Vilniaus gimdymo namai: pandemijos patirtys mobilizavo

Ringailė Gvildė
2021-08-02
COVID-19 pandemija neabejotinai sutrikdė mūsų kasdienę rutiną, gyvenimus, bet svarbiausia – šalies sveikatos priežiūros sistemą. Vilniaus gimdymo namų direktorė prof. dr. Kornelija Mačiulienė sako, jog kalbėti apie pandemijos suvaldymą sudėtinga, mat infekcija klastinga, todėl, siekiant išvengti personalo bei gimdyvių užsikrėtimų, nuolat tenka būti kone karinėje parengtyje. Vis dėlto pandemiją įstaigos darbuotojai piešia ne tik juodomis spalvomis.
Vilniaus gimdymo namai: pandemijos patirtys mobilizavo
Pasak Vilniaus gimdymo namų personalo, ne visos karantino dienos buvo tik kova su pandemija, naujų ribojimų mokymasis. Buvo ir itin smagių akimirkų, tačiau jas darbuotojai kūrė patys.

COVID-19 pakeitė personalo gyvenimą...
K.Mačiulienė pasakoja, jog pandemija ir pirmasis karantinas atnešė nemažai nerimo į sustyguotą gimdymo namų darbą. Tiesa, dėl darbo specifikos pandemijos jie nepasitiko pliki basi. Pasak direktorės, akušerijos skyriuose dėvėti apsaugines veido kaukes buvo reikalaujama ir iki pandemijos. Priėmimo skyriuje, gimdymo palatose nuo seno priimta vilkėti specialius chalatus. Akušerijoje tiek akušeriai, tiek gydytojai yra drausmingi, tad apie rankų plovimą aiškinti niekam nereikėjo, darbo specifika to reikalauja visuomet. Taigi, visi algoritmai senai atrasti, žinomi ir pritaikyti.
 
Tačiau personalo darbas pasikeitė gerokai – prireikė laiko, kol procesai buvo sustyguoti, mat skyriuose, kur specialių priemonių reikiamybės nebuvo, priprasti nuolatos dėvėti apsaugines kaukes ar respiratorius buvo kiek sunkiau. Kol vos COVID-19 atėjus į Lietuvą taisyklės dėl apsaugos priemonių nuolat keitėsi, buvo nelengva suspėti ir perprasti, ir įgyvendinti reikalavimus. Vieni darbuotojai norėjo dėvėti skydelius, kiti – kaukes, treti – respiratorius.
 

„Visai kas kita palaikyti gerą psichoemocinį personalo klimatą, kai nežinai, kas nutiks ryt, kokie bus sergamumo rodikliai, o gimdyvės vis tiek turi atvažiuoti gimdyti ir privalome būti pasiruošę. Administracijai teko su kiekvienu darbuotoju kalbėtis, aiškintis poreikius, baimes, atsakyti į kylančius klausimus ir tuo pat metu užtikrinti saugumą. Be to, teko personalą atpratinti nuo buvimo kartu, pietavimo, pašnekesių, būriavimosi. Suformuoti įprotį užtrunka ir tai nebuvo lengva“, – pasakoja Vilniaus gimdymo namų direktorė prof. dr. Kornelija Mačiulienė. 

 
Kuomet prasidėjo medicinos darbuotojų vakcinacija, išsyk tapo lengviau, bent psichologiškai. Gimdymo namų vadovė teigia, jog nemaža dalis darbuotojų iš karto suprato vakcinacijos reikiamybę ir naudas. Dalis buvo persirgę koronavirusine infekcija, tačiau užsikrėsdavo namie ar kitoje aplinkoje – gimdymo namuose COVID-19 židinių išvengta. Tarp slaugytojų padėjėjų, aptarnaujančio personalo buvo ir skeptiškai žiūrinčių į vakcinas, tačiau vienam darbuotojui susirgus gana sunkia COVID-19 forma, abejonės kaip mat išsisklaidė. „Nė vienas nenorėjo taip susirgti ir rizikuoti gyvybe. Priverstinai skiepytis neliepėme niekam, bet nuolatos kalbėjome, kaip tai svarbu, reikalinga, kad tai padės išsaugoti mūsų gretas. Šiandien skaičiuojame, jog imunizuota per devyniasdešimt procentų mūsų gimdymo namų darbuotojų“, – sako K.Mačiulienė ir priduria, jog atlikus antikūnų prieš COVID-19 tyrimus pasirodė, jog tiems, kurie skiepijosi, susidarė gerokai didesni antikūnų titrai nei tiems, kurie koronavirusine infekcija persirgo.
 
