Faktas
Šiuo metu Civilinis kodeksas ir Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas numato, kad paciento, kuris negali būti laikomas gebančiu protingai vertinti savo interesų, atstovu pagal įstatymą yra sutuoktinis, sugyventinis (partneris), o kai jų nėra, - vienas iš paciento tėvų (įtėvių) arba vienas iš pilnamečių vaikų. 

---

Lemiamą balsą taria sutuoktinis 

Seimo nariai siūlo sudaryti galimybę patiems artimiausiems žmonėms, tai yra paciento tėvams ir pilnamečiams vaikams, sužinoti apie paciento sveikatos būklę tais atvejais, kai jis, būdamas sunkios būklės, raštiškai nėra įgaliojęs jokio kito asmens.
„Lietuvos žmonės susiduria su nemaloniais atvejais, kuomet įtempti santykiai, pavyzdžiui, tarp anytos ir marčios neleidžia aplankyti komoje gulinčio sūnaus, pasidomėti jo sveikata, netgi sužinoti, ar jis ligoninėje, ar parvežtas į namus. Civilinis kodeksas nurodo, kad būtų atitinkamas atstovas, kuriam bus teikiama informacija apie paciento sveikatos būklę.
Jeigu žmogus yra veiksnus, jis pasako, kad informaciją suteikti žmonai, vaikams... Jis pats pasirenka. Bet kai žmogus netenka pasirinkimo teisės, gydytojas atsiduria keblioje situacijoje: stovi už durų verkianti mama ir negauna informacijos, nes jos santykiai su marčia blogi. Mat pagal įstatymą pirma eina sutuoktinis, toliau – jeigu jo (sutuoktinio – red.) nėra – tėvai, suaugę vaikai“, - pasakoja apie vienetinius, tačiau itin skaudžius atvejus Seimo narė Rima Baškienė.
Parlamentarė tikina sulaukianti nemažai skundų iš pačių gyventojų, kurie su panašiomis problemomis susiduria. Ją ypač sukrėtė Šiaulių rajone gyvenančios motinos, kurios marti neprileidžia prie komoje gulinčio sūnaus, istorija.
„Nuo rugpjūčio septynioliktos dienos, kuomet sūnų išrašė iš klinikų, aš jo nesu mačiusi, - graudinosi garbaus amžiaus Marija Krikštanienė. – Visaip stengiuosi taikytis su marčia – gražiuoju susitarti, netgi teisme ragino paduoti viena kitai ranką. Bet marti kategoriškai atsisakė...“
Kad būtų išvengta tokių atvejų, pakeitimus numatančias Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisas bei Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo pataisas įregistravo Seimo narė R.Baškienė ir kiti parlamentarai.
Politikei teko išgirsti ir pritariančią medikų nuomonę. „Jie ir man sakė: jaučiamės blogai, kai matome verkiančią motiną ir suprantame, ką jai reiškia nežinoti apie sūnaus sveikatos būklę. Motina pyksta ant medikų, kuriuos Civilinis kodeksas pastato į keblią padėtį.
Norime padaryti taip, kad kai pacientas staiga tampa neveiksnus, patys artimiausi žmonės turėtų galimybę sužinoti apie jo sveikatos būklę.
Tikriausiai niekas rašydamas Civilinį kodeksą nepagalvojo, kad mūsų visuomenės tarpusavio santykiai taip pablogės, jog sutuoktinis nenorės teikti informacijos ir neleis nieko sužinoti paciento motinai“, - apgailestavo R.Baškienė.
 
Pirmenybė - žmogiškumui

„Pirmenybę teikiame žmogiškumui. Nes įstatymai, kurie yra išleisti dėl bendravimo ar informacijos teikimo, dažniausiai yra nukreipti tikrai ne paciento labui. Kaip mama gali nežinoti apie savo vaiką? Kaip galima nepasakyti artimajam žmogui, jeigu pacientas yra kritinės būklės? Ką čia dar slėpti? Kai bendraujame su pacientų artimaisiais, medicininė informacija juos mažai domina. Jiems dažniausiai reikia paguodos. Ne vien tik medikamentinis gydymas, bet ir bendravimas su pacientais bei jų artimaisiais yra medicina. Ir tie ponai, kurie išleidžia tokius įstatymus, šito nežino“, - tvirtina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovas profesorius Vidas Pilvinis.
Neretai medikai, ieškodami rakto į paciento artimųjų širdis, tampa stebukladariais.
„Mano profesiniame gyvenime nėra taip buvę, kad negalėčiau kalbėtis su artimaisiais. Netgi jeigu šeimoje kildavo konfliktinė situacija, aš juos specialiai susodindavau ant vieno suolo ir taip pavykdavo išlaviruoti, kad jie kartais net apsikabindavo ir kartu verkdavo, - pasakoja prof. V.Pilvinis. –Man nesuprantama, kad žmogus atsiverstų įstatymo raidę ir pagal ją suskirstytų žmones, kuriems teikti informaciją, o kuriems neteikti.“
 
 

---

Komentaras
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės pavaduotojas Antanas Matulas:

- Su tokia problema nesu susidūręs, kad pagal Civilinį kodeksą pirmas asmuo draustų tėvams arba vaikams sužinoti apie paciento sveikatos būklę. Nebent gali būti situacija, kuomet sutuoktinis nebendrauja su uošviais.
Dažniausiai kyla problemos, kad informacijos apie sveikatos būklę artimieji negauna telefonu. Bet tai yra įteisinta ir Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme, ir Civiliniame kodekse, kad informacija telefonu neturėtų būti teikiama dėlto, jog medikai negali diferencijuoti, kas skambina. Būna, kad darbdaviai, darbuotojai teiraujasi. Siekiant apsaugoti paciento interesus ir buvo priimtas toks įstatymas. Dar viena problema, su kuria susiduria mūsų žmonės, - medikai pakankamai nedaug bendradarbiauja, pasakoja, kalba su pacientais dėl didelių darbo krūvių, galbūt nesusiformavusių tradicijų.
Turiu kelis artimus pažįstamus, kurie dirba kitose šalys medikais. Jie pasakojo, kad sunkiausia jiems buvo apsiprasti su begaliniu gydytojo ir pacientų bei jų artimųjų bendravimu. Tam užsienio gydytojai skiria ypač daug dėmesio. Ir ko labai trūksta pas mus.
Pasirodo, dažnai vyresnieji medikai tiesiog nelinkę išaiškinti, gal ir nemoka paprastai bendrauti su pacientais. Tai yra mūsų didžiausia problema. O dėlto, ką teikia Baškienė, manau, - ne pats esminis dalykas, bet galima svarstyti. Juolab jeigu yra tokių atvejų, kuomet artimieji tarpusavyje nesusitaria.