Ne­nu­lei­do ran­kų
Spa­lio 25 die­ną, Jur­bar­ko li­go­ni­nė šven­tė net ke­lias pro­gas. Ji ne tik pa­mi­nė­jo 98-ąjį gim­ta­die­nį, bet ir iš­kil­min­gai ati­da­rė re­no­vuo­tą Chi­rur­gi­jos ir or­to­pe­di­jos trau­ma­to­lo­gi­jos sky­rių. Re­mon­tas tru­ko tre­jus me­tus, į sky­rių in­ves­tuo­ta ne­to­li 600 tūkst. eu­rų. Ta­čiau be­ne pa­grin­di­niu šven­tės leit­mo­ty­vu ta­po tai, kad Jur­bar­kui pa­vy­ko iš­lik­ti dau­gia­profiline at­ra­mi­ne Kau­no re­gio­no gy­dy­mo įstai­ga. Nors pir­mi­niuo­se re­for­mos pla­nuo­se jai bu­vo nu­ma­ty­tas kur kas kuk­les­nis vaid­muo: čia tu­rė­jo jau ne­be­lik­ti sta­cio­na­ri­nės chi­rur­gi­jos.


 
„Tai, ką jūs pa­sie­kė­te, šiur­pą ke­lian­tis da­ly­kas ge­rą­ja pras­me“, – tvir­ti­no pa­svei­kin­ti Jur­bar­ko li­go­ni­nės at­vy­kęs LSMU Kau­no kli­ni­kų Anes­te­zio­lo­gi­jos kli­ni­kos va­do­vas, LSMU Me­di­ci­nos fa­kul­te­to de­ka­nas prof. dr. An­drius Ma­cas. „Li­go­ni­nė tik­rai ver­ta iš­sau­go­ti Chi­rur­gi­jos sky­rių“, – pa­ti­ki­no ir šven­tė­je da­ly­va­vęs LSMU Kau­no kli­ni­kų Ab­do­mi­na­li­nės chi­rur­gi­jos gy­dy­to­jas prof. dr. Min­dau­gas Kiu­de­lis.
 
„Spe­cia­liai nu­kė­liau ko­mi­te­to po­sė­dį Sei­me, kad ga­lė­čiau at­vyk­ti čia ir pa­si­džiaug­ti“, – ne­slė­pė jur­bar­kie­tis par­la­men­ta­ras Ri­čar­das Juš­ka, Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­jos na­rys, Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas. Jis pri­si­pa­žįs­ta, kad as­me­niš­kai te­ko da­ly­vau­ti karš­to­se dis­ku­si­jo­se su Sei­mo pir­mi­nin­ke Vik­to­ri­ja Čmi­ly­te-Niel­sen, frak­ci­jos pir­mi­nin­ku Eu­ge­ni­ju­mi Gent­vi­lu ir svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ru Arū­nu Dul­kiu, ku­riems tu­rė­jo fak­tais pa­grįs­ti, ko­dėl Jur­bar­ke tik­rai ver­ta iš­lai­ky­ti sta­cio­na­ri­nes chi­rur­gi­jos pa­slau­gas. „Taip pat tu­rė­jau įro­dy­ti Sei­mo pir­mi­nin­kei ir frak­ci­jos se­niū­nui, kad vyk­dant re­for­mą rei­kia bal­suo­ti, tik jei chi­rur­gi­jos sky­rius liks ir Jur­bar­ke“, – sa­kė R.Juš­ka.
 

Li­go­ni­nės vyr. gy­dy­to­ja Rū­ta Luk­šie­nė pri­si­me­na: „Kad at­ei­tis mums ne­nu­ma­ty­ta, iš­gir­dau ly­giai prieš po­rą me­tų, spa­lio mė­ne­sį, kai vi­si Kau­no re­gio­no gy­dy­mo įstai­gų va­do­vai rin­ko­si į su­si­ti­ki­mą su mi­nis­te­ri­jos ir li­go­nių ka­sų at­sto­vais. Jie pa­pa­sa­ko­jo apie pir­mi­nius re­for­mos pla­nus.“ Ne­tru­kus informacija apie Jur­bar­ko li­go­ni­nė­je nai­ki­na­mą sta­cio­na­ri­nę chi­rur­gi­ją nu­ai­dė­jo per ži­nias, apie tai pa­skel­bė laik­raš­čiai.