Pasak įstaigos vadovės, antrasis karantinas buvo gerokai lengvesnis visomis prasmėmis. Didžioji dalis personalo buvo vakcinuota, dalis persirgo, tad turimas imunitetas bent jau leidžia tikėtis, kad galimų COVID-19 židinių rizika smarkai sumažėja. O ir darbas antrojo karantino metu nestojo, nebuvo reikalaujama konsultacijas teikti nuotoliniu būdu, kas, pasak profesorės, akušerijoje itin sunkiai pritaikoma.
 

„Per pirmą COVID-19 bangą nemažai dirbau nuotoliniu būdu. Mano pacientės sugrįžta: jau išrašytos iš gimdymo namų jos turi teisę ir galimybę konsultuotis laktacijos klausimais. Šiandien tokios konsultacijos, žinoma, jau teikiamos kontaktiniu būdu, bet buvo laikas, kuomet teko išmėginti vadinamąją tele arba nuotolio mediciną. Žindymo klausimams tai yra pritaikoma, galbūt ne taip patogu, bet dirbti ir paslaugą teikti kokybiškai įmanoma. Štai kitų sričių specialistams, akušeriams ginekologams nuotolinė medicina menkai naudinga ir tikrai apsunkina įprastą darbą“, – teigia Vilniaus gimdymo namų akušerė-laktacijos konsultantė Ieva Girdvainienė ir priduria, jog, vienaip ar kitaip, pandemija personalą sustiprino bei dar labiau užgrūdino.
 
... ir gimdymus
Ligoninėms pandemijos metu teko imtis ir srautų valdymo, kad nesusitiktų pacientai, o ir personalas turėjo vengti perteklinių kontaktų. Tačiau Vilniaus gimdymo namuose praktiškai neįmanoma žmogiškųjų išteklių paskirstyti taip, kad nesusitiktų medikų komandos, antraip viena komanda turėtų dirbti kone dvi paras, o vėliau ją keistų kita. Tai, pasak K.Mačiulienės, praktiškai neįmanoma, nes personalas – skirtingo amžiaus, patys turi vaikų. Štai gimdyvių ir jas lydinčių asmenų srautus atskirti ir reguliuoti lengviau.
 
„Mūsų algoritmas su gimdyvėmis buvo aiškus nuo pat pirmo jų žingsnio prie slenksčio. Per domofoną klausdavome, ar neturi temperatūros, ar nejaučia peršalimo simptomų, ar neserga šeimos nariai, ar turėjo galimų kontaktų su užsikrėtusiais COVID-19. Joms įėjus buvo matuojama temperatūra ir ribojamas judėjimas gimdymo namuose. Jeigu gimdyvei atvykus PGR tyrimas būdavo teigiamas, tačiau moteris neturėjo jokios simptomatikos, jai buvo paskiriama izoliacinė palata kitame aukšte. Tiesą sakant, viso karantino metu stengėmės moteris į palatas išskirstyti po vieną, gimdyvė ir jos vaikas bei vyras. Daugiau nieko“, – apie pasikeitusias priėmimo sąlygas pasakoja Vilniaus gimdymo namų vyriausioji slaugos administratorė Karina Chochrenkova.
 
Kad gimdyvėms ir jas lydintiems asmenims tektų kuo mažiau sukti galvą, kaip elgtis gimdymo namuose pandemijos metu ir kokie nauji saugos reikalavimai, Vilniaus gimdymo namų personalas pasirūpino nuolat atnaujinama informacija. Savo iniciatyva sukūrė vaizdo įrašą, kuriame smulkiai rodoma ir aiškinama, kaip elgtis: kaip veikia domofonas, kaip vyksta susitikimas su akušere, aptariami dažniausi bei svarbiausi klausimai, kas bus įleidžiamas, kas ne. Informacija nuolatos atnaujinama.
Be to, prisidėjo ir papildomas darbas – PGR testavimas. Šis tyrimas buvo atliekamas kiekvienai atvykusiai gimdyvei ir ją lydinčiam asmeniui, dažniausiai vyrui.
 
