„Ateities iššūkių nebijome. Jau dabar profesionaliai juos pasitinkame“, – tvirtina Jurbarko ligoninės vyr. gydytoja Rūta Lukšienė, kurios vadovaujamai įstaigai pavyko peržengti raudoną liniją. Čia išliks stacionarinės chirurgijos paslaugos, kurių pirminiuose reformos planuose nebuvo. Nenuostabu, kad spalio 25-ąją, ligoninei minint 98-erių metų gimtadienį, nuotaika buvo itin šventiška. Ta proga iškilmingai atidarytas renovuotas Chirurgijos ir ortopedijos traumatologijos skyrius.
Nenuleido rankų
Spalio 25 dieną, Jurbarko ligoninė šventė net kelias progas. Ji ne tik paminėjo 98-ąjį gimtadienį, bet ir iškilmingai atidarė renovuotą Chirurgijos ir ortopedijos traumatologijos skyrių. Remontas truko trejus metus, į skyrių investuota netoli 600 tūkst. eurų. Tačiau bene pagrindiniu šventės leitmotyvu tapo tai, kad Jurbarkui pavyko išlikti daugiaprofiline atramine Kauno regiono gydymo įstaiga. Nors pirminiuose reformos planuose jai buvo numatytas kur kas kuklesnis vaidmuo: čia turėjo jau nebelikti stacionarinės chirurgijos.

„Tai, ką jūs pasiekėte, šiurpą keliantis dalykas gerąja prasme“, – tvirtino pasveikinti Jurbarko ligoninės atvykęs LSMU Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos vadovas, LSMU Medicinos fakulteto dekanas prof. dr. Andrius Macas. „Ligoninė tikrai verta išsaugoti Chirurgijos skyrių“, – patikino ir šventėje dalyvavęs LSMU Kauno klinikų Abdominalinės chirurgijos gydytojas prof. dr. Mindaugas Kiudelis.
„Specialiai nukėliau komiteto posėdį Seime, kad galėčiau atvykti čia ir pasidžiaugti“, – neslėpė jurbarkietis parlamentaras Ričardas Juška, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas. Jis prisipažįsta, kad asmeniškai teko dalyvauti karštose diskusijose su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, frakcijos pirmininku Eugenijumi Gentvilu ir sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu, kuriems turėjo faktais pagrįsti, kodėl Jurbarke tikrai verta išlaikyti stacionarines chirurgijos paslaugas. „Taip pat turėjau įrodyti Seimo pirmininkei ir frakcijos seniūnui, kad vykdant reformą reikia balsuoti, tik jei chirurgijos skyrius liks ir Jurbarke“, – sakė R.Juška.
Ligoninės vyr. gydytoja Rūta Lukšienė prisimena: „Kad ateitis mums nenumatyta, išgirdau lygiai prieš porą metų, spalio mėnesį, kai visi Kauno regiono gydymo įstaigų vadovai rinkosi į susitikimą su ministerijos ir ligonių kasų atstovais. Jie papasakojo apie pirminius reformos planus.“ Netrukus informacija apie Jurbarko ligoninėje naikinamą stacionarinę chirurgiją nuaidėjo per žinias, apie tai paskelbė laikraščiai.
R.Lukšienė tvirtina: lemtingu momentu susitelkti ir įrodyti, jog ligoninė verta šias paslaugas išsaugoti ypač padėjo Jurbarko r. savivaldybės mero Skirmanto Mockevičiaus palaikymas. „Išgirdęs blogas naujienas jis patikino: tai dar ne galutinis nuosprendis“, – prisiminė išganingus žodžius R.Lukšienė ir pridūrė, kad šiuo sudėtingu metu meras prisiėmė lyderystę, palaikė įstaigą ir nuosekliai stengėsi išlaikyti skyriaus veiklą visa apimtimi.
