Sėk­mė Jur­bar­ke: iš­sau­go­jo chi­rur­gi­ją ir su­sto­ti ne­ža­da

Sima Kazarian
2023-11-10
„At­ei­ties iš­šū­kių ne­bi­jo­me. Jau da­bar pro­fe­sio­na­liai juos pa­si­tin­ka­me“, – tvir­ti­na Jur­bar­ko li­go­ni­nės vyr. gy­dy­to­ja Rū­ta Luk­šie­nė, ku­rios va­do­vau­ja­mai įstai­gai pa­vy­ko per­ženg­ti rau­do­ną li­ni­ją. Čia iš­liks sta­cio­na­ri­nės chi­rur­gi­jos pa­slau­gos, ku­rių pir­mi­niuo­se re­for­mos pla­nuo­se ne­bu­vo. Ne­nuos­ta­bu, kad spa­lio 25-ąją, li­go­ni­nei mi­nint 98-erių me­tų gim­ta­die­nį, nuo­tai­ka bu­vo itin šven­tiš­ka. Ta pro­ga iš­kil­min­gai ati­da­ry­tas re­no­vuo­tas Chi­rur­gi­jos ir or­to­pe­di­jos trau­ma­to­lo­gi­jos sky­rius. 
Sėk­mė Jur­bar­ke: iš­sau­go­jo chi­rur­gi­ją ir su­sto­ti ne­ža­da
Po renovacijos Chirurgijos skyrius atitinka šiuolaikinius standartus ir gerokai pranoksta tai, ką esame įpratę matyti nedidelių rajonų gydymo įstaigose.

Ne­nu­lei­do ran­kų
Spa­lio 25 die­ną, Jur­bar­ko li­go­ni­nė šven­tė net ke­lias pro­gas. Ji ne tik pa­mi­nė­jo 98-ąjį gim­ta­die­nį, bet ir iš­kil­min­gai ati­da­rė re­no­vuo­tą Chi­rur­gi­jos ir or­to­pe­di­jos trau­ma­to­lo­gi­jos sky­rių. Re­mon­tas tru­ko tre­jus me­tus, į sky­rių in­ves­tuo­ta ne­to­li 600 tūkst. eu­rų. Ta­čiau be­ne pa­grin­di­niu šven­tės leit­mo­ty­vu ta­po tai, kad Jur­bar­kui pa­vy­ko iš­lik­ti dau­gia­profiline at­ra­mi­ne Kau­no re­gio­no gy­dy­mo įstai­ga. Nors pir­mi­niuo­se re­for­mos pla­nuo­se jai bu­vo nu­ma­ty­tas kur kas kuk­les­nis vaid­muo: čia tu­rė­jo jau ne­be­lik­ti sta­cio­na­ri­nės chi­rur­gi­jos.


 
„Tai, ką jūs pa­sie­kė­te, šiur­pą ke­lian­tis da­ly­kas ge­rą­ja pras­me“, – tvir­ti­no pa­svei­kin­ti Jur­bar­ko li­go­ni­nės at­vy­kęs LSMU Kau­no kli­ni­kų Anes­te­zio­lo­gi­jos kli­ni­kos va­do­vas, LSMU Me­di­ci­nos fa­kul­te­to de­ka­nas prof. dr. An­drius Ma­cas. „Li­go­ni­nė tik­rai ver­ta iš­sau­go­ti Chi­rur­gi­jos sky­rių“, – pa­ti­ki­no ir šven­tė­je da­ly­va­vęs LSMU Kau­no kli­ni­kų Ab­do­mi­na­li­nės chi­rur­gi­jos gy­dy­to­jas prof. dr. Min­dau­gas Kiu­de­lis.
 
„Spe­cia­liai nu­kė­liau ko­mi­te­to po­sė­dį Sei­me, kad ga­lė­čiau at­vyk­ti čia ir pa­si­džiaug­ti“, – ne­slė­pė jur­bar­kie­tis par­la­men­ta­ras Ri­čar­das Juš­ka, Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­jos na­rys, Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas. Jis pri­si­pa­žįs­ta, kad as­me­niš­kai te­ko da­ly­vau­ti karš­to­se dis­ku­si­jo­se su Sei­mo pir­mi­nin­ke Vik­to­ri­ja Čmi­ly­te-Niel­sen, frak­ci­jos pir­mi­nin­ku Eu­ge­ni­ju­mi Gent­vi­lu ir svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ru Arū­nu Dul­kiu, ku­riems tu­rė­jo fak­tais pa­grįs­ti, ko­dėl Jur­bar­ke tik­rai ver­ta iš­lai­ky­ti sta­cio­na­ri­nes chi­rur­gi­jos pa­slau­gas. „Taip pat tu­rė­jau įro­dy­ti Sei­mo pir­mi­nin­kei ir frak­ci­jos se­niū­nui, kad vyk­dant re­for­mą rei­kia bal­suo­ti, tik jei chi­rur­gi­jos sky­rius liks ir Jur­bar­ke“, – sa­kė R.Juš­ka.
 

