Daugiau nei 7 milijonų eurų nuostolio per 2024 m. patyrusi GMPT paruošė veiklos gerinimo planą. Ji atliepia steigėjo – Sveikatos apsaugos ministerijos – audite nustatytus trūkumus ir suformuluotas rekomendacijas. Planas su ministerija suderintas.
 
D.Paliulionis informavo, kad planą rengė kartu su visų keturių filialų – Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių – vadovais. Jie sutarė dėl visų plano punktų.
 
Tarnyba dalį plane numatytų priemonių ketina įgyvendinti dar šiemet, o visą planą – iki 2026 m. trečiojo ketvirčio pabaigos.
 
Visgi kyla abejonių, ar ji bus pajėgi tai padaryti. Pabrėžiama, kad norint spręsti susidariusią krizę būtinas papildomas finansavimas. Tarnybos vadovas skaičiuoja, kad tam reikėtų papildomų 5-10 mln. eurų.
 
Abejoja
 
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, socialdemokratas Andrius Busila teigia, jog tarnybos parengtas veiklos gerinimo planas jam atrodo tinkamas. Tačiau parlamentaras dvejoja, ar pavyks tarnybai jį įgyvendinti. „Mane dėl to apėmusios didelės abejonės“, – L.S. pripažino jis.
 
A.Busila argumentuoja, jog daugelis tarnybos problemų identifikuotos ir anksčiau, taigi kai kurie reikalingi pokyčiai jau galėjo būti padaryti, tačiau Seimo narys jų nemato. „Kai kovo mėnesį pirmąkart svarstėme tarnybos klausimus, dar neturėjome audito rezultatų. Dalyvavo profesinės sąjungos, jau tada išsakyta visokių trūkumų, pastebėjimų. Paskui iki liepos pirmosios vyko auditas. Tai yra apie tris mėnesius – tiek laiko turėjo direktorius, tarnybos administracija spręsti bent dalį problemų. Tačiau susipažinę su audito ataskaita konstatavome, kad per tą laiką tarnyba liko tame pačiame taške su tomis pačiomis problemomis, kurios buvo ir kovą“, – kalbėjo A.Busila.
 
Atsistatydinti neketina
 
Ne paslaptis, kad kai kurie politikai atsakingu dėl blogos GMPT padėties laikė D.Paliulionį, kuris vadovauti įstaigai pradėjo kiek daugiau nei prieš pusmetį. Viešumoje skambėjo raginimai palikti vadovo pareigas. Tokią poziciją išreiškė ir „Nemuno aušros“ atstovė, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė.
 
Kaip pats D.Paliulionis vertina šią situaciją? Ar nesvarsto apie pasitraukimą iš tarnybos vadovo posto?
 

„Spaudimą jaučiu, tačiau turiu steigėjo palaikymą tiek prieš auditą, tiek vykstant jam. Audito išvadose nėra nė vieno punkto, kur būtų nurodyta vadovo atsakomybė, nors jos aš nesikratau. Nėra nustatyta nusikalstamų, administracinių veikų. Pareigas ketinu tęsti. Esu tarnybos patriotas ir nebūčiau ėjęs į konkursą, jei nežinočiau, kokia čia yra vieta. Su filialais, komanda keliausime toliau“, – tvirtino GMPT vadovas Donatas Paliulionis.

 
J.Sejonienė: tai pinigų klausimas
 
Ar GMPT problemos yra prieš pusmetį pradėjusio dirbti vadovo problema, ar vidinių resursų klausimas?
 
A.Busila pastebi, kad dalis Sveikatos reikalų komiteto narių tiesiai šviesiai reiškia abejones vadovo gebėjimais. „Bet galbūt tai vis dėlto nėra vieno žmogaus klausimas. Gal ten apskritai visą administraciją reikėtų peržiūrėti...“ – svarstė pašnekovas.
 

Konservatorė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė neabejoja, kad sėkmingas tarnybos gyvavimas priklauso nuo finansavimo. „Tarnyba gali toliau sėkmingai dirbti, tačiau, kiek jau esame tai svarstę komitete, pagrindinis klausimas yra dėl finansavimo. Jei jis bus išspręstas, neabejoju, kad tarnyba gali atsitiesti“, – patikino J.Sejonienė.

 
Siūlo peržiūrėti išlaidas
 
A.Busila L.S. nuogąstavo, kad galime sulaukti dienos, kai GMPT bus nepajėgi vykdyti savo funkcijų. Anot jo, tai rodo įstaigos infrastruktūros problemos, skolos.
 

