Išreiškė nepritarimą
 
Sanatorijų bei gydymo įstaigų vadovai, išgirdę apie stumiamą naują mokestį, džiugesiu netryško ir išsakė abejones.
 
„Mes buvome išreiškę nepritarimą, išdėstėme visus argumentus, kodėl to daryti nereikėtų. Gaila, kad vyriausybė mūsų neišgirdo ir apsisprendė priešingai“, – apgailestavo Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos prezidentas bei „Eglės sanatorijos“ generalinis direktorius Artūras Salda.
 
Jo teigimu, purvo procedūros Lietuvos sanatorijose yra vienos populiariausių ir unikaliausių. Dėl jų į Lietuvą kasmet atvažiuoja ir daug užsieniečių, todėl, anot A.Saldos, belieka dėl tokio sprendimo apgailestauti: „Visą laiką Vyriausybės programoje buvo nustatyta, kad žmonių sveikata yra prioritetas, o čia vieną gydymui naudojamų priemonių nori apmokestinti papildomai. Dėl šio sprendimo labiausiai nukentės eiliniai piliečiai, kurie nori sveikatą gerinti ne vaistais, o natūraliomis priemonėmis.
 

„Vyriausybės prioritetas kaip tik turėtų būti skatinti žmones patiems rūpintis sveikata. Nesvarbu, kad mokestis galbūt bus tik simbolis, tai vis tiek yra papildoma našta ir pinigai, kuriuos kam nors reikės sumokėti. Valstybė tikrai nieko iš to neišloš“, – įsitikinęs Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos prezidentas bei „Eglės sanatorijos“ generalinis direktorius Artūras Salda.

 
Reabilitacijos centro „Palangos Linas“ vadovui Algirdui Jonaičiui labiausiai kliūva politikų požiūris į medicinines paslaugas, reabilitaciją ir apskritai kurortologiją. Pašnekovas mano, kad medžiagos, skirtos medicininiams tikslams, neturėtų būti pardavinėjamos kaip paprasta žemė.
 
„Požiūris į šį Aplinkos ministerijos pasiūlymą, žinoma, yra neigiamas. Nežinau, ką jie čia sugalvojo ir kam to reikėjo. Esą reikia apmokestinti visos Lietuvos gelmių turtus ir štai viena niša liko neapmokestinta. Juokas ta niša! Čia jau kas nors parodė iniciatyvą: žiūrėkite, aš dirbu!“, – piktinosi Reabilitacijos centro „Palangos Linas“ vadovas Algirdas Jonaitis, netikintis Aplinkos ministerijos žodžiais esą naujasis mokestis valstybei bus naudingas.
 
Pabrangins paslaugas
 
UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ gydyklos vadovas Kęstutis Ramanauskas susirūpinęs, kad numatomas mokestis gali sudaryti papildomą naštą. Pagal dabartinius naudojimo kiekius ji siektų apie 400 eurų per metus.
 
Kaip pabrėžia K.Ramanauskas, svarbiau nei finansinis aspektas yra pats reguliavimo principas. „Gydymo reikmėms naudojamos durpės nėra pramoninė žaliava ar energijos išteklius – jos yra gydymo proceso dalis, kaip ir mineralinis vanduo ar kiti gamtiniai gydomieji ištekliai“, – sako gydyklos vadovas.
 
Vadovas tikisi, kad priimant galutinius sprendimus bus atsižvelgta į gydymo įstaigų veiklos specifiką ir į tai, jog natūralių gydomųjų išteklių naudojimas prisideda prie visuomenės sveikatos gerinimo.
 

„Svarbu, kad teisinis reguliavimas nesudarytų papildomų kliūčių teikti pacientams moksliškai pagrįstas ir ilgą tradiciją Lietuvoje turinčias gydomąsias procedūras“, – akcentavo UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ gydyklos vadovas Kęstutis Ramanauskas.

 
K.Ramanauskas viliasi, kad šiuo metu vykdomas natūralių gamtinių veiksnių sertifikavimo projektas turėtų apibrėžti, kurie gamtiniai veiksniai ir kokios sudėties yra sudėtinė sveikatinimo sektoriaus dalis ir galbūt turėtų savo atskirus kokybės, priežiūros ir eksploatavimo reikalavimus.
 
Sprendimą trumpai pakomentavo ir Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Mindaugas Vaitkus, kurio žinioje yra Likėnų reabilitacijos ligoninės filialas, o ten irgi teikiamos šios gydomosios procedūros. „Kokia bus kaina, tokią ir mokėsime. Pirmiausiai reikia sulaukti Seimo patvirtinimo“, – nesileisdamas į detales sakė M.Vaitkus.
 
Siūlė įtraukti į išimčių sąrašą
 
Bendrovė „GJ Magma“ yra viena tų, kuri teikia sanatorijoms ir gydymo įstaigoms gydomąjį purvą, kitaip žinomą kaip sapropelis. Geologijos-minerologijos mokslų daktaras bei „GJ Magma“ mokslinis vadovas Ginutis Juozapavičius įsitikinęs, kad šis Aplinkos ministerijos pasiūlymas menkai paveiks gydymo įstaigas, mat durpės yra itin mažai naudojamos. Gydymo reikmėms iškasama tik iki penkių tūkstančių kubinių metrų per metus. Apskritai Lietuvoje durpių gavybos apimtys kasmet siekia apie 2-2,2 mln. kubinių metrų. Anot G.Juozapavičiaus, mokestis nėra labai didelis, tačiau visiškai nenaudingas. „Nei valstybė gaus pajamų pakankamai, nei įstaigos ką nors praras reikšmingo“, – įvertino jis.
 