 
R.Luk­šie­nė tvir­ti­na: lem­tin­gu mo­men­tu su­si­telk­ti ir įro­dy­ti, jog li­go­ni­nė ver­ta šias pa­slau­gas iš­sau­go­ti ypač pa­dė­jo Jur­bar­ko r. sa­vi­val­dy­bės me­ro Skir­man­to Moc­ke­vi­čiaus pa­lai­ky­mas. „Iš­gir­dęs blo­gas nau­jie­nas jis pa­ti­ki­no: tai dar ne ga­lu­ti­nis nuosp­ren­dis“, – pri­si­mi­nė iš­ga­nin­gus žo­džius R.Luk­šie­nė ir pri­dū­rė, kad šiuo su­dė­tin­gu me­tu me­ras pri­si­ė­mė ly­de­rys­tę, pa­lai­kė įstai­gą ir nuo­sek­liai sten­gė­si iš­lai­ky­ti sky­riaus veik­lą vi­sa ap­im­ti­mi. 
 
Sky­rius tu­ri iš­lik­ti
Ryž­tą su­rem­ti pe­čius ir įro­dy­ti, jog Jur­bar­kas ver­tas an­tro šan­so, ska­ti­no tai, kad chi­rur­gi­ja pas­ta­rai­siais me­tais čia da­rė itin di­de­lį pro­ver­žį. „Nuo 2014 m. bu­vo su­telk­ta dar anks­tes­nių va­do­vų kruopš­čiai rink­ta ir nuo­lat stip­ri­na­ma sky­riaus ko­man­da. Im­ta da­ry­ti vis dau­giau ope­ra­ci­jų, gy­dy­to­jai ži­nias gi­li­no pas stip­riau­sius LSMU Kau­no kli­ni­kų chi­rur­gus, ėmė tai­ky­ti nau­jau­sius ope­ra­ci­nius me­to­dus, – pa­sa­ko­jo R.Luk­šie­nė. – Iki pan­de­mi­jos en­dos­ko­pi­nių kirkš­nies iš­var­žų ope­ra­ci­jų li­go­ni­nė­je at­lik­ta net dau­giau nei di­des­nė­se Klai­pė­dos TLK zo­nos įstai­go­se.“ Sky­rius per­žen­gė tūks­tan­čio ope­ra­ci­jų ri­bą ir ki­lo to­liau. Šiuo me­tu čia dir­ba pen­ki chi­rur­gai, trys or­to­pe­dai trau­ma­to­lo­gai, dvy­li­ka ben­dro­sios prak­ti­kos slau­gy­to­jų ir pen­kios jų pa­dė­jė­jos.
Vie­na są­ly­gų, ku­rias tu­ri iš­pil­dy­ti li­go­ni­nė, – iki 2025 m. da­ry­ti 1100 ope­ra­ci­jų per me­tus. Ta­čiau kol kas šis skai­čius ne­bau­gi­na, nes per de­vy­nis šių me­tų mė­ne­sius jau at­lik­ta 1127. Tem­po lė­tin­ti, pa­sak li­go­ni­nės va­do­vės, įstai­ga ne­ža­da ir to­liau.
 

„Ma­nau, kad re­gio­nuo­se li­go­ni­nės tu­ri iš­lik­ti, – šven­tės me­tu kal­bė­jo LSMU Kau­no kli­ni­kų Anes­te­zio­lo­gi­jos kli­ni­kos va­do­vas, LSMU Me­di­ci­nos fa­kul­te­to de­ka­nas prof. dr. An­drius Ma­cas ir pa­aiš­ki­no, kad tai svar­bu dėl įvai­rių prie­žas­čių. – Vie­na jų – re­gio­nų at­ei­tis, nes ten li­go­ni­nės yra vie­nas pa­grin­di­nių darb­da­vių ir kul­tū­ros ži­di­nių, kur sau­go­mos ži­nios, ve­dan­čios kraš­tą į prie­kį. Pa­žy­mė­ta, kad eks­tre­ma­lių si­tu­a­ci­jų me­tu bū­tent re­gio­nai gelbs­ti mies­tą, o ma­žos li­go­ni­nės di­dži­ą­sias. Tai yra dar vie­na prie­žas­tis, ko­dėl svar­bu ne­su­nai­kin­ti šių pa­slau­gų re­gio­nuo­se, kad ten bū­tų iš­sau­go­ta rei­kia­ma in­fra­struk­tū­ra ir kom­pe­ten­ci­jos.“