Skyrius turi išlikti
Ryžtą suremti pečius ir įrodyti, jog Jurbarkas vertas antro šanso, skatino tai, kad chirurgija pastaraisiais metais čia darė itin didelį proveržį. „Nuo 2014 m. buvo sutelkta dar ankstesnių vadovų kruopščiai rinkta ir nuolat stiprinama skyriaus komanda. Imta daryti vis daugiau operacijų, gydytojai žinias gilino pas stipriausius LSMU Kauno klinikų chirurgus, ėmė taikyti naujausius operacinius metodus, – pasakojo R.Lukšienė. – Iki pandemijos endoskopinių kirkšnies išvaržų operacijų ligoninėje atlikta net daugiau nei didesnėse Klaipėdos TLK zonos įstaigose.“ Skyrius peržengė tūkstančio operacijų ribą ir kilo toliau. Šiuo metu čia dirba penki chirurgai, trys ortopedai traumatologai, dvylika bendrosios praktikos slaugytojų ir penkios jų padėjėjos.
Viena sąlygų, kurias turi išpildyti ligoninė, – iki 2025 m. daryti 1100 operacijų per metus. Tačiau kol kas šis skaičius nebaugina, nes per devynis šių metų mėnesius jau atlikta 1127. Tempo lėtinti, pasak ligoninės vadovės, įstaiga nežada ir toliau.
„Manau, kad regionuose ligoninės turi išlikti, – šventės metu kalbėjo LSMU Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos vadovas, LSMU Medicinos fakulteto dekanas prof. dr. Andrius Macas ir paaiškino, kad tai svarbu dėl įvairių priežasčių. – Viena jų – regionų ateitis, nes ten ligoninės yra vienas pagrindinių darbdavių ir kultūros židinių, kur saugomos žinios, vedančios kraštą į priekį. Pažymėta, kad ekstremalių situacijų metu būtent regionai gelbsti miestą, o mažos ligoninės didžiąsias. Tai yra dar viena priežastis, kodėl svarbu nesunaikinti šių paslaugų regionuose, kad ten būtų išsaugota reikiama infrastruktūra ir kompetencijos.“
„Skubi konsultacinė pagalba, klasterinė veikla (insulto, infarkto, traumos, intensyvios terapijos), gebėjimas užtikrinti regiono ar net didesnio krašto poreikius – tai ligoninės ateities gairės“, – vardijo prof. A.Macas.
Kas galėtų? Mes!
Per pandemiją Jurbarko ligoninė savo pavyzdžiu įrodė, kad šios mintys – ne sausa teorija. Įstaigos bendruomenė tvirtai prisiėmė atsakomybę sunkiu valstybei metu. „Per kovidą jūs galėjote suklupti, bet kaip tik atsistojote, – sakė prof. A.Macas. – Mes žinome, kad Kauno krašte yra vienuolika ligoninių. Stiprių ligoninių, kurios gali išbėgti į aikštelę ekstremalių situacijų metu. Bet į aikštelę išbėgo trys: Kauno klinikos, Marijampolės ligoninė ir Jurbarkas. Trys ligoninės iš vienuolikos. Ir Jurbarkas buvo tie, kurie parsiveždavo ligonius net iš Kaišiadorių, tai yra 140 km atstumu.“
„Nebuvo kada abejoti savo jėgomis, tiesiog galvojome, kaip padaryti“, – apie tą metą kalbėjo įstaigos vadovė ir prisiminė, kaip visa bendruomenė mobilizavosi sunkumų akivaizdoje. Ligoninėje senkant deguonies atsargoms žiemos metu teko skubiai betonuoti pamatus naujai, didžiulei deguonies talpyklai. O į kovidinį skyrių pagelbėti skubėjo darbuotojai iš kitų skyrių, kuriame taip pat teko lankytis Jurbarko Švenčiausiosios Trejybės parapijos klebonui kunigui Dariui Augliui, tądien iškilmingai pašventinusiam ir palaiminusiam naujai suremontuotas Chirurgijos skyriaus patalpas.
