Pradėjo klupti
„Lietuva Europos Komisijai jau pateikė visus reikalingus duomenis ir argumentus dėl suspenduotų 26 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF) lėšų, kurios skirtos valstybių narių ekonomikoms atsigauti bei sustiprėti po pandemijos. Pateiktą informaciją vertina Europos Komisija.
 

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ Seime narys Lukas Savickas teigia, kad Lietuva šiame kelyje „nuo pirmųjų žingsnių pradėjo klupti“: „Išsiskiriame tuo, kad laiku nesugebame įgyvendinti prisiimtų įsipareigojimų mainais už RRF lėšas. Jos slysta iš rankų. Turiu duomenis, kad šiems metams suplanuotų lėšų panaudota mažiau nei penktadalis. O mes visi galvojame apie Kalėdas. Akivaizdu, kad reikšmingai pakeisti situacijos nebegalėsime.“

 
„Nereikia gąsdinti netenkamais milijonais, – replikuoja V.Mitalas ir primena, kad RRF lėšos bus išmokamos iki 2026 m. imtinai. – Tai yra per nemažą laikotarpį. Kiek analizavau, Lietuva statistiškai tų lėšų jau sunaudoja daugiau nei kaimyninės valstybės. Mes tikrai nuo jokio grafiko neatsiliekame, o kai kuriais atvejais ir lenkiam.“
 
Tačiau politikas sutinka: Lietuva, vykdydama prisiimtus įsipareigojimus, kurie leistų atrakinti RRF lėšas, – buksuoja. „Finansų ministerija Lietuvos vardu įdėjo kai kurias formuluotes kaip sąlygas gauti dalį RRF lėšų. Jei kitos šalys, pavyzdžiui, latviai ir estai neįsipareigojo pakeisti nė vieno mokesčio, lietuviai įsipareigojo bent kelis“, – sakė V.Mitalas. 
 
Ir net jei šiais įsipareigojimais tikėtasi Seimo narius paspausti priimti tam tikrus įstatyminius pakeitimus, šie neskuba. „Kai kuriuos jau pasiekėme, akcizų srityje padarėme pokyčių, – minėjo frakcijos seniūnas. – O dėl kitų klausimų kyla diskusija. Nes, mano supratimu, nekilnojamojo turto mokestis tikrai nėra geras, toks, koks buvo parengtas. Ir turėsime apie tas likusias RRF lėšas dar šiek tiek padiskutuoti.“
 
Sausį – paskutiniai kvietimai
Kaip vėlavimas ir delsimas priimti mokestinius įsipareigojimus atsilieps sveikatos sektoriui? Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Investicijų departamento direktorė Edita Laurinavičienė informuoja, kad iki 2024 m. sausio pabaigos jau planuojama paskelbti kvietimus visai iš šios priemonės SAM numatytai subsidijų sumai.
 
RRF finansuojamoms reformoms sveikatos apsaugos srityje iš viso numatyta 324,28 mln. eurų. Iki šių metų gruodžio 4 d.  jau paskelbta kvietimų Centrinei projektų valdymo agentūrai už 313 mln. 126 tūkst. eurų.
„Ministerija numato, kad „Naujos kartos Lietuva“ plane sveikatos sektoriui numatyti reformų rodikliai bus pasiekti ir suplanuotos investicijos įgyvendintos su Europos Komisija suderėtais terminais“, – informuoja Investicijų departamento direktorė E.Laurinavičienė.
 
Ji pažymi, kad būtų skirtas šis finansavimas, o taip pat ir 2021-2027 n. Investicijų programos lėšos (jomis didžiąja dalimi įgyvendinama ASPĮ tinklo reforma), būtina laiku įgyvendinti projektus ir pasiekti numatytus stebėsenos rodiklius. „Todėl svarbus ne tik ministerijos darbas parengiant projektų finansavimo sąlygas ir paskelbiant kvietimus. Svarbu, ir kad sveikatos priežiūros įstaigos, atitinkamos institucijos, savivaldybės pasirengtų projektų įgyvendinimui ir pateiktų planus Centrinei projektų valdymo agentūrai iki numatytų terminų“, – teigia E.Laurinavičienė.
 
Ką įsipareigojome?
Grįžtant prie bendros situacijos – kokius mokesčius įsipareigojome pakeisti? V.Mitalas pastebi, kad Finansų ministerija dokumentuose suformulavo gan abstrakčiai. „Viena vertus, buvo formuluojama, kad didesnę dalį biudžete turėtų sudaryti ekonomikos augimui mažiau žalingi mokesčiai, tokie kaip taršos ir turto, – kalbėjo pašnekovas. – Tada buvo keliamas tikslas padaryti įvairių lengvatų ir skirtingų apmokestinimų režimų analizę ir priimti su tuo susijusius sprendimus. Pavyzdžiui, tiek GPM, tiek PVM mokesčio, ar kitų mokesčių srityse. Tokios abstrakčios formuluotės, jos realiai apima keletą mokesčių, na, beveik visus, kurie yra, nes pagrindinės mokesčių rūšys tokios ir yra: GPM, PVM, pelno mokestis, akcizai ir pan.“
 
V.Mitalas teigia, kad formuluotės viena vertus palieka pakankamai laisvės interpretacijai, kita vertus, buvo galima apsieiti ir be jų. „Tai šioje vietoje ir liksiu nuosaikiu Finansų ministerijos kritiku, pasakančiu, kad nereikėjo mums formuluoti iki tiek, kad neteksim milijardų eurų, jei Seimas nepadarys to ar ano, apie ką Seimas, deja, nežinojo“, – pastebi V.Mitalas.
 
„Jei žinočiau, kad Finansų ministerija padarė viską kokybiškai, gal kitaip atrodytų. Bet šiuo atveju, bent jau Europos Komisijos akimis, tai neatsitiko“, – konstatuoja V.Mitalas. Jis paaiškino, kad Europos Komisija prašė su šalies siūlymais pateikti ir tų mokesčių, kuriuos siūloma keisti, kaštų naudos analizę. Tačiau V.Mitalas mato Europos Komisijos dokumentą, kuriame ji pažymėjo, jog Finansų ministerija neatliko kaštų naudos analizės. „Vietoje to ji nusiuntė Finansų ministerijos darbo grupės skaidres be metodologinio pateikimo. Kitaip tariant, pati Europos Komisija kritikavo kai kurių mokestinių pasiūlymų parengimą ir dėl to debatai, kad „mes padarėme teisingai ir jei Seimas nepriims, jis bus kaltas dėl netenkamų milijonų, mums nepriimtini“, – užbaigė Laisvės partijos frakcijos seniūnas V.Mitalas.

---

 
Tarp kitko
Jau įgyvendinama 18 projektų 
SAM informuoja, kad šiuo metu jau pasirašytos sutartys ir įgyvendinama aštuoniolika projektų, finansuojamų RRF lėšomis. Bendra jų vertė – 199,2 mln. eurų. Keturi projektai skirti sveikatos sektoriaus skaitmeninimui, kuriuos planuojama užbaigti iki 2025 m. pabaigos. Dar dvylika tai datai planuojamų užbaigti projektų skirti infekcinių ligų klasterių centrų įrengimui bei regioninių sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūros modernizavimui.
 
Iki 2026 m. kovo planuojama įgyvendinti du projektus, skirtus pažangių ir įrodymais pagrįstų technologijų sveikatos sektoriuje diegimui. Pirmasis jų - „Lietuvos genomas“, antrasis – Pažangios terapijos centro (Biomedicum Santara) įkūrimas, skirtas gerinti onkohematologinių ligų gydymą.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!