 
„Sku­bi kon­sul­ta­ci­nė pa­gal­ba, klas­te­ri­nė veik­la (in­sul­to, in­fark­to, trau­mos, in­ten­sy­vios te­ra­pi­jos), ge­bė­ji­mas už­tik­rin­ti re­gio­no ar net di­des­nio kraš­to po­rei­kius – tai li­go­ni­nės at­ei­ties gai­rės“, – var­di­jo prof. A.Ma­cas.
 
Kas ga­lė­tų? Mes!
Per pan­de­mi­ją Jur­bar­ko li­go­ni­nė sa­vo pa­vyz­džiu įro­dė, kad šios min­tys – ne sau­sa te­ori­ja. Įstai­gos ben­druo­me­nė tvir­tai pri­si­ė­mė at­sa­ko­my­bę sun­kiu vals­ty­bei me­tu. „Per ko­vi­dą jūs ga­lė­jo­te su­klup­ti, bet kaip tik at­si­sto­jo­te, – sa­kė prof. A.Ma­cas. – Mes ži­no­me, kad Kau­no kraš­te yra vie­nuo­li­ka li­go­ni­nių. Stip­rių li­go­ni­nių, ku­rios ga­li iš­bėg­ti į aikš­te­lę eks­tre­ma­lių si­tu­a­ci­jų me­tu. Bet į aikš­te­lę iš­bė­go trys: Kau­no kli­ni­kos, Ma­ri­jam­po­lės li­go­ni­nė ir Jur­bar­kas. Trys li­go­ni­nės iš vie­nuo­li­kos. Ir Jur­bar­kas bu­vo tie, ku­rie par­si­vež­da­vo li­go­nius net iš Kai­šia­do­rių, tai yra 140 km at­stu­mu.“
 
„Ne­bu­vo ka­da abe­jo­ti sa­vo jė­go­mis, tie­siog gal­vo­jo­me, kaip pa­da­ry­ti“, – apie tą me­tą kal­bė­jo įstai­gos va­do­vė ir pri­si­mi­nė, kaip vi­sa ben­druo­me­nė mo­bi­li­za­vo­si sun­ku­mų aki­vaiz­do­je. Li­go­ni­nė­je sen­kant de­guo­nies at­sar­goms žie­mos me­tu te­ko sku­biai be­to­nuo­ti pa­ma­tus nau­jai, di­džiu­lei de­guo­nies tal­pyklai. O į ko­vi­di­nį sky­rių pa­gel­bė­ti sku­bė­jo dar­buo­to­jai iš ki­tų sky­rių, ku­ria­me taip pat te­ko lan­ky­tis Jur­bar­ko Šven­čiau­sio­sios Tre­jy­bės pa­ra­pi­jos kle­bo­nui ku­ni­gui Da­riui Aug­liui, tą­dien iš­kil­min­gai pa­šven­ti­nu­siam ir pa­lai­mi­nu­siam nau­jai su­re­mon­tuo­tas Chi­rur­gi­jos sky­riaus pa­tal­pas.
 
Jur­bar­kie­čiai ne­nu­si­tei­kę ra­miai lauk­ti ir ste­bė­ti – jie ir to­liau ly­de­riau­ja va­do­vau­da­mie­si fi­lo­so­fi­ja, kad ra­jo­nas tu­ri ne tik pra­šy­ti, ta­čiau ir re­a­liai pri­si­dė­ti prie ben­drų vals­ty­bės rei­ka­lų. Vyks­tant re­for­mai sa­vi­val­dy­bė pri­si­ė­mė at­sa­ko­my­bę da­ly­vau­ti pi­lo­ti­nia­me pa­vė­žė­ji­mo mo­de­lio ban­dy­me. „Nu­si­pir­ko­me šią bė­dą, – juo­kau­ja me­ras S.Moc­ke­vi­čius, – ta­čiau kas nors tu­ri tai da­ry­ti. Pi­lo­ti­nį mo­de­lį iš­ban­dy­ti nė­ra leng­va, bet ki­taip ne­ga­lė­si­me iden­ti­fi­kuo­ti sil­pnų­jų jo vie­tų ir už­bėg­ti už akių pro­ble­moms, ku­rios kil­tų pra­de­dant mo­de­lį tai­ky­ti ma­siš­kai.“ 
 
