklausti - ką dabar veikia iš eterio dingęs jūsų buvęs „bendras“ Saulius Skvernelis?
 
- Nežinau. Seime gal? Tikrai neįsivaizduoju...

---

 
Kuriozas
Pasveikino ne tą Sinkevičių
Kadangi Virginijus ir Mindaugas Sinkevičius – bendrapavardžiai, jau pasitaikė ir kuriozinių situacijų. V.Sinkevičius su šypsena pasakojo, kaip netikėtai jam pradėjo plūsti sveikinimai kaip būsimam Lietuvos premjerui.
 
Galiausiai paaiškėjo, kad užsienio žiniasklaidoje apie Lietuvos aktualijas bei naująjį šalies ministrą pirmininką buvo klaidingai panaudota Virginijaus, o ne Mindaugo Sinkevičiaus nuotrauka.

---

Dosjė
2009–2012 m. studijavo Jungtinės Karalystės Aberistvito universitete, kuriame įgijo ekonomikos ir tarptautinių santykių bakalauro laipsnį.
2012 m. stažavosi Ministro Pirmininko tarnybos Regionų ir etninių klausimų skyriuje.
2012-2013 m. Olandijos Mastrichto universitete įgijo Europos politikos magistro laipsnį.
2012-2015 m. naujienų portalo „The Lithuanian Tribune“ autorius ir redaktorius.
2013-2014 m. dirbo JAV Vašingtono Europos analizės centre projektų vadovo padėjėju.
2014 m. buvo AB Lietuvos pašto tarptautinės grupės projektų vadovas, 2014-2015 m. – programos „Kurk Lietuvai“ dalyvis, 2015-2016m. – Lietuvos oro uostų koncesijos projekto koordinatorius.
2016 m. „Investuok Lietuvoje“ Investicinės aplinkos gerinimo grupės vadovas.
2017 m. baigė Skaitmeninės politikos kursą Oksfordo universitete.
2016-2019 m. Seimo narys.
2017-2019 m. ūkio, 2019 m. – ekonomikos ir inovacijų ministras.
2019-2024 m. Europos Komisijos narys.
2024m. išrinktas į Europos Parlamento narius.
2026 m. balandžio 10 d. paskirtas laikinai eiti Demokratų sąjungos Vardan Lietuvos pirmininko pareigas.