Li­go­ni­nės vyr. gy­dy­to­ja Rū­ta Luk­šie­nė pri­si­me­na: „Kad at­ei­tis mums ne­nu­ma­ty­ta, iš­gir­dau ly­giai prieš po­rą me­tų, spa­lio mė­ne­sį, kai vi­si Kau­no re­gio­no gy­dy­mo įstai­gų va­do­vai rin­ko­si į su­si­ti­ki­mą su mi­nis­te­ri­jos ir li­go­nių ka­sų at­sto­vais. Jie pa­pa­sa­ko­jo apie pir­mi­nius re­for­mos pla­nus.“ Ne­tru­kus informacija apie Jur­bar­ko li­go­ni­nė­je nai­ki­na­mą sta­cio­na­ri­nę chi­rur­gi­ją nu­ai­dė­jo per ži­nias, apie tai pa­skel­bė laik­raš­čiai.

 
R.Luk­šie­nė tvir­ti­na: lem­tin­gu mo­men­tu su­si­telk­ti ir įro­dy­ti, jog li­go­ni­nė ver­ta šias pa­slau­gas iš­sau­go­ti ypač pa­dė­jo Jur­bar­ko r. sa­vi­val­dy­bės me­ro Skir­man­to Moc­ke­vi­čiaus pa­lai­ky­mas. „Iš­gir­dęs blo­gas nau­jie­nas jis pa­ti­ki­no: tai dar ne ga­lu­ti­nis nuosp­ren­dis“, – pri­si­mi­nė iš­ga­nin­gus žo­džius R.Luk­šie­nė ir pri­dū­rė, kad šiuo su­dė­tin­gu me­tu me­ras pri­si­ė­mė ly­de­rys­tę, pa­lai­kė įstai­gą ir nuo­sek­liai sten­gė­si iš­lai­ky­ti sky­riaus veik­lą vi­sa ap­im­ti­mi. 
 

Sky­rius tu­ri iš­lik­ti
Ryž­tą su­rem­ti pe­čius ir įro­dy­ti, jog Jur­bar­kas ver­tas an­tro šan­so, ska­ti­no tai, kad chi­rur­gi­ja pas­ta­rai­siais me­tais čia da­rė itin di­de­lį pro­ver­žį. „Nuo 2014 m. bu­vo su­telk­ta dar anks­tes­nių va­do­vų kruopš­čiai rink­ta ir nuo­lat stip­ri­na­ma sky­riaus ko­man­da. Im­ta da­ry­ti vis dau­giau ope­ra­ci­jų, gy­dy­to­jai ži­nias gi­li­no pas stip­riau­sius LSMU Kau­no kli­ni­kų chi­rur­gus, ėmė tai­ky­ti nau­jau­sius ope­ra­ci­nius me­to­dus, – pa­sa­ko­jo R.Luk­šie­nė. – Iki pan­de­mi­jos en­dos­ko­pi­nių kirkš­nies iš­var­žų ope­ra­ci­jų li­go­ni­nė­je at­lik­ta net dau­giau nei di­des­nė­se Klai­pė­dos TLK zo­nos įstai­go­se.“ Sky­rius per­žen­gė tūks­tan­čio ope­ra­ci­jų ri­bą ir ki­lo to­liau. Šiuo me­tu čia dir­ba pen­ki chi­rur­gai, trys or­to­pe­dai trau­ma­to­lo­gai, dvy­li­ka ben­dro­sios prak­ti­kos slau­gy­to­jų ir pen­kios jų pa­dė­jė­jos.
Vie­na są­ly­gų, ku­rias tu­ri iš­pil­dy­ti li­go­ni­nė, – iki 2025 m. da­ry­ti 1100 ope­ra­ci­jų per me­tus. Ta­čiau kol kas šis skai­čius ne­bau­gi­na, nes per de­vy­nis šių me­tų mė­ne­sius jau at­lik­ta 1127. Tem­po lė­tin­ti, pa­sak li­go­ni­nės va­do­vės, įstai­ga ne­ža­da ir to­liau.
 