R.Juš­ka pri­si­me­na: vi­sais lai­kais li­go­ni­nė pa­ty­rė sun­ku­mų. „Iš­šū­kių bu­vo ir bus, ta­čiau rei­kia prie jų pri­si­tai­ky­ti ir ne­si­ti­kė­ti, kad ka­da nors nu­si­sto­vės ra­my­bė. Tu­ri­me bū­ti pa­si­ruo­šę iš­šū­kius pri­im­ti, į juos re­a­guo­ti ir prie jų pri­si­tai­ky­ti“, – tvir­ti­no Sei­mo na­rys.
Pa­slau­gų įvai­ro­vė
 
Dar ne­spė­jus per­kirp­ti rau­do­nos ati­da­ry­mo juos­tos Chi­rur­gi­jos ir or­to­pe­di­jos trau­ma­to­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­jas Vy­tau­tas Pė­če­lis jau pri­imi­nė­jo ko­le­gų svei­ki­ni­mus. „Su pa­vy­du žiū­ri­me į jū­sų sky­rių ir džiau­gia­mės, kad sma­giau ir gra­žiau gy­ven­si­te“, – teik­da­ma gė­lės svei­ki­no Fi­zi­nės me­di­ci­nos ir re­a­bi­li­ta­ci­jos sky­riaus ve­dė­ja Jo­lan­ta Jok­šie­nė.



V.Pė­če­lis Jur­bar­ko li­go­ni­nė­je dir­ba de­šimt me­tų, tad ga­li sa­ve pel­ny­tai pri­skir­ti prie sen­bu­vių. Ta­čiau spe­cia­lis­tas ne­sle­pia, kad iš pra­džių per­spek­ty­vo­mis čia abe­jo­jo. R.Luk­šie­nė tei­gia, jog įti­kin­ti dirb­ti re­gio­nuo­se jau­nus spe­cia­lis­tus nė­ra leng­va. Ji juo­kau­ja, kad žmo­giš­kų­jų iš­tek­lių pro­ble­mą spren­džia pa­pras­tai: pri­ėmus į dar­bą iš jo jau ne­iš­lei­džia. 
 
V.Pė­če­lis ti­ki­na, kad va­do­vy­bės po­žiū­ris – vie­nas le­mia­mų veiks­nių, ku­rie ska­ti­na ti­kė­ti at­ei­ti­mi. „Jei pa­si­da­li­na­me min­ti­mis, kad no­rė­tu­me at­lik­ti ko­kias nors nau­jas ope­ra­ci­jas, ar rei­kia nau­jos įran­gos, nie­ka­da ne­iš­girs­ta­me nei­gia­mo at­sa­ky­mo“, – pa­ti­ki­no jis. Pa­ma­žu jie ėmė da­ry­ti vis dau­giau ir vis įvai­res­nių pro­ce­dū­rų, kas mo­ty­va­vo tęs­ti dar­bus to­liau. Šiuo me­tu chi­rur­gai čia at­lie­ka įvai­rias la­pa­ros­ko­pi­nes, iš­var­žų plas­ti­kos ope­ra­ci­jas, prieš po­rą me­tų įstai­ga įsi­gi­jo mo­der­nų la­ze­rį ir ėmė­si la­ze­ri­nių ve­nų ope­ra­ci­jų. Jie vie­ni iš ne­dau­ge­lio ša­ly­je, ku­rie at­lie­ka iš­an­gės ir tie­sio­sios žar­nos la­ze­ri­nes he­mo­roi­dek­to­mi­jas. Jur­bar­ko li­go­ni­nė­je ša­li­na­mi ir odos bei po­odi­nio au­di­nio ge­ry­bi­niai na­vi­kai, at­lie­ka­mos pla­taus spek­tro sku­bios, taip pat oto­ri­no­la­rin­go­lo­gi­nės, gi­ne­ko­lo­gi­nės, uro­lo­gi­nės ope­ra­ci­jos. 
 