Jurbarkiečiai nenusiteikę ramiai laukti ir stebėti – jie ir toliau lyderiauja vadovaudamiesi filosofija, kad rajonas turi ne tik prašyti, tačiau ir realiai prisidėti prie bendrų valstybės reikalų. Vykstant reformai savivaldybė prisiėmė atsakomybę dalyvauti pilotiniame pavėžėjimo modelio bandyme. „Nusipirkome šią bėdą, – juokauja meras S.Mockevičius, – tačiau kas nors turi tai daryti. Pilotinį modelį išbandyti nėra lengva, bet kitaip negalėsime identifikuoti silpnųjų jo vietų ir užbėgti už akių problemoms, kurios kiltų pradedant modelį taikyti masiškai.“
R.Juška prisimena: visais laikais ligoninė patyrė sunkumų. „Iššūkių buvo ir bus, tačiau reikia prie jų prisitaikyti ir nesitikėti, kad kada nors nusistovės ramybė. Turime būti pasiruošę iššūkius priimti, į juos reaguoti ir prie jų prisitaikyti“, – tvirtino Seimo narys.
Paslaugų įvairovė
Dar nespėjus perkirpti raudonos atidarymo juostos Chirurgijos ir ortopedijos traumatologijos skyriaus vedėjas Vytautas Pėčelis jau priiminėjo kolegų sveikinimus. „Su pavydu žiūrime į jūsų skyrių ir džiaugiamės, kad smagiau ir gražiau gyvensite“, – teikdama gėlės sveikino Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėja Jolanta Jokšienė.

V.Pėčelis Jurbarko ligoninėje dirba dešimt metų, tad gali save pelnytai priskirti prie senbuvių. Tačiau specialistas neslepia, kad iš pradžių perspektyvomis čia abejojo. R.Lukšienė teigia, jog įtikinti dirbti regionuose jaunus specialistus nėra lengva. Ji juokauja, kad žmogiškųjų išteklių problemą sprendžia paprastai: priėmus į darbą iš jo jau neišleidžia.
V.Pėčelis tikina, kad vadovybės požiūris – vienas lemiamų veiksnių, kurie skatina tikėti ateitimi. „Jei pasidaliname mintimis, kad norėtume atlikti kokias nors naujas operacijas, ar reikia naujos įrangos, niekada neišgirstame neigiamo atsakymo“, – patikino jis. Pamažu jie ėmė daryti vis daugiau ir vis įvairesnių procedūrų, kas motyvavo tęsti darbus toliau. Šiuo metu chirurgai čia atlieka įvairias laparoskopines, išvaržų plastikos operacijas, prieš porą metų įstaiga įsigijo modernų lazerį ir ėmėsi lazerinių venų operacijų. Jie vieni iš nedaugelio šalyje, kurie atlieka išangės ir tiesiosios žarnos lazerines hemoroidektomijas. Jurbarko ligoninėje šalinami ir odos bei poodinio audinio gerybiniai navikai, atliekamos plataus spektro skubios, taip pat otorinolaringologinės, ginekologinės, urologinės operacijos.
V.Pėčelis dalinosi ateities planais, kad artimiausioje ateityje planuojamos laporaskopinės skrandžio operacijos, kurių metu bus gydomos diafragmos stemplinės angos išvaržos bei GERL. Traumatologai traumų atvejais atlieka skubias operacijas, taip pat operuojamos pėdos deformacijos, atliekamos artroskopinės kelio sąnario operacijos, įvairios plaštakos sausgyslių, alkūnės raiščių, įvairios minkštųjų audinių giliųjų struktūrų operacijos. Ruošiamasi atlikti artroskopines peties sąnario operacijas, kurios dar nedaug kur atliekamos, išskyrus centrus, nes didelės sąnaudos, reikia specialios įrangos, priemonių“, – aiškino skyriaus vedėjas.
Jis teigė, kad įstaiga ir toliau sieks teikti aukštos kokybės paslaugas ne tik Jurbarko, bet ir kitų regionų pacientams. „Mus riboja tik techninės galimybės, tačiau tikimės, kad pavyks tai išspręsti dar šiemet“, – antrina ligoninės vadovė R.Lukšienė. V.Pėčelis teigia, kad kalba pirmiausiai sukasi apie taip reikalingą kompiuterinį tomografą, kurio svarbos medikams aiškinti nereikia. Kartu jis pasidžiaugė, kad šiemet įsigytas modernus operacinės stalas, kuriam lėšų skyrė savivaldybė. Ji rengiasi apmokėti ir kelionės išlaidų kompensaciją sveikatos priežiūros specialistams.