„Ma­nau, kad re­gio­nuo­se li­go­ni­nės tu­ri iš­lik­ti, – šven­tės me­tu kal­bė­jo LSMU Kau­no kli­ni­kų Anes­te­zio­lo­gi­jos kli­ni­kos va­do­vas, LSMU Me­di­ci­nos fa­kul­te­to de­ka­nas prof. dr. An­drius Ma­cas ir pa­aiš­ki­no, kad tai svar­bu dėl įvai­rių prie­žas­čių. – Vie­na jų – re­gio­nų at­ei­tis, nes ten li­go­ni­nės yra vie­nas pa­grin­di­nių darb­da­vių ir kul­tū­ros ži­di­nių, kur sau­go­mos ži­nios, ve­dan­čios kraš­tą į prie­kį. Pa­žy­mė­ta, kad eks­tre­ma­lių si­tu­a­ci­jų me­tu bū­tent re­gio­nai gelbs­ti mies­tą, o ma­žos li­go­ni­nės di­dži­ą­sias. Tai yra dar vie­na prie­žas­tis, ko­dėl svar­bu ne­su­nai­kin­ti šių pa­slau­gų re­gio­nuo­se, kad ten bū­tų iš­sau­go­ta rei­kia­ma in­fra­struk­tū­ra ir kom­pe­ten­ci­jos.“

 
„Sku­bi kon­sul­ta­ci­nė pa­gal­ba, klas­te­ri­nė veik­la (in­sul­to, in­fark­to, trau­mos, in­ten­sy­vios te­ra­pi­jos), ge­bė­ji­mas už­tik­rin­ti re­gio­no ar net di­des­nio kraš­to po­rei­kius – tai li­go­ni­nės at­ei­ties gai­rės“, – var­di­jo prof. A.Ma­cas.
 
Kas ga­lė­tų? Mes!
Per pan­de­mi­ją Jur­bar­ko li­go­ni­nė sa­vo pa­vyz­džiu įro­dė, kad šios min­tys – ne sau­sa te­ori­ja. Įstai­gos ben­druo­me­nė tvir­tai pri­si­ė­mė at­sa­ko­my­bę sun­kiu vals­ty­bei me­tu. „Per ko­vi­dą jūs ga­lė­jo­te su­klup­ti, bet kaip tik at­si­sto­jo­te, – sa­kė prof. A.Ma­cas. – Mes ži­no­me, kad Kau­no kraš­te yra vie­nuo­li­ka li­go­ni­nių. Stip­rių li­go­ni­nių, ku­rios ga­li iš­bėg­ti į aikš­te­lę eks­tre­ma­lių si­tu­a­ci­jų me­tu. Bet į aikš­te­lę iš­bė­go trys: Kau­no kli­ni­kos, Ma­ri­jam­po­lės li­go­ni­nė ir Jur­bar­kas. Trys li­go­ni­nės iš vie­nuo­li­kos. Ir Jur­bar­kas bu­vo tie, ku­rie par­si­vež­da­vo li­go­nius net iš Kai­šia­do­rių, tai yra 140 km at­stu­mu.“
 
„Ne­bu­vo ka­da abe­jo­ti sa­vo jė­go­mis, tie­siog gal­vo­jo­me, kaip pa­da­ry­ti“, – apie tą me­tą kal­bė­jo įstai­gos va­do­vė ir pri­si­mi­nė, kaip vi­sa ben­druo­me­nė mo­bi­li­za­vo­si sun­ku­mų aki­vaiz­do­je. Li­go­ni­nė­je sen­kant de­guo­nies at­sar­goms žie­mos me­tu te­ko sku­biai be­to­nuo­ti pa­ma­tus nau­jai, di­džiu­lei de­guo­nies tal­pyklai. O į ko­vi­di­nį sky­rių pa­gel­bė­ti sku­bė­jo dar­buo­to­jai iš ki­tų sky­rių, ku­ria­me taip pat te­ko lan­ky­tis Jur­bar­ko Šven­čiau­sio­sios Tre­jy­bės pa­ra­pi­jos kle­bo­nui ku­ni­gui Da­riui Aug­liui, tą­dien iš­kil­min­gai pa­šven­ti­nu­siam ir pa­lai­mi­nu­siam nau­jai su­re­mon­tuo­tas Chi­rur­gi­jos sky­riaus pa­tal­pas.
 