V.Pė­če­lis da­li­no­si at­ei­ties pla­nais, kad ar­ti­miau­sio­je at­ei­ty­je pla­nuo­ja­mos la­po­ras­ko­pi­nės skran­džio ope­ra­ci­jos, ku­rių me­tu bus gy­do­mos diaf­rag­mos stem­pli­nės an­gos iš­var­žos bei GERL. Trau­ma­to­lo­gai trau­mų at­ve­jais at­lie­ka sku­bias ope­ra­ci­jas, taip pat ope­ruo­ja­mos pė­dos de­for­ma­ci­jos, at­lie­ka­mos ar­tros­ko­pi­nės ke­lio są­na­rio ope­ra­ci­jos, įvai­rios plaš­ta­kos saus­gys­lių, al­kū­nės raiš­čių, įvai­rios minkš­tų­jų au­di­nių gi­lių­jų struk­tū­rų ope­ra­ci­jos. Ruo­šia­ma­si at­lik­ti ar­tros­ko­pi­nes pe­ties są­na­rio ope­ra­ci­jas, ku­rios dar ne­daug kur at­lie­ka­mos, iš­sky­rus cen­trus, nes di­de­lės są­nau­dos, rei­kia spe­cia­lios įran­gos, prie­mo­nių“, – aiš­ki­no sky­riaus ve­dė­jas. 
 
Jis tei­gė, kad įstai­ga ir to­liau sieks teik­ti aukš­tos ko­ky­bės pa­slau­gas ne tik Jur­bar­ko, bet ir ki­tų re­gio­nų pa­cien­tams. „Mus ri­bo­ja tik tech­ni­nės ga­li­my­bės, ta­čiau ti­ki­mės, kad pa­vyks tai iš­spręs­ti dar šie­met“, – ant­ri­na li­go­ni­nės va­do­vė R.Luk­šie­nė. V.Pė­če­lis tei­gia, kad kal­ba pir­miau­siai su­ka­si apie taip rei­ka­lin­gą kom­piu­te­ri­nį to­mog­ra­fą, ku­rio svar­bos me­di­kams aiš­kin­ti ne­rei­kia. Kar­tu jis pa­si­džiau­gė, kad šie­met įsi­gy­tas mo­der­nus ope­ra­ci­nės sta­las, ku­riam lė­šų sky­rė sa­vi­val­dy­bė. Ji ren­gia­si ap­mo­kė­ti ir ke­lio­nės iš­lai­dų kom­pen­sa­ci­ją svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tams.
 
Pa­ly­gi­no su Vo­kie­ti­ja

LSMU Kau­no kli­ni­kų Ab­do­mi­na­li­nės chi­rur­gi­jos gy­dy­to­jas prof. dr. Min­dau­gas Kiu­de­lis pa­sa­ko­jo, kad su Jur­bar­ko li­go­ni­ne yra pa­žįs­ta­mas jau se­niai. „Ma­tau, kaip jie dir­ba ir įspū­dis la­bai ge­ras. Gal prieš pen­ke­rius še­še­rius me­tus bu­vau vie­no­je Vo­kie­ti­jos li­go­ni­nė­je, ku­ri dy­džiu pa­na­ši į Jur­bar­ko. Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad chi­rur­gi­jos sky­rius jo­je šiek tiek pras­tes­nis nei da­bar čia. Jur­bar­ke dar­buo­to­jai ge­ri, ap­lin­ka ge­ra. Gy­dy­to­jo sva­jo­nė dirb­ti to­kio­je įstai­go­je. Ne be rei­ka­lo kai ku­rie dak­ta­rai ir ne­su­si­gun­do vi­lio­nė­mis į ki­tas li­go­ni­nes“, – kal­bė­jo pro­fe­so­rius.