Palygino su Vokietija
LSMU Kauno klinikų Abdominalinės chirurgijos gydytojas prof. dr. Mindaugas Kiudelis pasakojo, kad su Jurbarko ligonine yra pažįstamas jau seniai. „Matau, kaip jie dirba ir įspūdis labai geras. Gal prieš penkerius šešerius metus buvau vienoje Vokietijos ligoninėje, kuri dydžiu panaši į Jurbarko. Galiu pasakyti, kad chirurgijos skyrius joje šiek tiek prastesnis nei dabar čia. Jurbarke darbuotojai geri, aplinka gera. Gydytojo svajonė dirbti tokioje įstaigoje. Ne be reikalo kai kurie daktarai ir nesusigundo vilionėmis į kitas ligonines“, – kalbėjo profesorius.
Iš tiesų po renovacijos Chirurgijos skyrius atitinka šiuolaikinius standartus ir gerokai pranoksta tai, ką esame įpratę matyti nedidelių rajonų gydymo įstaigose. Tačiau V.Pėčelis pažymi, kad remontas buvo tikrai ne užgaida – investicijų jau nebuvo galima ilgiau atidėlioti. Ant sienų buvo pradėjęs vešėti pelėsis, dažai lupdavosi, durys buvo aplūžusios. „Pacientai buvo patenkinti paslaugomis, bet ne aplinka“, – prisiminė skyriaus vedėjas. Tačiau nuo rugsėjo juos pasitinka visiškai kitoks vaizdas. Vos spustelėjus mygtuką atsiveria paradinės skyriaus durys, vedančios į ilgą šviesų koridorių. Atskiros higienos patalpos palatose, ventiliacija, patogūs baldai slaugytojų poste, gydytojų kambaryje. „Netrukus čia atsiras ir televizoriai. Mūsų pacientams praktiškai nereikės judėti iš palatų – visi patogumai bus vietoje, – vedžiodamas po suremontuotą skyrių džiaugėsi V.Pėčelis ir kvietė atvykti pacientus gydytis čia. – Garantuojame ne tik puikias paslaugas, bet ir komfortą, kuris neatsilieka nuo privačių gydymo įstaigų.“ Vedėjas pasakojo, kad ir dabar į Jurbarką atvyksta pacientai iš Klaipėdos, Raseinių, Vilkaviškio, o vienas buvo net iš Kanados.
Paslaugas ketina plėsti ir Reanimacijos-intensyvios terapijos bei operacinės skyrius. Jo vedėja Vilmantė Sasnauskienė pasakojo, kad jos vadovaujamas skyrius stipriai atnaujintas po pandemijos. „Turime naujausią įrangą, modernią pacientų monitoravimo sistemą, praktiškai nenusileidžiame Kauno klinikoms, – patikino V.Sasnauskienė. – Kadangi išlaikome intensyvią terapiją, reanimacijoje teikiame paslaugas maksimalia apimtimi.“ Ji informavo, kad skyriuje netrukus bus atliekamos ekstrinės hemodializės, teikiamos lėtinio skausmo gydymo paslaugos.
„Vaistai, lašelinės, operacinės, skausmas. Ligoninė skausmų pilna, – šventės metu sveikindama skyriaus kolegas savomis eilėmis prabilo Aušra Bružaitienė, Reanimacijos-intensyvios terapijos ir operacinės vyresnioji slaugytoja. – Bet žinokite ir tai, kad viltis gyvena čia, baltuose koridoriuose. Atrodo, plasnoja angelas sparnais virš tų, kurie per darbus nepakelia galvų. Linkiu, kad tas baltas angelas plačiai išskleistų sparnus, skleisdamas viltį, pasitikėjimą ir didelius gerus darbus.“
Bendradarbiavimas – raktinis žodis

Jurbarko ligoninės vyr. gydytoja R.Lukšienė kartoja: visų pasiekimų raktas – bendradarbiavimas. Bendradarbiavimas tarpusavyje, su savivalda, visuomene, valstybinėmis įstaigomis, universitetais, iš kurių ištikimais draugais tapo Kauno klinikos. Jų specialistai dalijasi patirtimi, padeda sudėtingose situacijose. „Esu jūsų mokinys“, – šiai įstaigai galvą šventės metu lenkė ir S.Mockevičius, prisimindamas pagalbą, kurią klinikų ekspertai teikė pandemijos metu. – Atrodo, teoriškai daug ką žinai, bet kai reikia sudėlioti procesus, kad jie veiktų praktiškai… Kiekvienas, kuriam teko tai daryti, supranta, kaip tai sudėtinga ir koks reikalingas vedlys, padedantis atsakyti į čia ir dabar kylančius klausimus.“
Jurbarko pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) vadovė Remigija Mencienė patikino: dar nekalbėta apie sveikatos centrus, kai viename kieme gyvenančių įstaigų – ligoninės ir PSPC – vadovai pradėjo tarpusavyje koordinuoti paslaugas. Jie jau daug metų periodiškai susitinka aptarti abiem pusėms rūpimus dalykus. „O jų tikrai būna nemažai. Ligoninė pasako, ką mes galėtume daryti kitaip, pavyzdžiui, išrašant siuntimus, o mes papasakojame, ko norėtume iš ligoninės. Tokių pasitarimų dėka gimsta puikus rezultatas – galime ne tik darniau dirbti, bet ir pasiekti pagrindinį tikslą – padaryti patenkintą pacientą“, – teigė R.Mencienė.