Jur­bar­kie­čiai ne­nu­si­tei­kę ra­miai lauk­ti ir ste­bė­ti – jie ir to­liau ly­de­riau­ja va­do­vau­da­mie­si fi­lo­so­fi­ja, kad ra­jo­nas tu­ri ne tik pra­šy­ti, ta­čiau ir re­a­liai pri­si­dė­ti prie ben­drų vals­ty­bės rei­ka­lų. Vyks­tant re­for­mai sa­vi­val­dy­bė pri­si­ė­mė at­sa­ko­my­bę da­ly­vau­ti pi­lo­ti­nia­me pa­vė­žė­ji­mo mo­de­lio ban­dy­me. „Nu­si­pir­ko­me šią bė­dą, – juo­kau­ja me­ras S.Moc­ke­vi­čius, – ta­čiau kas nors tu­ri tai da­ry­ti. Pi­lo­ti­nį mo­de­lį iš­ban­dy­ti nė­ra leng­va, bet ki­taip ne­ga­lė­si­me iden­ti­fi­kuo­ti sil­pnų­jų jo vie­tų ir už­bėg­ti už akių pro­ble­moms, ku­rios kil­tų pra­de­dant mo­de­lį tai­ky­ti ma­siš­kai.“ 
 
R.Juš­ka pri­si­me­na: vi­sais lai­kais li­go­ni­nė pa­ty­rė sun­ku­mų. „Iš­šū­kių bu­vo ir bus, ta­čiau rei­kia prie jų pri­si­tai­ky­ti ir ne­si­ti­kė­ti, kad ka­da nors nu­si­sto­vės ra­my­bė. Tu­ri­me bū­ti pa­si­ruo­šę iš­šū­kius pri­im­ti, į juos re­a­guo­ti ir prie jų pri­si­tai­ky­ti“, – tvir­ti­no Sei­mo na­rys.
Pa­slau­gų įvai­ro­vė
 
Dar ne­spė­jus per­kirp­ti rau­do­nos ati­da­ry­mo juos­tos Chi­rur­gi­jos ir or­to­pe­di­jos trau­ma­to­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­jas Vy­tau­tas Pė­če­lis jau pri­imi­nė­jo ko­le­gų svei­ki­ni­mus. „Su pa­vy­du žiū­ri­me į jū­sų sky­rių ir džiau­gia­mės, kad sma­giau ir gra­žiau gy­ven­si­te“, – teik­da­ma gė­lės svei­ki­no Fi­zi­nės me­di­ci­nos ir re­a­bi­li­ta­ci­jos sky­riaus ve­dė­ja Jo­lan­ta Jok­šie­nė.



V.Pė­če­lis Jur­bar­ko li­go­ni­nė­je dir­ba de­šimt me­tų, tad ga­li sa­ve pel­ny­tai pri­skir­ti prie sen­bu­vių. Ta­čiau spe­cia­lis­tas ne­sle­pia, kad iš pra­džių per­spek­ty­vo­mis čia abe­jo­jo. R.Luk­šie­nė tei­gia, jog įti­kin­ti dirb­ti re­gio­nuo­se jau­nus spe­cia­lis­tus nė­ra leng­va. Ji juo­kau­ja, kad žmo­giš­kų­jų iš­tek­lių pro­ble­mą spren­džia pa­pras­tai: pri­ėmus į dar­bą iš jo jau ne­iš­lei­džia. 
 
V.Pė­če­lis ti­ki­na, kad va­do­vy­bės po­žiū­ris – vie­nas le­mia­mų veiks­nių, ku­rie ska­ti­na ti­kė­ti at­ei­ti­mi. „Jei pa­si­da­li­na­me min­ti­mis, kad no­rė­tu­me at­lik­ti ko­kias nors nau­jas ope­ra­ci­jas, ar rei­kia nau­jos įran­gos, nie­ka­da ne­iš­girs­ta­me nei­gia­mo at­sa­ky­mo“, – pa­ti­ki­no jis. Pa­ma­žu jie ėmė da­ry­ti vis dau­giau ir vis įvai­res­nių pro­ce­dū­rų, kas mo­ty­va­vo tęs­ti dar­bus to­liau. Šiuo me­tu chi­rur­gai čia at­lie­ka įvai­rias la­pa­ros­ko­pi­nes, iš­var­žų plas­ti­kos ope­ra­ci­jas, prieš po­rą me­tų įstai­ga įsi­gi­jo mo­der­nų la­ze­rį ir ėmė­si la­ze­ri­nių ve­nų ope­ra­ci­jų. Jie vie­ni iš ne­dau­ge­lio ša­ly­je, ku­rie at­lie­ka iš­an­gės ir tie­sio­sios žar­nos la­ze­ri­nes he­mo­roi­dek­to­mi­jas. Jur­bar­ko li­go­ni­nė­je ša­li­na­mi ir odos bei po­odi­nio au­di­nio ge­ry­bi­niai na­vi­kai, at­lie­ka­mos pla­taus spek­tro sku­bios, taip pat oto­ri­no­la­rin­go­lo­gi­nės, gi­ne­ko­lo­gi­nės, uro­lo­gi­nės ope­ra­ci­jos. 
 