 
Iš tie­sų po re­no­va­ci­jos Chi­rur­gi­jos sky­rius ati­tin­ka šiuo­lai­ki­nius stan­dar­tus ir ge­ro­kai pra­noks­ta tai, ką esa­me įpra­tę ma­ty­ti ne­di­de­lių ra­jo­nų gy­dy­mo įstai­go­se. Ta­čiau V.Pė­če­lis pa­žy­mi, kad re­mon­tas bu­vo tik­rai ne už­gai­da – in­ves­ti­ci­jų jau ne­bu­vo ga­li­ma il­giau ati­dė­lio­ti. Ant sie­nų bu­vo pra­dė­jęs ve­šė­ti pe­lė­sis, da­žai lup­da­vo­si, du­rys bu­vo ap­lū­žu­sios. „Pa­cien­tai bu­vo pa­ten­kin­ti pa­slau­go­mis, bet ne ap­lin­ka“, – pri­si­mi­nė sky­riaus ve­dė­jas. Ta­čiau nuo rug­sė­jo juos pa­si­tin­ka vi­siš­kai ki­toks vaiz­das. Vos spus­te­lė­jus myg­tu­ką at­si­ve­ria pa­ra­di­nės sky­riaus du­rys, ve­dan­čios į il­gą švie­sų ko­ri­do­rių. At­ski­ros hi­gie­nos pa­tal­pos pa­la­to­se, ven­ti­lia­ci­ja, pa­to­gūs bal­dai slau­gy­to­jų pos­te, gy­dy­to­jų kam­ba­ry­je. „Ne­tru­kus čia at­si­ras ir te­le­vi­zo­riai. Mū­sų pa­cien­tams prak­tiš­kai ne­rei­kės ju­dė­ti iš pa­la­tų – vi­si pa­to­gu­mai bus vie­to­je, – ve­džio­da­mas po su­re­mon­tuo­tą sky­rių džiau­gė­si V.Pė­če­lis ir kvie­tė at­vyk­ti pa­cien­tus gy­dy­tis čia. – Ga­ran­tuo­ja­me ne tik pui­kias pa­slau­gas, bet ir kom­for­tą, ku­ris ne­at­si­lie­ka nuo pri­va­čių gy­dy­mo įstai­gų.“ Ve­dė­jas pa­sa­ko­jo, kad ir da­bar į Jur­bar­ką at­vyks­ta pa­cien­tai iš Klai­pė­dos, Ra­sei­nių, Vil­ka­viš­kio, o vie­nas bu­vo net iš Ka­na­dos. 
 
Pa­slau­gas ke­ti­na plės­ti ir Re­a­ni­ma­ci­jos-in­ten­sy­vios te­ra­pi­jos bei ope­ra­ci­nės sky­rius. Jo ve­dė­ja Vil­man­tė Sas­naus­kie­nė pa­sa­ko­jo, kad jos va­do­vau­ja­mas sky­rius stip­riai at­nau­jin­tas po pan­de­mi­jos. „Tu­ri­me nau­jau­sią įran­gą, mo­der­nią pa­cien­tų mo­ni­to­ra­vi­mo sis­te­mą, prak­tiš­kai ne­nu­si­lei­džia­me Kau­no kli­ni­koms, – pa­ti­ki­no V.Sas­naus­kie­nė. – Ka­dan­gi iš­lai­ko­me in­ten­sy­vią te­ra­pi­ją, re­a­ni­ma­ci­jo­je tei­kia­me pa­slau­gas mak­si­ma­lia ap­im­ti­mi.“ Ji in­for­ma­vo, kad sky­riu­je ne­tru­kus bus at­lie­ka­mos eks­tri­nės he­mo­dia­li­zės, tei­kia­mos lė­ti­nio skaus­mo gy­dy­mo pa­slau­gos. 
 
