Baimę sumažins žinios

„Kariniai veiksmai atominių jėgainių aikštelėse prasidėjus karui Ukrainoje baimių pasėjo ir mūsų šalies gyventojams. Nors ir praėjo daug metų nuo Černobylio elektrinės avarijos, gyventojai jaučia didelę jonizuojančios spinduliuotės baimę ir jos grėsmę“, – sako Radiacinės saugos centro direktoriaus pavaduotoja Ramunė Marija Stasiūnaitienė. Kad gyventojai jaustųsi saugūs Radiacinės saugos centras ragina pasikartoti rekomendacijas įvykus atominės elektrinės avarijai.
 

„Nuo šių metų sausio pirmosios veiklą padėjo vykdyti Nacionalinis krizių valdymo centras, kurio pagrindinis uždavinys, kad pirmosiomis ekstremalios situacijos dienomis visuomenė jaustųsi saugi, tai yra būtų tinkamai perduoda informacija, o valstybės veikla nenutrūktų“, – aiškina Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinio krizių valdymo centro vyriausiasis patarėjas Darius Buta ir pabrėžia, kad didelę reikšmę čia daro žiniasklaida, todėl ypač svarbu su ja komunikuoti tiksliai.  
 
Sprogimo pavojai
Radiacinės saugos centras nurodo, kad branduolinio ginklo sprogimo žala žmogui priklauso nuo šio ginklo sprogstamosios galios ir žmogaus atstumo nuo sprogimo vietos. Branduolinis sprogimas turi didelę griaunamąją galią, todėl jo poveikis apimtų didelę teritoriją, sukeltų sužalojimų ir mirčių atvejų. Įvykus branduolinio ginklo sprogimui, aplinkoje pasklistų didelis radioaktyviųjų medžiagų kiekis. Būnant atviroje teritorijoje galima išorinė apšvita, o įkvėpus ar prarijus radioaktyviųjų medžiagų – vidinė apšvita.
 
Jonizuojančiosios spinduliuotės poveikį žmogus gali pajusti ne iš karto. Klinikinių simptomų pasireiškimo laikas ir sveikatos pažeidimų sunkumas dėl jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio priklausytų nuo dozės galios, gautos apšvitos dozės, individualaus organizmo jautrumo jonizuojančiajai spinduliuotei ir kitų veiksnių.
 
Sprogus branduoliniam ginklui, po akinamai ryškaus šviesos blyksnio keletą sekundžių būtų matomas didelis žemės nesiekiantis ugnies rutulys. Panašus į grybą pilkas kamuolinis radioaktyvusis debesis susiformuoja, kai minėtas ugnies rutulys greitai kyla, įsiurbdamas viską savo kelyje (žemę, vandenį ir kt.) ir aušta. Radioaktyviojo debesies aukštis siekia 5-20 km ir, atsižvelgiant į meteorologines sąlygas, šis debesis gali nukeliauti net kelias dešimtis kilometrų ir radioaktyviosiomis medžiagomis užteršti didelę teritoriją – vandens telkinius, pastatus, kelius, dirbamą žemę, miškus ir kt.

---

 
Branduolinio ginklo sprogimo sukeliami pavojai
Ryškus šviesos blyksnis – gali laikinai apakinti net 10 km ir didesniu atstumu – pagrindinis branduolinio ginklo sprogimo požymis;
 
Karštis – iš karto po sprogimo itin karštų dujų ugnies kamuolys sukuria šiluminius impulsus, kurie gali trukti kelias sekundes ir sukelti odos nudegimų, akių sužalojimų, uždegti degias medžiagas, tokias kaip medžius ar medines konstrukcijas;
 
Sprogimo banga – ugnies kamuolys smarkiai ir staigiai sklinda į visas puses nuo sprogimo centro ir žaloja žmones, griauna pastatus. Išdaužtų langų šukės ir kitos nuolaužos nuo sprogimo vietos skrenda dideliu spinduliu;
 
Jonizuojančioji spinduliuotė – jonizuojančioji spinduliuotė, sklindanti iš branduolinio sprogimo vietos, gali sukelti ūmų radiacinį sindromą, audinių ir organų pakenkimų ar mirties atvejų net už kelių kilometrų nuo sprogimo vietos lauke esantiems žmonėms;
 