V.Pė­če­lis da­li­no­si at­ei­ties pla­nais, kad ar­ti­miau­sio­je at­ei­ty­je pla­nuo­ja­mos la­po­ras­ko­pi­nės skran­džio ope­ra­ci­jos, ku­rių me­tu bus gy­do­mos diaf­rag­mos stem­pli­nės an­gos iš­var­žos bei GERL. Trau­ma­to­lo­gai trau­mų at­ve­jais at­lie­ka sku­bias ope­ra­ci­jas, taip pat ope­ruo­ja­mos pė­dos de­for­ma­ci­jos, at­lie­ka­mos ar­tros­ko­pi­nės ke­lio są­na­rio ope­ra­ci­jos, įvai­rios plaš­ta­kos saus­gys­lių, al­kū­nės raiš­čių, įvai­rios minkš­tų­jų au­di­nių gi­lių­jų struk­tū­rų ope­ra­ci­jos. Ruo­šia­ma­si at­lik­ti ar­tros­ko­pi­nes pe­ties są­na­rio ope­ra­ci­jas, ku­rios dar ne­daug kur at­lie­ka­mos, iš­sky­rus cen­trus, nes di­de­lės są­nau­dos, rei­kia spe­cia­lios įran­gos, prie­mo­nių“, – aiš­ki­no sky­riaus ve­dė­jas. 
 
Jis tei­gė, kad įstai­ga ir to­liau sieks teik­ti aukš­tos ko­ky­bės pa­slau­gas ne tik Jur­bar­ko, bet ir ki­tų re­gio­nų pa­cien­tams. „Mus ri­bo­ja tik tech­ni­nės ga­li­my­bės, ta­čiau ti­ki­mės, kad pa­vyks tai iš­spręs­ti dar šie­met“, – ant­ri­na li­go­ni­nės va­do­vė R.Luk­šie­nė. V.Pė­če­lis tei­gia, kad kal­ba pir­miau­siai su­ka­si apie taip rei­ka­lin­gą kom­piu­te­ri­nį to­mog­ra­fą, ku­rio svar­bos me­di­kams aiš­kin­ti ne­rei­kia. Kar­tu jis pa­si­džiau­gė, kad šie­met įsi­gy­tas mo­der­nus ope­ra­ci­nės sta­las, ku­riam lė­šų sky­rė sa­vi­val­dy­bė. Ji ren­gia­si ap­mo­kė­ti ir ke­lio­nės iš­lai­dų kom­pen­sa­ci­ją svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tams.
 
Pa­ly­gi­no su Vo­kie­ti­ja

LSMU Kau­no kli­ni­kų Ab­do­mi­na­li­nės chi­rur­gi­jos gy­dy­to­jas prof. dr. Min­dau­gas Kiu­de­lis pa­sa­ko­jo, kad su Jur­bar­ko li­go­ni­ne yra pa­žįs­ta­mas jau se­niai. „Ma­tau, kaip jie dir­ba ir įspū­dis la­bai ge­ras. Gal prieš pen­ke­rius še­še­rius me­tus bu­vau vie­no­je Vo­kie­ti­jos li­go­ni­nė­je, ku­ri dy­džiu pa­na­ši į Jur­bar­ko. Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad chi­rur­gi­jos sky­rius jo­je šiek tiek pras­tes­nis nei da­bar čia. Jur­bar­ke dar­buo­to­jai ge­ri, ap­lin­ka ge­ra. Gy­dy­to­jo sva­jo­nė dirb­ti to­kio­je įstai­go­je. Ne be rei­ka­lo kai ku­rie dak­ta­rai ir ne­su­si­gun­do vi­lio­nė­mis į ki­tas li­go­ni­nes“, – kal­bė­jo pro­fe­so­rius.