„Greitosios medicinos pagalbos automobiliai jau seni, lūžta, naujų vis nepavyksta nupirkti, – tęsė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, socialdemokratas Andrius Busila. – Darbuotojai darbo priemonėmis irgi neaprūpinami... Šių klausimų neišsprendus galima sulaukti dienos, kai tarnyba apskritai bus nepajėgi vykdyti funkcijų.“

 
Tačiau J.Sejonienė tvirtina net nenorinti prisileisti minties, kad GMPT gali sugriūti. „Ji turi būti prioritetinė. Tai – ne prabangos paslauga, o būtinybė“, – pabrėžia ji.
 
Kuriuos klausimus tarnybos vadovas turėtų spręsti skubiausiai? A.Busila teigia, kad sunku pasakyti net nuo ko pradėti, kai problemų tiek daug. „Gal reikėtų peržiūrėti struktūrą, išlaidas, nes, kaip žinoma, tarnyba dirba nuostolingai. Tad jei šis klausimas nebus išspręstas, kaip reikės vykdyti veiklą iki metų galo?“ – kalbėjo jis.
 
Reikia 5-10 milijonų eurų
 
Panašu, kad vykdyti veiklą gali būti išties sunku. D.Paliulionis teigia, kad šiuo metu papildomas finansavimas yra pagrindinė tarnybos gyvavimo sąlyga.
 
„Mums reikėtų penkių milijonų, kad pakaktų lėšų išgyvenimui nuo vieno mėnesinio ligonių kasų pervedimo iki kito. O jei nusipirkti rūbų, įrangą – gali reikėti ir visų dešimties. Nepamirškime, kad esame strateginis objektas kaip ir visos gydymo įstaigos, todėl iki 2027-ųjų mums reikės investuoti ir į kibernetikos saugos sritį, kas kasmet kainuos po 300 tūkstančių papildomai. Tai yra du variantai. Arba išgyvenimo, ar dar ką nors ir nupirkti“, – konstatavo D.Paliulionis.
 
Tarnyba dėl finansavimo kreipėsi į SAM, šiuo metu vyksta derybos. „Tikimės, kad dar šiemet gausime papildomą finansavimą. Jo dydis neaiškus“, – teigė D.Paliulionis.
 
Reforma neapskaičiuota?
 
A.Busila mano, kad šalies greitąją medicinos pagalbą ant kortos pastatė praėjusioje kadencijoje įgyvendinta reforma. „Aš iš pat pradžių sakiau ir dabar nuomonės nesu pakeitęs dėl pačios reformos reikalingumo. Sakykim, galutinis rezultatas, kuris buvo pieštas, kaip ir neblogas turėjo būti. Bet ankstesnė struktūra, kai buvo penkios greitosios medicinos pagalbos stotys, puikiai veikė, funkcionavo. Dabar jos sujungtos į vieną didžiulį biurokratinį organizmą. Tiesiog sudėtinga jį tinkamai valdyti“, – atkreipia dėmesį Seimo narys.
 
„Reikia ir Kauno filialą, ir visą tarnybą administruoti. Galvoju, kad tokie vadybiniai sunkumai yra užklupę ir vadovą, ir artimiausią jo aplinką“, – sakė A.Busila.
 
Ginčai tarp suinteresuotų pusių
 
D.Paliulionis viešai pasisakė, kad paskutiniu metu gerokai išsiskyrė įvairių suinteresuotų pusių lūkesčiai dėl tolesnio reformuotos GMPT likimo. Paprašytas patikslinti teigė, jog kalbėdamas apie „suinteresuotas puses“ turi galvoje profesines sąjungas.
 
Jis pažymi, kad pagrindinės jų diskusijos susijusios su tarnybos struktūra. „Niekas neginčija tarnybos centralizavimo poreikio, kad tai svarbus atskaitos taškas. Ne paslaptis, jog išsiskiria vizija, kokiu lygiu ta centralizacija turėjo vykti, koks administracijos, filialų santykis, funkcijų pasiskirstymas. Tai pagrindinė suinteresuotų pusių diskusijų dalis, kurią bus galima išspręsti per naują struktūrą“, – teigė D.Paliulionis.
 
GMPT vadovas teigė, kad naujoje struktūroje pagal audito rekomendacijas atsiras Kauno filialas, kurio anksčiau nebuvo, tačiau detalesniais duomenis apie naują struktūrą pasidalinti negalėjo. Jis paaiškino, kad ji dar dėliojama su visais keturiais filialų vadovais. Iki rugsėjo 30 d. struktūra kartu su pareigybių sąrašu turi būti pateikta ministerijai.
 
Ministerija palaiko centralizaciją
 
D.Paliulionis pabrėžia, kad centralizacijos naudą pajuto ne visi. „Kas dar liečia suinteresuotas puses, tai vieniems regionams centralizacija davė daugiau nei kitiems. Didmiesčiuose – Kaune, Vilniuje, Panevėžyje – situacija ir taip buvo gera, todėl kilo klausimas, kam apskritai to reikėjo. Bet taip pamirštami regionai, kurie centralizacijos dėka buvo patempti iki esančių priekyje didžiųjų miestų“, – sakė D.Paliulionis.
 