„Vais­tai, la­še­li­nės, ope­ra­ci­nės, skaus­mas. Li­go­ni­nė skaus­mų pil­na, – šven­tės me­tu svei­kin­da­ma sky­riaus ko­le­gas sa­vo­mis ei­lė­mis pra­bi­lo Auš­ra Bru­žai­tie­nė, Re­a­ni­ma­ci­jos-in­ten­sy­vios te­ra­pi­jos ir ope­ra­ci­nės vy­res­nio­ji slau­gy­to­ja. – Bet ži­no­ki­te ir tai, kad vil­tis gy­ve­na čia, bal­tuo­se ko­ri­do­riuo­se. At­ro­do, plas­no­ja an­ge­las spar­nais virš tų, ku­rie per dar­bus ne­pa­ke­lia gal­vų. Lin­kiu, kad tas bal­tas an­ge­las pla­čiai iš­skleis­tų spar­nus, skleis­da­mas vil­tį, pa­si­ti­kė­ji­mą ir di­de­lius ge­rus dar­bus.“
Ben­dra­dar­bia­vi­mas – rak­ti­nis žo­dis


 
Jur­bar­ko li­go­ni­nės vyr. gy­dy­to­ja R.Luk­šie­nė kar­to­ja: vi­sų pa­sie­ki­mų rak­tas – ben­dra­dar­bia­vi­mas. Ben­dra­dar­bia­vi­mas tar­pu­sa­vy­je, su sa­vi­val­da, vi­suo­me­ne, vals­ty­bi­nė­mis įstai­go­mis, uni­ver­si­te­tais, iš ku­rių iš­ti­ki­mais drau­gais ta­po Kau­no kli­ni­kos. Jų spe­cia­lis­tai da­li­ja­si pa­tir­ti­mi, pa­de­da su­dė­tin­go­se si­tu­a­ci­jo­se. „Esu jū­sų mo­ki­nys“, – šiai įstai­gai gal­vą šven­tės me­tu len­kė ir S.Moc­ke­vi­čius, pri­si­min­da­mas pa­gal­bą, ku­rią kli­ni­kų eks­per­tai tei­kė pan­de­mi­jos me­tu. – At­ro­do, te­oriš­kai daug ką ži­nai, bet kai rei­kia su­dė­lio­ti pro­ce­sus, kad jie veik­tų prak­tiš­kai… Kiek­vie­nas, ku­riam te­ko tai da­ry­ti, su­pran­ta, kaip tai su­dė­tin­ga ir koks rei­ka­lin­gas ved­lys, pa­de­dan­tis at­sa­ky­ti į čia ir da­bar ky­lan­čius klau­si­mus.“
 
Jur­bar­ko pir­mi­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros cen­tro (PSPC) va­do­vė Re­mi­gi­ja Men­cie­nė pa­ti­ki­no: dar ne­kal­bė­ta apie svei­ka­tos cen­trus, kai vie­na­me kie­me gy­ve­nan­čių įstai­gų – li­go­ni­nės ir PSPC – va­do­vai pra­dė­jo tar­pu­sa­vy­je ko­or­di­nuo­ti pa­slau­gas. Jie jau daug me­tų pe­ri­odiš­kai su­si­tin­ka ap­tar­ti abiem pu­sėms rū­pi­mus da­ly­kus. „O jų tik­rai bū­na ne­ma­žai. Li­go­ni­nė pa­sa­ko, ką mes ga­lė­tu­me da­ry­ti ki­taip, pa­vyz­džiui, iš­ra­šant siun­ti­mus, o mes pa­pa­sa­ko­ja­me, ko no­rė­tu­me iš li­go­ni­nės. To­kių pa­si­ta­ri­mų dė­ka gims­ta pui­kus re­zul­ta­tas – ga­li­me ne tik dar­niau dirb­ti, bet ir pa­siek­ti pa­grin­di­nį tiks­lą – pa­da­ry­ti pa­ten­kin­tą pa­cien­tą“, – tei­gė R.Men­cie­nė.
 