 
Iš tie­sų po re­no­va­ci­jos Chi­rur­gi­jos sky­rius ati­tin­ka šiuo­lai­ki­nius stan­dar­tus ir ge­ro­kai pra­noks­ta tai, ką esa­me įpra­tę ma­ty­ti ne­di­de­lių ra­jo­nų gy­dy­mo įstai­go­se. Ta­čiau V.Pė­če­lis pa­žy­mi, kad re­mon­tas bu­vo tik­rai ne už­gai­da – in­ves­ti­ci­jų jau ne­bu­vo ga­li­ma il­giau ati­dė­lio­ti. Ant sie­nų bu­vo pra­dė­jęs ve­šė­ti pe­lė­sis, da­žai lup­da­vo­si, du­rys bu­vo ap­lū­žu­sios. „Pa­cien­tai bu­vo pa­ten­kin­ti pa­slau­go­mis, bet ne ap­lin­ka“, – pri­si­mi­nė sky­riaus ve­dė­jas. Ta­čiau nuo rug­sė­jo juos pa­si­tin­ka vi­siš­kai ki­toks vaiz­das. Vos spus­te­lė­jus myg­tu­ką at­si­ve­ria pa­ra­di­nės sky­riaus du­rys, ve­dan­čios į il­gą švie­sų ko­ri­do­rių. At­ski­ros hi­gie­nos pa­tal­pos pa­la­to­se, ven­ti­lia­ci­ja, pa­to­gūs bal­dai slau­gy­to­jų pos­te, gy­dy­to­jų kam­ba­ry­je. „Ne­tru­kus čia at­si­ras ir te­le­vi­zo­riai. Mū­sų pa­cien­tams prak­tiš­kai ne­rei­kės ju­dė­ti iš pa­la­tų – vi­si pa­to­gu­mai bus vie­to­je, – ve­džio­da­mas po su­re­mon­tuo­tą sky­rių džiau­gė­si V.Pė­če­lis ir kvie­tė at­vyk­ti pa­cien­tus gy­dy­tis čia. – Ga­ran­tuo­ja­me ne tik pui­kias pa­slau­gas, bet ir kom­for­tą, ku­ris ne­at­si­lie­ka nuo pri­va­čių gy­dy­mo įstai­gų.“ Ve­dė­jas pa­sa­ko­jo, kad ir da­bar į Jur­bar­ką at­vyks­ta pa­cien­tai iš Klai­pė­dos, Ra­sei­nių, Vil­ka­viš­kio, o vie­nas bu­vo net iš Ka­na­dos. 
 
Pa­slau­gas ke­ti­na plės­ti ir Re­a­ni­ma­ci­jos-in­ten­sy­vios te­ra­pi­jos bei ope­ra­ci­nės sky­rius. Jo ve­dė­ja Vil­man­tė Sas­naus­kie­nė pa­sa­ko­jo, kad jos va­do­vau­ja­mas sky­rius stip­riai at­nau­jin­tas po pan­de­mi­jos. „Tu­ri­me nau­jau­sią įran­gą, mo­der­nią pa­cien­tų mo­ni­to­ra­vi­mo sis­te­mą, prak­tiš­kai ne­nu­si­lei­džia­me Kau­no kli­ni­koms, – pa­ti­ki­no V.Sas­naus­kie­nė. – Ka­dan­gi iš­lai­ko­me in­ten­sy­vią te­ra­pi­ją, re­a­ni­ma­ci­jo­je tei­kia­me pa­slau­gas mak­si­ma­lia ap­im­ti­mi.“ Ji in­for­ma­vo, kad sky­riu­je ne­tru­kus bus at­lie­ka­mos eks­tri­nės he­mo­dia­li­zės, tei­kia­mos lė­ti­nio skaus­mo gy­dy­mo pa­slau­gos. 
 
„Vais­tai, la­še­li­nės, ope­ra­ci­nės, skaus­mas. Li­go­ni­nė skaus­mų pil­na, – šven­tės me­tu svei­kin­da­ma sky­riaus ko­le­gas sa­vo­mis ei­lė­mis pra­bi­lo Auš­ra Bru­žai­tie­nė, Re­a­ni­ma­ci­jos-in­ten­sy­vios te­ra­pi­jos ir ope­ra­ci­nės vy­res­nio­ji slau­gy­to­ja. – Bet ži­no­ki­te ir tai, kad vil­tis gy­ve­na čia, bal­tuo­se ko­ri­do­riuo­se. At­ro­do, plas­no­ja an­ge­las spar­nais virš tų, ku­rie per dar­bus ne­pa­ke­lia gal­vų. Lin­kiu, kad tas bal­tas an­ge­las pla­čiai iš­skleis­tų spar­nus, skleis­da­mas vil­tį, pa­si­ti­kė­ji­mą ir di­de­lius ge­rus dar­bus.“
Ben­dra­dar­bia­vi­mas – rak­ti­nis žo­dis


 
Jur­bar­ko li­go­ni­nės vyr. gy­dy­to­ja R.Luk­šie­nė kar­to­ja: vi­sų pa­sie­ki­mų rak­tas – ben­dra­dar­bia­vi­mas. Ben­dra­dar­bia­vi­mas tar­pu­sa­vy­je, su sa­vi­val­da, vi­suo­me­ne, vals­ty­bi­nė­mis įstai­go­mis, uni­ver­si­te­tais, iš ku­rių iš­ti­ki­mais drau­gais ta­po Kau­no kli­ni­kos. Jų spe­cia­lis­tai da­li­ja­si pa­tir­ti­mi, pa­de­da su­dė­tin­go­se si­tu­a­ci­jo­se. „Esu jū­sų mo­ki­nys“, – šiai įstai­gai gal­vą šven­tės me­tu len­kė ir S.Moc­ke­vi­čius, pri­si­min­da­mas pa­gal­bą, ku­rią kli­ni­kų eks­per­tai tei­kė pan­de­mi­jos me­tu. – At­ro­do, te­oriš­kai daug ką ži­nai, bet kai rei­kia su­dė­lio­ti pro­ce­sus, kad jie veik­tų prak­tiš­kai… Kiek­vie­nas, ku­riam te­ko tai da­ry­ti, su­pran­ta, kaip tai su­dė­tin­ga ir koks rei­ka­lin­gas ved­lys, pa­de­dan­tis at­sa­ky­ti į čia ir da­bar ky­lan­čius klau­si­mus.“
 