Akušeriams, gydytojams, slaugos personalui teko susidurti ir su nemaloniomis situacijomis, ypač tuo metu, kai per pirmąjį karantiną siekiant kaip įmanoma apsaugoti gydymo įstaigas nuo galimų COVID-19 židinių nuspręsta, jog kurį laiką gimdymuose negali dalyvauti jokie lydintys asmenys. „Gimdyvės ant mūsų tikrai pyko sužinojusios, kad negalės gimdyti su vyrais ar mamomis. Jos ir pyko, ir nesuprato, ir teisybės ieškoti bandė, o mes vis tiek turėjome dirbti kokybiškai, surėmę pečius, vieni kitus motyvuodami“, – prisimena įstaigos vadovė.
Tiesa, laikas, kai vyrai neįleisti į gimdymo namus, buvo gana trumpas. Vėliau, sergamumo rodikliams mažėjant, gerėjant epidemiologinei situacijai, jie vėl galėjo dalyvauti gimdymuose, tačiau tik laikantis itin griežtų karantino reikalavimų.
 

„Pasitaikydavo įvairiausių norų ir klausimų. Kai kuriems buvo sunku suprasti, kodėl vyras, atlydėjęs moterį į gimdymą, negali važinėti pirmyn atgal į namus ar parduotuvę. Tačiau po kiekvieno tokio išėjimo tektų daryti PGR testus ir didėtų užsikrėtimo rizika tiek pagimdžiusiai moteriai, naujagimiui, tiek personalui. To negalėjome leisti. Ši tvarka gal ir ne visiems patiko, bet ji padėjo užtikrinti saugumą. Pandemijos kontekste tikėjomės daugiau supratimo... Juk kas bus, jei užsikrės personalas? O jeigu židinys išplis ir turės izoliuotis nemaža dalis kolektyvo? Kas tuomet priims gimdymus, konsultuos prieš juos ir po jų?“ - retoriškai klausia Vilniaus gimdymo namų vyriausioji slaugos administratorė Karina Chochrenkova.

 
Ji priminė, kad siekiant kaip įmanoma pagerinti pirmąsias šeimų dienas po vaikelio gimimo, buvo leista tiek perduoti siuntinius, tiek užsakinėti maistą iš restoranų ir net paskirtas atskiras darbuotojas kuruoti visus siuntinukus, kad nė vienai gimdyvei nieko netrūktų. 
 
Gimdymo namų direktorė pasakoja, jog nepasitenkinimas kildavo ir paprašius pacienčių bei lydinčių asmenų gimdymo metu dėvėti apsaugines veido kaukes. „Kilo didžiulis nepasitenkinimas, už kurį buvome skalpuojami ir televizijų. Neva kaip galime to reikalauti, kai gimdyvė ir taip sunkiai vargsta, dūsta, o čia dar kaukę dėvėti reikia... Tikrai stengėmės žiūrėti lanksčiai, kiek tai įmanoma. Jeigu gimdyvė kategoriškai atsisakydavo dėvėti kaukę, tuomet mes apsišarvuodavome visomis turimomis apsaugos priemonėmis, nes negalėjome rizikuoti personalo sveikata. Juk gimdymo metu kontaktuojame su organizmo skysčiais, iškvepiamu oru“, – iššūkiais dalijasi K.Mačiulienė ir priduria, jog moterys aktyviai ieškojo užsienio gimdymo namų praktikos pavyzdžių, siekdamos tiek gimdyti be kaukių, tiek gimdyti su vyrais ar kitu lydinčiu asmeniu.
Tačiau pasaulyje viskas vyko panašiai.
 

„Imdamiesi sugriežtintų tvarkų neišradome dviračio. Pradžioje tvyrojo didelė įtampa ir niekas nežinojo, kaip tas virusas plis. Vienintelėje Niujorko ligoninėje buvo pasakyta, jog vyrus ar artimuosius į gimdymus jie įleis. Bet pamačius didžiulius užsikrėtimų skaičius lydinčių asmenų į ligoninę nebeįsileista ir gimdyti moterys turėjo vienos“, - pasakoja Vilniaus gimdymo namų akušerė-laktacijos konsultantė Ieva Girdvainienė.

