Aktyviems negresia
Pragula – tai odos ir minkštųjų audinių pažeidimas, atsirandantis dėl spaudimo, šlyties, trinties, drėgmės arba jų derinio, dažniausiai kaulinių išsikišimų vietose. Ši būklė dažniausiai pasireiškia sunkiai sergantiems didelės rizikos pacientams, taip pat asmenims su sutrikusia judėjimo funkcija bei pagyvenusiems žmonėms.
 

„Pragulų aktyviems žmonėms neatsiranda. Mes galime ilgai sėdėti, miegoti, tačiau, vos pajutę spaudimą, sujudame, apie tai nė nemąstydami. Mūsų kūnas tai daro natūraliai. Tik nutikus nelaimei suvokiame: dabar neturiu galimybės net apsiversti…“ – sako VšĮ TZMO „Sidabra“ edukacijos vadovė ir bendrosios praktikos slaugytoja Nereta Stanislovienė.

 
Specialistės teigimu, pasireiškus rizikos faktoriams, t.y. ilgą laiką nejudant, esant spaudimui, drėgmei, tam tikrose kūno vietose sutrinka kraujotaka: audinių nepasiekia reikalingos maisto medžiagos ir deguonis: „Iki 90 proc. pragulų susidaro žemiau juosmens. Tai yra šlaunikaulio, kryžkaulio sritis, dubens kaulai, kulnai. Tose vietose bakterinis užterštumas didesnis. Tad atitinkamai didėja ir infekcijų tikimybė.“
 
Priežastimi atsirasti pragulai gali tapti net medicininės priemonės: nazaliniai vamzdeliai, kateteriai, kurie spaudžia odą ir ją pažeidžia.
 
Gydymas gali būti ilgas ir brangus
N.Stanislovienė sako, kad pragula susiformuoja itin greitai: jai atsirasti pakanka dvidešimties minučių, raukšlelės paklodėje ar trupinėlio lovoje. „Nors dažniausiai pragulos formuojasi vyresnio amžiaus lovos režimu slaugomiems pacientams, nukentėti gali net kūdikiai. Arba, pavyzdžiui, jaunas COVID-19 susirgęs žmogus, ilgai pragulėjęs lovoje. Esant spaudimo, drėgmės ar kitiems išoriniams veiksniams, formuojasi tos lėtinės žaizdos, gilėja ir pasiekia kaulus. Žmogaus organizme atsiranda skylė, į kurią kartais telpa net kumštis“, – pasakoja Nereta Stanislovienė.
 
Kaip ir visos lėtinės žaizdos, pragulos gydomos. Pirmiausiai nustatoma stadija. Tuomet žaizdos plaunamos antiseptiniais tirpalais, tvarstomos. Kartais reikalingas chirurginis sprendimas. Atsiradus infekcijai, taikoma antibiotikų terapija. „Deja, kadaise antibiotikais gydyta sloga šiandien mums kainuoja gyvybes: mokslininkai verkia, kad nebėra ką parinkti gydyti žaizdoms. Bakterijos įgijo atsparumą ir antibiotikai jų nebeveikia taip kaip anksčiau“, – sako pašnekovė.
 
Statistiniai duomenys rodo, kad viena pragula padvigubina mirtingumo tikimybę, o trys ir daugiau pragulų tikimybę mirti didina dar labiau: pragulos sukelia septicemiją, bendrą organizmo bakterinį užterštumą.
 
Pragulų gydymo procesas, anot slaugos ekspertės, ne tik labai ilgas, galintis trukti metų metus, bet ir brangus: „Tas atsiradęs paraudimas rytoj gali virsti antros stadijos pragula, dar po paros – trečios stadijos, o tuomet laukia sudėtingas ir brangus gydymas. Lietuvoje tokių skaičių neturime, bet amerikiečiai praguloms gydyti kasmet išleidžia 11 milijardų dolerių, o vienos pragulos gydymas kainuoja nuo 500 iki 700 tūkst. dolerių.“


 
Sovietinis požiūris
Geriausias sprendimo būdas – užbėgti problemai už akių. „Tyrimais nustatyta, kad 95 proc. visų pragulų galima išvengti. Svarbu suprasti ir įvertinti rizikos veiksnius. Šlapimo, išmatų nelaikantiems, judėjimo sutrikimų turintiems pacientams reikalingas individualus pragulų prevencijos planas. Gaila, bet visuomenė apie slaugą ir priežiūrą bendruomenėje, namuose neturi žinių. Specialistai irgi ne visada praktikoje pritaiko turimas žinias“, – apgailestauja N.Stanislovienė.
 
Medicinai žengiant į priekį, priemonių užkirsti kelią praguloms atsirasti apstu. Tai ir valstybės kompensuojamos reguliuojamos funkcinės lovos, išmanieji kompresoriniai čiužiniai, kuriuose daugiau oro automatiškai prisipučia tose vietose, kur spaudimas didesnis; specialios pagalvėlės su integruotais sensoriais, matuojančiais spaudimą. Greta techninių priemonių siūlomi įvairūs kremai su aminorūgštimis tinkamai odos priežiūrai ir kokybiški tvarsčiai.
 
„Bet didesnė visuomenės dalis kažkodėl renkasi gulėti ant sofutės. Jie nenori jaustis ligoniai. Kartą girdėjau tokį pasakymą: jau tos funkcinės lovos tai čia mums nevežkit, nes kaimynai pamatys ir galvos, kad mums visai blogai. Kiti tvirtina, kad nesutiks gulėti banguojančioje lovoje – jiems nepatogu, – stebisi slaugos ekspertė. – Kaip žmogus sėdi savo lovoje ar ant sofos? Jis nuolat slenka žemyn. Įsivaizduokite: viršutinis odos sluoksnis ir giliau esantys poodiniai audiniai tempiami priešingomis kryptimis. Tai smarkiai pažeidžia odą.“
 
Atsilieka net specialistai
N.Stanislovienės manymu, medicininės pažangos ignoravimas rodo, kiek toli dar turime nueiti sveikatos srityje. „Aš tai suvedu sovietiniam palikimui. Kodėl net ir garbaus amžiaus žmonės naudojasi mobiliaisiais telefonais? Naudokimės laidiniais. Jei nenorime mums padėti galinčių naujovių… Arba skalbyklė. Na, ir senjorai ja naudojasi. Vienetai, kurie rankomis beskalbia. Pažengusiose valstybėse net nesvarstoma, kad žmogus gali atsisakyti tokių priemonių. Pas mus šiuo klausimu vis dar diskutuojama.“
 
Kad visuomenės požiūris privalo keistis, N.Stanislovienė sako pastebinti net tarp kolegų: „Dar šiandien slaugos srities profesionalai pasako, kad geriausia priemonė praguloms prižiūrėti yra ūkiškas muilas ir vanduo. Ką čia bepridurti?.. Ūkiškas muilas yra šarmas. Žmogaus odos ph yra rūgštinė terpė. Net pats organizmas išskiria rūgštines medžiagas save gydyti. Visos žaizdos geriau gyja rūgštinėje terpėje. O šarminėje terpėje ima augti bakterijos“, – kolegoms primena N.Stanislovienė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!