Jur­bar­ko pir­mi­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros cen­tro (PSPC) va­do­vė Re­mi­gi­ja Men­cie­nė pa­ti­ki­no: dar ne­kal­bė­ta apie svei­ka­tos cen­trus, kai vie­na­me kie­me gy­ve­nan­čių įstai­gų – li­go­ni­nės ir PSPC – va­do­vai pra­dė­jo tar­pu­sa­vy­je ko­or­di­nuo­ti pa­slau­gas. Jie jau daug me­tų pe­ri­odiš­kai su­si­tin­ka ap­tar­ti abiem pu­sėms rū­pi­mus da­ly­kus. „O jų tik­rai bū­na ne­ma­žai. Li­go­ni­nė pa­sa­ko, ką mes ga­lė­tu­me da­ry­ti ki­taip, pa­vyz­džiui, iš­ra­šant siun­ti­mus, o mes pa­pa­sa­ko­ja­me, ko no­rė­tu­me iš li­go­ni­nės. To­kių pa­si­ta­ri­mų dė­ka gims­ta pui­kus re­zul­ta­tas – ga­li­me ne tik dar­niau dirb­ti, bet ir pa­siek­ti pa­grin­di­nį tiks­lą – pa­da­ry­ti pa­ten­kin­tą pa­cien­tą“, – tei­gė R.Men­cie­nė.
 
„Pui­kiai ži­no­me, kad kai ku­rių spe­cia­lis­tų kon­sul­ta­ci­joms gau­ti yra di­des­nės ei­lės, – tę­sė PSPC va­do­vė. – Ir taip pat pui­kiai ži­no­me, kad bū­na pa­cien­tų, ku­riems lauk­ti ne­ga­li­ma. Kad jiems pas spe­cia­lis­tą rei­kia pa­tek­ti grei­čiau nei ki­tiems. To­kiais at­ve­jais mū­sų šei­mos gy­dy­to­jai tie­sio­giai krei­pia­si į ko­le­gas li­go­ni­nė­je. Ir no­riu pa­dė­ko­ti, kad jie ne­sa­ko „ne“, o vi­sa­da su­pran­ta ir ge­ra­no­riš­kai at­ran­da lai­ko pa­dė­ti.“
„Aš be­pro­tiš­kai lai­min­gas, kad to­kia li­go­ni­nė yra šian­dien Jur­bar­ke. Kar­tu dir­ba­me jau dvy­li­ka me­tų ir ga­liu at­skleis­ti pa­slap­tį, jog tu­riu dau­ge­lio gy­dy­to­jų te­le­fo­no nu­me­rius. Kiek kar­tų esu į juos krei­pę­sis, nie­ka­da ne­bu­vo at­sa­ky­ta. Lin­kiu gy­vuo­ti dar daug me­tų“, – su šven­te ko­le­gas svei­ki­no Sma­li­nin­kų sen­jo­rų na­mų di­rek­to­rius Da­rius Va­si­liaus­kas. 

 
Komentaras
Esa­me pa­si­ruo­šę pri­si­im­ti at­sa­ko­my­bę
 
Jur­bar­ko rajono sa­vi­val­dy­bės me­ras Skirmantas Moc­ke­vi­čius:
- Iš­sau­go­ti sta­cio­na­ri­nės chi­rur­gi­jos pa­slau­gas Jur­bar­ko li­go­ni­nei pa­dė­jo įdir­bis, ben­dra­dar­bia­vi­mas ir su­ge­bė­ji­mas įti­kin­ti, kad tai rei­ka­lin­ga ne tik vie­tos, bet ir ki­tų re­gio­nų gy­ven­to­jams tiek dėl eks­tre­ma­lių si­tu­a­ci­jų, tiek ge­o­po­li­ti­nia­me kon­teks­te. Jur­bar­ko li­go­ni­nė yra to­liau­siai nuo Kau­no ir ar­čiau­siai sie­nos su Ru­si­ja. Co­vid-19 li­gos pan­de­mi­ja pa­ro­dė, kad be at­ra­mi­nių li­go­ni­nių esant eks­tre­ma­liai si­tu­a­ci­jai bū­tų ne­įma­no­ma iš­si­vers­ti. 
 