Tačiau tarnybos generalinis direktorius neabejoja: su ministerija suderintas veiklos gerinimo planas rodo, kad pradėti GMPT centralizacijos darbai tęsis. „Tai aiškus signalas, kur turi judėti tarnyba“, – teigė jis.
 
Visgi pašnekovas pripažįsta, kad ministerija tikisi operatyvesnių paslaugų. „Esminis turbūt ministerijos lūkestis yra operatyvesnis, efektyvesnis paslaugų teikimas. Tą mums pavyksta patenkinti. Skubios medicinos pagalbos teikimas gerėja, operatyvumas taipogi, nepaisant to, jog skubios pagalbos skyrių tinklas Lietuvoje traukiasi ir tenka vis labiau stengtis vežant pacientus, laukiant prie ligoninių“, – atkreipia dėmesį D.Paliulionis.
 
SAM įspėta dar rengiantis reformai
 
Greitosios medicinos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ vadovė Jolanta Keburienė taip pat pabrėžia finansavimo svarbą sprendžiant GMPT problemas.
 
Kad laukia toks rezultatas, koks yra šiandien, ji įspėjo ministeriją dar rengiantis reformai. „Praėjusios kadencijos Sveikatos apsaugos ministerija darydama reformą neįvertino finansinių jos poreikių. Rašėm raštą, kreipimąsi dėl kaštų, bet sureaguota nebuvo, – apgailestavo ji. – Pasisemti patirties į Latviją, kur buvo įgyvendinta greitosios medicinos pagalbos centralizacija, važiavo Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai, tačiau jie neužsifiksavo, kokį finansavimą skiria Latvija, kiek tenka vienam ekipažui gyventojų... Senstantis Lietuvos greitosios medicinos pagalbos autoparkas, algų suvienodinimas, prisidėjusios pavėžėjimo paslaugos, kur jau pilotiniame projekte buvo padaryta klaida, pasitelkiant jam budinčias brigadas, – visa tai didina išlaidas. Taip ir atėjome iki to, kur esame šiandien.“
 
„Pasakysiu paprastai, – sako „Solidarumas“ vadovė. – Prieš kepant pyragą, reikia sudėlioti biudžetą, ir pagal tai rinktis receptą. Jei jis prabangus, o biudžetas mažas, yra du keliai – arba didinti biudžetą, arba atsisakyti ambicijų kepti prabangų pyragą.“
 
Kaltina neveiklumą
 
Parlamentarė J.Sejonienė dėl susidariusios padėties kaltina valdančiųjų neveiklumą. Ji pabrėžia, kad SAM vadovybė daugiau nei pusę metų būdama valdžioje nieko nepadarė, kad GMPT padėtų.
 
Kodėl konservatorių ministerija vykdydama reformą ignoravo per mažą finansavimą tarnybai ir dėl to gresiančius pavojus? J.Sejonienė teigia, kad numatyti lėšų poreikį iš anksto sudėtinga, be to – tarnyba būtina. „Kai darai reformą, numatyti iš anksto sudėtinga, – aiškino ji. – Sutinku, kai buvo reorganizuojama tarnyba, nebuvo įvertinta, kiek reikia pinigų. Antra vertus, ši ministerija dirba daugiau nei pusmetį, reikėjo žiūrėti. Buvo indikuojama iš tarnybos, kad situacija tokia ir tokia.“

---

 
35 priemonės

Sveikatos apsaugos ministerija šių metų kovo-birželio mėnesiais atlikusi GMPT veiklos ir valdymo vidaus auditą tarnybai rekomendavo sukurti veikiančią vidaus kontrolės sistemą, peržiūrėti valdymo struktūros modelį, parengti ir patvirtinti finansų valdymo tvarkas, peržiūrėti viešųjų pirkimo organizavimo procesą ir tobulinti finansavimo modelį. 
 
Iš viso tarnybos veiklos plane yra 35 priemonės, apimančios įvairias sritis: vidaus kontrolę, dokumentų valdymą, finansus, apskaitą, strateginę valdyseną, personalo politiką, rizikų valdymą, teisėkūrą, komunikaciją, viešuosius pirkimus, korupcijos prevenciją, valdymo struktūrą, kaštų-naudos analizes įvairioms veikloms ir pirkimams, mokymus, paslaugų kainodarą, investicijas į darbo sąlygas ir infrastruktūrą, darbo užmokesčio politiką.
 
Anot tarnybos vadovo D.Paliulionio, pagrindiniai darbai yra sukurti naują valdymo struktūrą, paruošti strateginį penkmečio veiklos planą, diegti vidaus kontrolės priemones, nustatyti paslaugų kainodarą, kuri atspindėtų realias tarnybos sąnaudas. Bus siekiama jas suderinti su Sveikatos apsaugos ministerija.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!