Mokslininkas paaiškina, kad gydymo tikslams naudojamos skirtingos kilmės durpės: „Sveikatinimui naudojamos durpės turi būti labai gerai susiskaidžiusios. Jose neturi būti likę augalų liekanų. Geriausiai tinkamos žemapelkių durpės, kur tiesiog likusi košė, be jokių augalų liekanų. Tokios durpės daugiau niekam nėra tinkamos, tik medicinos tikslams arba kurui. Tačiau nuo šių metų gegužės didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir kurortuose yra įsigaliojęs draudimas individualiam šildymui naudoti kietąjį iškastinį kurą. Taigi, bene vienintelis sapropelio panaudojimo būdas lieka tik sveikatinimosi tikslais.“
 
G.Juozapavičius sakė, kad „GJ Magma“ visuomet siūlė sveikatinimuisi skirtas durpes įtraukti į išimčių, kurioms netaikomas mokestis, sąrašą, siekiant skatinti žmones vykti į kurortus ir užsisakyti purvo procedūras.
 

„Daugiau galbūt praras valstybė administruodama tą dalį mokesčio iš sveikatinimo įstaigų, negu ji gaus naudos. Bet toks buvo politinis sprendimas. Kai pas mus sakoma, jog priimamas politinis sprendimas, vadinasi, argumentų net neverta ieškoti. Ta frazė taikoma, kai nėra kuo pagrįsti. Tiesiog toks politinis sprendimas“, – piktinosi Geologijos-minerologijos mokslų daktaras bei „GJ Magma“ mokslinis vadovas Ginutis Juozapavičius.

 
Viceministrė: prisideda tik du centai

Aplinkos viceministrė Akvilė Gargasaitė mano, kad sanatorijos piktinasi nepagrįstai, mat finansinė našta yra maža, o valstybės biudžeto įplaukos iš šio mokesčio būtų minimalios. Šiuo metu, viceministrės teigimu, yra tik šeši leidimai durpių gavybai, iš kurių tik du ūkio subjektai šias išgauna medicininėms reikmėms.
„Nėra didelių, svarių, argumentuotų priežasčių, dėl ko gydymo įstaigos turėtų piktintis šio įstatymo pakeitimu. Manome, kad tai yra suma, kurią įstaigos, atliekančios paslaugas gydomosiomis durpėmis, gali sumokėti. Tai nebūtų didelė našta, nes prie paslaugos kaštų papildomai prisideda tik 2 centai“, – kalbėdama apie galimą naują mokestį akcentavo aplinkos viceministrė.
 
A.Gargasaitė savo ruožtu teigė, kad prieš Vyriausybei pritariant šiam pasiūlymui vyko daug diskusijų su įvairiausiomis asociacijomis, įskaitant medicininės reabilitacijos paslaugas teikiančias įstaigas ir kitus ministerijos socialinius partnerius.
 

„Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius lengvatos panaikinimas yra grindžiamas būtinybe užtikrinti mokesčių sistemos vientisumą bei įgyvendinti „teršėjas moka“ principą, kartu vykdant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ir Europos Komisijos rekomendacijas dėl aplinkai žalingų subsidijų eliminavimo“, – šios iniciatyvos kilmę paaiškino aplinkos viceministrė Akvilė Gargasaitė. Viena tų subsidijų ir buvo už durpes, naudojamas medicinos įstaigose.

 
„Moksliniais tyrimais patvirtinta, kad pati durpių gavyba, nepriklausomai nuo jų panaudojimo tikslo, tiesiogiai sukelia neigiamą poveikį aplinkai per negrįžtamą žalą ekosistemoms, suardytą natūralų hidrologinį režimą bei vertingas CO₂ saugyklas paverstas aktyviais emisijų šaltiniais.
 
Vertinant susirūpinimą dėl galimo poveikio paslaugų prieinamumui, pažymėtina, kad bendras metinis fiskalinis efektas ir poveikis sveikatos sektoriui yra nedidelis – apie 4,9 tūkst. eurų.

Todėl, mūsų skaičiavimais, mokesčio dalis vienos procedūros savikainoje būtų nykstamai maža – nesiektų 0,02 eurų. Nesant statistinių duomenų, pagal viešai prieinamą informaciją daroma prielaida, kad galimas procedūrų skaičius iki 300 tūkstančių per metus“, – sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų vadovų argumentus atremia A.Gargasaitė.
 
Jos įsitikinimu, toks pokytis neturės neproporcingos įtakos reabilitacijos paslaugų, įskaitant ir finansuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, įkainiams, sveikatos sektoriaus finansiniam gyvybingumui ar paslaugų prieinamumui pacientams nei trumpalaikėje, nei ilgalaikėje perspektyvoje.