Svar­bu, kad Jur­bar­ko rajono sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­riai ti­ki li­go­ni­ne, ku­ri pir­miau­siai yra ne pa­sta­tai, o juo­se dir­ban­tys žmo­nės. Ko­man­dą iš­ar­dy­ti ga­li­ma grei­tai, ta­čiau vėl su­bur­ti sun­ku. Ge­riau­siai jos tvir­tu­mas pa­tik­ri­na­mas ki­lus sun­ku­mams. Jau mi­nė­ta­sis ko­vi­das bu­vo pro­ga su­ži­no­ti, ko iš tie­sų esa­me ver­ti, kai čia ir da­bar rei­kė­jo pri­im­ti spren­di­mus. 
 
Dėl sta­cio­na­ri­nės chi­rur­gi­jos pa­slau­gų iš­sau­go­ji­mo vėl bū­si­me ver­ti­na­mi 2025 me­tais, ta­čiau tik­rai ne­lauk­si­me tos da­tos – esa­me pa­si­ren­gę steng­tis da­bar. In­ves­tuo­si­me į pa­slau­gų ko­ky­bę, steng­si­mės pri­trauk­ti pa­cien­tus. Kiek­vie­na ge­ra ope­ra­ci­ja, ko­ky­biš­kai su­teik­ta pa­slau­ga su­lau­kia tei­gia­mų at­si­lie­pi­mų ir ži­nios apie tai plin­ta iš lū­pų į lū­pas. 
 
Mū­sų vi­zi­ja ati­tin­ka per­tvar­kos sie­kius – pa­slau­gų tei­ki­mą vie­to­je, orien­ta­vi­mą­si į die­nos chi­rur­gi­ją, ben­drys­tę su pir­mi­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros cen­tru. Džiu­gu, kad mi­nis­te­ri­ja mus iš­gir­do. Gy­ve­na­me su­dė­tin­gu me­tu, kai bet ka­da ga­li pri­reik­ti sku­bių ino­va­ty­vių spren­di­mų ir mes pa­si­ruo­šę pri­si­im­ti at­sa­ko­my­bę bet ku­riuo me­tu. 


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    O.Baršauskienė: vitamino D trūksta kone visiems

    O.Baršauskienė: vitamino D trūksta kone visiems

    Nors medicinos biologų kasdienio kruopštaus darbo pacientai dažnai nemato, šie medikai ligoninės bendruomenėje yra n...
    V.Brukienė: monotonija mane žudo

    V.Brukienė: monotonija mane žudo

    „Esu maksimalistė. Jei jau karjeros – noriu maksimumo, jei šeimos – daugiavaikės. Man visur reikia spausti daugiausiai“, – sakė „P...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių lentynose trūksta kompensuojamųjų vaistų

    Vaistinių lentynose trūksta kompensuojamųjų vaistų

    Pasibaigus pandemijai daugelis šalių susidūrė su vaistų trūkumu. Ir nors pamažu galima atsikvėpti, nes gamybai susireguliuo...
    Vaistininkai: receptus galime pratęsti ir patys

    Vaistininkai: receptus galime pratęsti ir patys

    Gydytojai išrašydami receptus daro daug klaidų, pratęsti receptą poliklinikoje pacientui nepatogu. Vaistininkai siūl...

    razinka


    Sveika šeima


    Soliariumai – žalinga atgyvena?

    „Ruda oda nėra sveika. Tai oda, kuri gamino daug melanino, nes bandė apsisaugoti nuo daromos žalos“, – soliariumų mėgėjus perspėja gydytoja dermatovenerologė Justė Kantauskaitė. Kaip saugiai patamsinti po žiemos išblyškusią odą ir ko svarbu pasiteirauti, apsilankius soliariume, pataria specialistai.

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    E.Muskas – dar viena ketaminui neabejinga įžymybė

    Apie tai, kad pasaulis atsidūrė psichinės sveikatos krizėje, kalbama vis garsiau. Tai iliustruoja itin prasta depresijos ir nerimo sutrikimų statistika, sparčiai auganti psichologų ir psichoterapeutų paklausa. Ieškant naujų problemų įveikos būdų, imamasi įvairių priemonių. Viena tokių – vakarėlių narkotiku vadinamas keta...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kas galėtų paneigti?
    Henrikas Vaitiekūnas Kas galėtų paneigti?
    Savigrauža. Širdgėla. Susikrimtimas
    Henrikas Vaitiekūnas Savigrauža. Širdgėla. Susikrimtimas
    Ir turtuoliai verkia
    Henrikas Vaitiekūnas Ir turtuoliai verkia

    Naujas numeris