Radioaktyviosios iškritos – sprogusio branduolinio ginklo į kelių kilometrų atmosferos aukštį išmestos radioaktyviosios medžiagos (susimaišiusios su gruntu, nuolaužomis ir skeveldromis) po 10 ar daugiau minučių nusėda ant žemės paviršiaus ir ją užteršia. Radioaktyviosios iškritos nuo sprogimo vietos gali nusėsti už kelių dešimčių kilometrų;
 
Elektromagnetinis impulsas – sukelia įtampos svyravimus elektros ir telekomunikacijų tinkluose, dėl to gali sutrikti arba nutrūkti elektros, centralizuoto vandens ir maisto tiekimas, neveikti mobiliojo ryšio tinklai, internetas, vietinės televizijos ir FM radijo stotys. Nuotolinės AM radijo stotys veiks.
 
Kaip apsisaugoti per pirmąsias 24 val.
Apsisaugokite nuo radioaktyviųjų iškritų būdami pastato viduje. Įvykus sprogimui, svarbu kaip galima greičiau susirasti tinkamą priedangą. Gera priedanga yra pastatai, kurių sienos iš plytų ar betono, jų rūsiai, požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, metro stotys. Stenkitės būti pastato ar rūsio centre. Saugiausia būti kuo giliau pastato viduje ir kuo toliau nuo išorinių sienų, stogo, langų ir durų. Tuo tarpu transporto priemonės ir nameliai ant ratų nėra tam tinkama vieta.

---

Verta žinoti
Pastato viduje gali tekti būti 24 valandas ar ilgiau. Jeigu manote, kad galėjote užsiteršti radioaktyviosiomis medžiagomis, nusivilkite viršutinius drabužius ir nusiaukite avalynę. Jeigu yra galimybė, nusiplaukite atviras kūno vietas ir išsitrinkite plaukus tekančiu kambario temperatūros vandeniu su muilu arba nuvalykite sudrėkintu audiniu ar servetėlėmis, dažnai jas keisdami. Jeigu manote, kad Jūsų augintiniai užteršti radioaktyviosiomis medžiagomis, nuprauskite juos tekančiu kambario temperatūros vandeniu su muilu ar nuvalykite sudrėkintu švariu audiniu.
 
Nedelsdami įsijunkite Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją, išklausykite skelbiamą informaciją ir vykdykite kompetentingų institucijų nurodymus. Likite viduje, jei nenurodyta kitaip. Supakuoti maisto produktai, gėrimai ir vaistai, esantys parduotuvėje ar namuose yra neužteršti radioaktyviosiomis medžiagomis ir juos galite vartoti. Pavojus dėl radioaktyviųjų iškritų ilgainiui mažėja, tačiau pirmąsias 12–24 valandas turite likti labiausiai nuo jų apsaugotoje priedangoje (rūsyje arba pastato centre kuo toliau nuo išorinių sienų, stogo, langų ir durų). Priedangą galite palikti tik jei grėstų pavojus jūsų sveikatai ar gyvybei (pvz., gaisras, dujų nuotėkis, pastato griūtis arba esate sunkiai sužaloti) arba kompetentingos institucijos informuotų, kad jau saugu ją palikti. Griežtai draudžiama savarankiškai evakuotis, kol nebus nustatytos radioaktyviosiomis medžiagomis užterštos teritorijos ir saugūs evakavimo keliai.

---

 
Komentaras
Radiacinės saugos centro Ekspertizės ir apšvitos stebėsenos departamento direktorius Julius Žiliukas:

- Šiandien informacijos, kaip apsisaugoti sprogus branduoliniam ginklui yra visur, tik ar pačiai visuomenei įdomu? Kai paklausi žmonių, ar žino, kaip elgtis kilus pavojui, dažniausiai atsako, kad ne, o kai paklausi, ar trūksta informacijos – taip, trūksta. Klausimo, kur ieškojai, niekas neklausia. Jei žmonės nenori ko nors žinoti, tai ir nežino – jokia institucija jiems „neįkals“ į galvą. Jei prieš porą metų informacijos viešojoje erdvėje trūko, ji buvo tik bendrinė, šiandien tuo būti apkaltinti negalėtume. Visos institucijos šiuo klausimu pažengusios į priekį. Kaip bebūtų, viliamės, kad žmonės ir nenorom nors ką išgirs. Jei tik kuo plačiau apie tai kalbėsime žiniasklaidos priemonėse, čia bus kaip reklama.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!