„Pui­kiai ži­no­me, kad kai ku­rių spe­cia­lis­tų kon­sul­ta­ci­joms gau­ti yra di­des­nės ei­lės, – tę­sė PSPC va­do­vė. – Ir taip pat pui­kiai ži­no­me, kad bū­na pa­cien­tų, ku­riems lauk­ti ne­ga­li­ma. Kad jiems pas spe­cia­lis­tą rei­kia pa­tek­ti grei­čiau nei ki­tiems. To­kiais at­ve­jais mū­sų šei­mos gy­dy­to­jai tie­sio­giai krei­pia­si į ko­le­gas li­go­ni­nė­je. Ir no­riu pa­dė­ko­ti, kad jie ne­sa­ko „ne“, o vi­sa­da su­pran­ta ir ge­ra­no­riš­kai at­ran­da lai­ko pa­dė­ti.“
„Aš be­pro­tiš­kai lai­min­gas, kad to­kia li­go­ni­nė yra šian­dien Jur­bar­ke. Kar­tu dir­ba­me jau dvy­li­ka me­tų ir ga­liu at­skleis­ti pa­slap­tį, jog tu­riu dau­ge­lio gy­dy­to­jų te­le­fo­no nu­me­rius. Kiek kar­tų esu į juos krei­pę­sis, nie­ka­da ne­bu­vo at­sa­ky­ta. Lin­kiu gy­vuo­ti dar daug me­tų“, – su šven­te ko­le­gas svei­ki­no Sma­li­nin­kų sen­jo­rų na­mų di­rek­to­rius Da­rius Va­si­liaus­kas. 

---

 
Komentaras
Esa­me pa­si­ruo­šę pri­si­im­ti at­sa­ko­my­bę
 
Jur­bar­ko rajono sa­vi­val­dy­bės me­ras Skirmantas Moc­ke­vi­čius:
- Iš­sau­go­ti sta­cio­na­ri­nės chi­rur­gi­jos pa­slau­gas Jur­bar­ko li­go­ni­nei pa­dė­jo įdir­bis, ben­dra­dar­bia­vi­mas ir su­ge­bė­ji­mas įti­kin­ti, kad tai rei­ka­lin­ga ne tik vie­tos, bet ir ki­tų re­gio­nų gy­ven­to­jams tiek dėl eks­tre­ma­lių si­tu­a­ci­jų, tiek ge­o­po­li­ti­nia­me kon­teks­te. Jur­bar­ko li­go­ni­nė yra to­liau­siai nuo Kau­no ir ar­čiau­siai sie­nos su Ru­si­ja. Co­vid-19 li­gos pan­de­mi­ja pa­ro­dė, kad be at­ra­mi­nių li­go­ni­nių esant eks­tre­ma­liai si­tu­a­ci­jai bū­tų ne­įma­no­ma iš­si­vers­ti. 
 
Svar­bu, kad Jur­bar­ko rajono sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­riai ti­ki li­go­ni­ne, ku­ri pir­miau­siai yra ne pa­sta­tai, o juo­se dir­ban­tys žmo­nės. Ko­man­dą iš­ar­dy­ti ga­li­ma grei­tai, ta­čiau vėl su­bur­ti sun­ku. Ge­riau­siai jos tvir­tu­mas pa­tik­ri­na­mas ki­lus sun­ku­mams. Jau mi­nė­ta­sis ko­vi­das bu­vo pro­ga su­ži­no­ti, ko iš tie­sų esa­me ver­ti, kai čia ir da­bar rei­kė­jo pri­im­ti spren­di­mus. 
 
Dėl sta­cio­na­ri­nės chi­rur­gi­jos pa­slau­gų iš­sau­go­ji­mo vėl bū­si­me ver­ti­na­mi 2025 me­tais, ta­čiau tik­rai ne­lauk­si­me tos da­tos – esa­me pa­si­ren­gę steng­tis da­bar. In­ves­tuo­si­me į pa­slau­gų ko­ky­bę, steng­si­mės pri­trauk­ti pa­cien­tus. Kiek­vie­na ge­ra ope­ra­ci­ja, ko­ky­biš­kai su­teik­ta pa­slau­ga su­lau­kia tei­gia­mų at­si­lie­pi­mų ir ži­nios apie tai plin­ta iš lū­pų į lū­pas. 
 
Mū­sų vi­zi­ja ati­tin­ka per­tvar­kos sie­kius – pa­slau­gų tei­ki­mą vie­to­je, orien­ta­vi­mą­si į die­nos chi­rur­gi­ją, ben­drys­tę su pir­mi­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros cen­tru. Džiu­gu, kad mi­nis­te­ri­ja mus iš­gir­do. Gy­ve­na­me su­dė­tin­gu me­tu, kai bet ka­da ga­li pri­reik­ti sku­bių ino­va­ty­vių spren­di­mų ir mes pa­si­ruo­šę pri­si­im­ti at­sa­ko­my­bę bet ku­riuo me­tu. 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!