 
Natūralu, kad tokios pandemijos metu pacientų, žmonių laisvės yra apribojamos ir jie dėl to nėra patenkinti. Bet, pasak K.Chochrenkovos, galima arba dirbti saugiai, arba kartu sirgti ir rizikuoti gyvybėmis.
Nors gimdyvėms iš pradžių karantinas bei sugriežtinta tvarka gimdymo namuose nepatiko, kėlė streso, jos, pasak I.Girdvainienės, greitai suėmė save į rankas, tapo tikra akušerijos komandos dalimi. „Taip, gimdyvių vyrų mes laukiame, nes jie moterims yra palaikymo komanda. Bet paslaugų kokybė vyrams nesant šalia tikrai nenukentėjo“, – teigia K.Mačiulienė ir prisimena, jog tuo metu, kai vyrai į gimdymo palatas nebuvo įleidžiami, jie į vaikelio pasitikimą pasižiūrėjo itin šiuolaikiškai bei kūrybiškai. Vienu metu aplink Vilniaus gimdymo namus skraidė ne vienas dronas, mat mamos pro langus tėčiams leisdavo bent žvilgtelėti į vos gimusius mažuosius. Kai kurios ant langų priklijuodavo ir informaciją apie vaiko svorį, ūgį. Tad, pasak Vilniaus gimdymo namų personalo, ne visos dienos buvo tik kova su pandemija, naujų ribojimų mokymasis. Buvo ir itin smagių akimirkų, tačiau jas turime susikurti patys. 

 
Nauja realybė gimdymo palatoje
Nepriklausomai nuo pandemijos, besilaukiančios moterys gimdymui ruošiasi skirtingai. Dalis jų pasitiki medicinos profesionalais ir konsultuojasi tik su jais, kitoms nuomonę formuoja artima aplinka, draugės ir net socialiniai tinklai. „Viešojoje erdvėje pastaruoju metu gana dažnai narpliojamos kelios akušerinės temos: už natūralų gimdymą, be jokių medikamentų, kirpimų, siuvimų, prisilietimo; be to, siekiama, kad būtų leista rinktis gimdymo būdą, tai yra gimdyti atliekant Cezario pjūvį. Trečia tema – smurtas akušerijoje. Dabar jau ketinama svarstyti, ką galima vadinti smurtu akušerijoje, o ko ne“, – šių dienų aktualijas komentuoja K.Mačiulienė.
 
Kas paskatina moteris gimdyti tik natūraliai, vengiant bet kokio įmanomo akušerinio įsikišimo, specialistams atsakyti sunku. Tačiau medikai pastebi, jog socialiniuose tinkluose esantys forumai, judėjimai gana stipriai paveikia besilaukiančias moteris. Tad Vilniaus gimdymo namų specialistams be COVID-19 suvaldymo tenka dar viena misija – vos atvykus gimdyvei išsiaiškinti, kokie jos gimdymo ir pogimdyminio laiko lūkesčiai. Nors logiškai mąstant atrodo, kad esminis kiekvienos besilaukiančios moters lūkestis turėtų būti sklandus vaikelio atėjimas į pasaulį su profesionalų pagalba.
 
Deja, dalis gimdyvių savimi pasitiki labiau nei akušerių komanda. „Gimdyvės nori, kad viskas nuo pradžios iki galo vyktų natūraliai. Gimdyme leidžia dalyvauti tik akušerei, o gydytoją nori pasikviesti tik tada, kuomet jai pačiai, jos manymu, jo reikės ar nesusitvarkys akušerė. Moterys pastaruoju metu nori kuo mažesnės intervencijos. Būna, kad net vaisiaus širdies tonų neleidžia klausytis“, – pasakoja K.Mačiulienė ir priduria, jog naujoji gimdyvių karta ir gimdymo mados per keliolika metų pasikeitė kardinaliai.
 
Antra, visiškai natūralistiniam gimdymui priešinga, tendencija – besilaukiančiųjų noras rinktis gimdymo būdą, t.y. Cezario pjūvį. Tiek pasirinkimas gimdyti išskirtinai natūraliai, be nuskausminimo, kirpimo, tiek Cezario pjūvio operacija turi savų rizikų, tačiau profesorė teigia, jog akušeriai šiuo klausimu nėščiosioms vengia reikšti ekspertinę nuomonę. Medikų bendruomenės nuostata tokia – leidžiama viskas, kas atitinka etikos principus. „Natūralus gimdymas ir plyšimas neleidus kirpti ateityje gali grėsti suprastėjusia lytinio gyvenimo kokybe, dujų nelaikymu bei kitomis problemomis. Yra priimtas Lietuvos akušerių ginekologų etikos kodeksas ir dirbame pagal jį.

 
Kuomet yra indikacijos ir rekomendacijos su medikų išvadomis, kad reikalinga atlikti Cezario pjūvį, tada jis ir atliekamas. Taip pat tais atvejais, kai matome, jog to reikia gimdymo metu, moteris pati neturi jėgų, negimdo, o laukti negalima. Kai tik užsinori, jo daryti negalima, nes tai yra chirurginė intervencija ir galimos įvairios komplikacijos. Deja, moterys į tai nekreipia dėmesio“, – pasakoja K.Mačiulienė ir atkreipia dėmesį, jog Brazilijoje privačiose ligoninėse net 80 proc. gimdymų priimama Cezario operacijos būdu. Tačiau Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad šalies mastu tokių operacijų rodiklis siektų ne daugiau kaip 20 proc.
 
Vilniaus gimdymo namų specialistai sako, kad tokios gimdymo tendencijos, bangos, mados yra gana trumpalaikės ir greitai išsikvepia, kuomet susiduriama su realybe ir pasirodo, jog tai, kas gražiai skamba teorijoje, ne visuomet veikia ir yra sveikatai palanku praktikoje. Štai gimdymų namuose vajus, panašu, blėsta ir K.Mačiulienė tai vertina teigiamai. Mat gimdymai namuose yra sudėtingi visomis prasmėmis tiek gimdyvei, tiek akušeriams, turintiems tą gimdymą priimti. Tokio pobūdžio gimdymui turi būti tinkama, itin saugi aplinka. Dauguma specialistų nesiryš rizikuoti priimti gimdymą penkiaaukštyje, kur keblu net greitosios pagalbos automobiliui privažiuoti, būtų sudėtinga iškelti gimdyvę, jeigu gimdymas komplikuotųsi. Juk net kelių minučių delsimas tam tikrais atvejais gali sukelti be galo didelę riziką tiek gimdyvei, tiek kūdikiui.
 
Regis, patogiausia gimdyti su specialistų priežiūra tam pritaikytuose gimdymo namuose ar ligoninėje. Tačiau šiomis dienomis akušeriams tenka apgalvoti kiekvieną žodį ir žvilgsnį į gimdyvę, kad šiukštu nebūtum apkaltintas akušeriniu smurtu. „Atėjo laikas, kuomet ne specialistai gimdyvę supažindina su tvarka, sąlygomis, su indikacijomis vienu ar kitu atveju, o pirmiausia moters klausiama, kokio gimdymo ji tikisi, kokie jos norai. Dalis moterų atvažiuoja su savo gimdymo planais ir pateikia gydytojams“, – pasakoja vyriausioji slaugos administratorė.
 
Panašu, jog pandemija neišgyvendino žmonių noro į medicinines paslaugas žiūrėti kaip į užsakymą. Pasak I.Girdvainienės, akušerinį smurtą kartais bandoma įžvelgti ten, kur jo nėra. „Gimdyvės, jas lydintys asmenys neretai atvyksta nepasiruošę. Sakyčiau, iš dalies čia pirminės sveikatos priežiūros grandies spragos. Yra daug įvairių mokyklų, ruošiančių tėvus gimdymui, pogimdyminiam laikotarpiui, kuriuose veda ne medikai. Jie neatsakingi už savo žodžius, pasakojimus, skleidžiamą kryptį. Žmonės tuomet turi lūkesčių, kurių čia išpildyti negalime, nes dirbame pagal aiškius reglamentus. Esame valstybinė įstaiga ir kiekvienam dalykui turime aiškiai apibrėžtas taisykles. Taip pat ir bendravimui, etikai, to mokėmės nuo pat studijų metų.
 
Sunku bendradarbiauti su gimdyve, kuriai netinka tai koks žodis, tai žvilgsnis. Neįsivaizduojame, kokį vaizdinį ji atsinešė savo galvoje, kur ji ruošėsi tapti mama. O vieningos pasiruošimo gimdyti sistemos nėra. Galbūt tai ir lemia nepasitenkinimą, kuomet pernelyg dideli lūkesčiai atsimuša į aiškiai sudėliotas sveikatos sistemos priežiūros taisykles“, – svarsto akušerė - laktacijos ir žindymo konsultantė ir priduria visuomet būsimoms mamoms siūlanti pirmiausia pasikliauti specialistais, pasirinkti šeimos gydytoją ar pediatrą, kuris prižiūrės vaikelį sugrįžus namo, neieškoti „konsultacijų“ socialiniuose tinkluose bei mamyčių forumuose. Medikai atsakys į visus rūpimus klausimus.
 
„Mes tikrai rasime laiko konsultuoti pogimdyminiais, laktacijos bei žindymo klausimais, suteiksime ir reikiamą psichologinę pagalbą, tik kreipkitės. Esame pasiruošę padėti, tik norėtųsi, kad atvykstančios moterys į gimdymą žiūrėtų kaip į komandinį darbą, tuomet viskas praeis sklandžiai ir nė viena pusė neturės nuoskaudų, tik jaukius, vaiko gimimo dienos prisiminimus“, – linki K.Mačiulienė.



 

Tarp kitko
Vilniaus gimdymo namų specialistai sako, jog pandemija išmokė džiaugtis kiekviena diena, kuomet išvengiama užsikrėtimo COVID-19, ir net paskatino į gyvenimą žiūrėti kūrybiškiau. Stebuklus susikurti kasdienybėje. Tad laukdami „Eurovizijos“ Vilniaus gimdymo namų specialistai tapo geriausia grupės „The Roop“ palaikymo komanda ir pagal dainą „Diskoteque“ sukūrė palaikymo klipą.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    S.Miežinienė: už gražias akis neapdovanoja

    S.Miežinienė: už gražias akis neapdovanoja

    VšĮ Panevėžio miesto odontologijos poliklinikos laikinoji vadovė Santa Miežinienė, šiemet įsisegusi Nusipelniusio Li...
    Garsiajame žurnale „Nature“ – Lietuvos mokslininkių pavardės

    Garsiajame žurnale „Nature“ – Lietuvos mokslininkių pavardės

    Gegužę prestižiniame tarpdisciplininiame mokslo žurnale „Nature“ buvo publikuoti gausaus tarptautinio mokslininkų kole...

    Budinti vaistinė


    Nėra paso – nebus ir vaistų

    Nėra paso – nebus ir vaistų

    Vaistininkai ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena: pacientai įsigyti receptuose išrašytus vaistus ir kompensuoja...
    Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

    Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

    Džiuginanti šiluma ragina atitrūkti nuo miesto šurmulio ir įvairias pramogas bei poilsį perkelti į gamtą. Nors laisv...

    razinka


    Sveika šeima


    Apie laimingiausią Lietuvos jaunimą kalba pasaulis

    Lietuvos jaunimas – laimingiausias pasaulyje, skelbiama Pasaulio laimės ataskaitoje. „Kaip, kodėl?“ – klausia užsienio žiniasklaida, stebisi ir patys lietuviai. Bene didžiausią indėlį, ieškant Lietuvos jaunimo laimės priežasčių, neseniai įnešė garsusis britų dienraštis „The Guardian&...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Į darbus kibs virtualūs fizioterapeutai

    Pirmoji pasaulyje dirbtinio intelekto (DI) koordinuojama virtuali fizioterapijos klinika startuos šiais metais. Būsimų skaitmeninių fizioterapeutų darbdaviai žada daug. Virtualios fizioterapijos klinikos „Flok Health“ bendraįkūrėjas Finnas Stevensonas tvirtina, kad inovacija ne tik sumažins fizioterapijos pacientų ...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Pseudomokslas apie makalienę
    Henrikas Vaitiekūnas Pseudomokslas apie makalienę
    Apie ponią Frustraciją Mortenson
    Henrikas Vaitiekūnas Apie ponią Frustraciją Mortenson
    Pats juokingiausias rašinys
    Henrikas Vaitiekūnas Pats juokingiausias rašinys

    Naujas numeris