„Puikiai žinome, kad kai kurių specialistų konsultacijoms gauti yra didesnės eilės, – tęsė PSPC vadovė. – Ir taip pat puikiai žinome, kad būna pacientų, kuriems laukti negalima. Kad jiems pas specialistą reikia patekti greičiau nei kitiems. Tokiais atvejais mūsų šeimos gydytojai tiesiogiai kreipiasi į kolegas ligoninėje. Ir noriu padėkoti, kad jie nesako „ne“, o visada supranta ir geranoriškai atranda laiko padėti.“
„Aš beprotiškai laimingas, kad tokia ligoninė yra šiandien Jurbarke. Kartu dirbame jau dvylika metų ir galiu atskleisti paslaptį, jog turiu daugelio gydytojų telefono numerius. Kiek kartų esu į juos kreipęsis, niekada nebuvo atsakyta. Linkiu gyvuoti dar daug metų“, – su švente kolegas sveikino Smalininkų senjorų namų direktorius Darius Vasiliauskas.
Komentaras
Esame pasiruošę prisiimti atsakomybę
Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius:
- Išsaugoti stacionarinės chirurgijos paslaugas Jurbarko ligoninei padėjo įdirbis, bendradarbiavimas ir sugebėjimas įtikinti, kad tai reikalinga ne tik vietos, bet ir kitų regionų gyventojams tiek dėl ekstremalių situacijų, tiek geopolitiniame kontekste. Jurbarko ligoninė yra toliausiai nuo Kauno ir arčiausiai sienos su Rusija. Covid-19 ligos pandemija parodė, kad be atraminių ligoninių esant ekstremaliai situacijai būtų neįmanoma išsiversti.
Svarbu, kad Jurbarko rajono savivaldybės tarybos nariai tiki ligonine, kuri pirmiausiai yra ne pastatai, o juose dirbantys žmonės. Komandą išardyti galima greitai, tačiau vėl suburti sunku. Geriausiai jos tvirtumas patikrinamas kilus sunkumams. Jau minėtasis kovidas buvo proga sužinoti, ko iš tiesų esame verti, kai čia ir dabar reikėjo priimti sprendimus.
Dėl stacionarinės chirurgijos paslaugų išsaugojimo vėl būsime vertinami 2025 metais, tačiau tikrai nelauksime tos datos – esame pasirengę stengtis dabar. Investuosime į paslaugų kokybę, stengsimės pritraukti pacientus. Kiekviena gera operacija, kokybiškai suteikta paslauga sulaukia teigiamų atsiliepimų ir žinios apie tai plinta iš lūpų į lūpas.
Mūsų vizija atitinka pertvarkos siekius – paslaugų teikimą vietoje, orientavimąsi į dienos chirurgiją, bendrystę su pirminės sveikatos priežiūros centru. Džiugu, kad ministerija mus išgirdo. Gyvename sudėtingu metu, kai bet kada gali prireikti skubių inovatyvių sprendimų ir mes pasiruošę prisiimti atsakomybę bet kuriuo metu.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: