Daugiausia rūkančiųjų Graikijoje, mažiausiai - Švedijoje
Praėjusį rugpjūtį ir rugsėjį atliktame naujausiame „Eurobarometro“ tyrime apklausti 28 288 žmonės, iš kurių – 1008 Lietuvoje.
Apklausa atskleidė, kad tradicinius tabako gaminius (cigaretes, cigarus, cigariles ar pypkes) vartoja 23 proc. Europos Sąjungos apklaustųjų – 3 proc. mažiau nei 2017 m.
 
Daugiausiai tradicinių tabako gaminių vartotojų Graikijoje (42 proc.), Bulgarijoje (38 proc.) ir Kroatijoje (36 proc.). Mažiausiai rūkoma Švedijoje (7 proc.), Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje (po 12 proc.). Nors pastaroji valstybė nebėra Europos Sąjungos narė, į tyrimą ji buvo įtraukta, siekiant pilnai palyginti šio ir 2017 m. atlikto „Eurobarometro“ tyrimų rezultatus. Nuo 2006 m. Jungtinėje Karalystėje tradicinių tabako gaminių vartotojų sumažėjo penktadaliu. Tai geriausias rezultatas per pastaruosius du dešimtmečius bendrai žvelgiant į Europos Sąjungą ir Jungtinę Karalystę.
 
Tarptautiniai ekspertai neretai pažymi Jungtinės Karalystės liberalią tabako žalos mažinimo politiką, kuomet šios šalies sveikatos priežiūros institucijos rūkaliams arba norintiems mesti rūkyti kaip galimai mažiau žalingą alternatyvą siūlo elektronines cigaretes. 
Savo ruožtu Švedijoje 18 proc. tyrime dalyvavusių apklaustųjų bent kartą per mėnesį vartoja tradiciniams tabako gaminiams nepriskiriamą kramtomąjį tabaką. Švedija – vienintelė Europos Sąjungos šalis, kurioje šis produktas yra legalizuotas.
 
Ar alternatyvūs tabako gaminiai tinkama priemonė kovoti su rūkymu, vieningo sutarimo nėra. Daugelis šalių, taip pat ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) šiuo klausimu laikosi griežtos pozicijos – mažesnė tokių alternatyvų kaip elektroninės cigaretės žala sveikatai nėra pakankamai įrodyta. Vis dėlto kai kurie tarptautiniai ekspertai tiek Jungtinę Karalystę, tiek Švediją linkę pateikti kaip tabako vartojimo mažinimo pavyzdžius.
 

„Šalys, kur cigarečių vartojimo rodikliai mažiausi, turi kai ką bendra – jos yra priėmusios tabako žalos mažinimo strategijas“, – teigė Prancūzijos gydytojas, onkologijos profesorius Davidas Khayatas, paminėdamas Skandinavijos šalių (Švedijos, Norvegijos ir Islandijos) bei Jungtinės Karalystės pavyzdžius.

 
Profesoriaus teigimu, tokios strategijos yra paremtos pripažinimu, jog kai kurie blogi įpročiai yra neišvengiami, taip pat siekiu sumažinti rūkančiųjų patiriamas kančias.
„Įvairių šalių pavyzdžiai rodo, kad gali būti diegiamos naujovės. Švedijoje, kur rūkaliai turi galimybę nuo cigarečių pereiti prie kramtomojo tabako, matomas ryškūs rūkančiųjų cigaretes sumažėjimas“, – sakė D.Khayatas.
 
Kaip rodo „Eurobarometro“ tyrimas, kol kas Europos Sąjungoje labiausiai paplitęs tabako gaminys – tradicinės cigaretės. Bent kartą per mėnesį jas vartoja 78 proc. rūkalių. Per dieną visoje Europos Sąjungoje vidutiniškai surūkoma po 14,2 cigarečių. Nuo jų rūkyti pradėjo ir absoliuti dauguma bent kartą tai daryti bandžiusių apklaustųjų – 81 proc. Daugiau nei pusė jų (54 proc.) pradėjo rūkyti nesulaukę 18 metų (vidutiniškai 17,8 metų).
 
Rūkyti nuo sukamų cigarečių pradėjo 6 proc. apklaustųjų, nuo tabako vandens pypkės (kaljano) – 4 proc. Elektroninių cigarečių pirmiausia ėmėsi 2 proc. rūkyti bandžiusių respondentų, o nuo kaitinamojo tabako nepradėjo nė vienas.
 
Alternatyvūs tabako gaminiai (elektroninės cigaretės ar kaitinamasis tabakas) Europos Sąjungoje paplitę menkai. Vidutiniškai elektronines cigaretes bent kartą rūkyti bandė 14 proc. respondentų, kaitinamojo tabako gaminius – 6 proc. Absoliuti dauguma apklaustųjų šių produktų nebandė vartoti nė karto (elektroninių cigarečių nebandė 85 proc. respondentų, kaitinamojo tabako gaminių – 93 proc.).
Apklausos metu elektronines cigaretes vartojo 2 proc. apklaustųjų, kaitinamojo tabako gaminius – 1 proc.
 
Nepaisant puikiai medikams ir didžiajai visuomenės daliai žinomų rūkymo sukeliamų rizikų, tik šiek tiek daugiau nei pusė dabartinių rūkalių (53 proc.) teigė kada nors bandę mesti rūkyti. Dauguma (76 proc.) tai bandė daryti be jokios pagalbos, kiek daugiau nei dešimtadalis (13 proc.) naudojo pakaitinę nikotino terapiją arbą medikamentinį gydymą.
 
Dalis bandžiusių mesti rūkyti naudojo alternatyvius tabako gaminius: elektronines cigaretes – 11 proc. apklaustųjų, kaitinamojo tabako produktus – 2 proc.
Dauguma Europos Sąjungos respondentų netiki, jog alternatyvūs tabako gaminiai padeda mesti rūkyti. Tačiau būtent dėl šios priežasties elektroninių cigarečių ėmėsi 57 proc., o kaitinamojo tabako gaminių – 28 proc. apklaustų jų vartotojų. Trečdalis (31 proc.) jų nurodė, jog alternatyvūs tabako gaminiai padėjo visiškai atsisakyti tradicinių tabako gaminių vartojimo, o 27 proc. – tabako vartojimą sumažinti iš dalies.


 
Lietuva: mažiau rūkančių nei Latvijoje, bet daugiau nei Estijoje
„Eurobarometro“ tyrimo duomenimis, Lietuvoje tradicinius tabako gaminius vartoja 28 proc. apklaustųjų. Palyginti su 2017 m., rūkančiųjų sumažėjo 1 proc., o šalis 5 proc. lenkia Europos Sąjungos vidurkį. Pagal rūkymo mastą Lietuva patenka į pirmąjį daugiausiai rūkančiųjų bloko šalių dešimtuką – užima devintą vietą.
 
Kaip ir Europos Sąjungoje Lietuvoje populiariausias tabako gaminys – pakeliuose parduodamos cigaretės, kurias bent kartą per mėnesį vartoja 88 proc. rūkančiųjų. Tiesa, jų suvartojimas per dieną (vidutiniškai po 12,6 cigarečių) nusileidžia Europos Sąjungos vidurkiui ir yra vienas mažesnių, palyginti su kitomis Bendrijos šalimis.
Galima pasidžiaugti, jog lietuviai yra tarp vėliausiai pradedančių rūkyti žemyne. Jei Europos Sąjungoje daugiau nei 54 proc. rūkančiųjų šio žalingo įpročio ėmėsi nesulaukę 18 metų, Lietuvoje pirmoji cigaretė surūkoma vidutiniškai 19,5 metų (geresni rodikliai fiksuojami tik Kipre ir Lenkijoje).
 
Absoliuti dauguma Lietuvos rūkalių (87 proc.), kaip ir būdinga daugeliui europiečių, rūkyti pradeda nuo tradicinių cigarečių. 
Lietuvoje kiek labiau nei Europos Sąjungoje paplitęs alternatyvių tabako gaminių – elektroninių cigarečių ir kaitinamojo tabako produktų – vartojimas. Elektronines cigaretes bent kartą bandė 16 proc. šalies apklaustųjų (2 proc. daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis), o kaitinamo tabako gaminius – 10 proc. (4 proc. lenkia Bendrijos vidurkį).
Apklausos metu elektronines cigaretes vartojo 3 proc. apklaustųjų, kaitinamojo tabako gaminius – 2 proc.
 
Kita vertus, Lietuvoje elektroninėmis cigaretėmis kaip priemone mesti rūkyti pasitiki tik 6 proc. apklaustųjų – tai žemiausias rodiklis Europos Sąjungoje.
Absoliuti dauguma apklaustų esamų ir buvusių Lietuvos rūkalių (84 proc.) mesti rūkyti bandė be jokios pagalbos, vos dešimtadalis (9 proc.) naudojosi pakaitine nikotino terapija arba medikamentiniu gydymu. Elektroninėmis cigaretėmis ir kaitinamojo tabako gaminiais naudojosi po 6 proc. respondentų.
 
Pagal rūkymo paplitimą Lietuva tarp Baltijos šalių neatrodo blogiausiai – ypač tradicinių tabako gaminių vartojimo mastais ją lenkia Latvija, kur juos vartoja 32 proc. apklaustųjų. Šalis 9 proc. lenkia Europos Sąjungos vidurkį ir pagal šį rodiklį Bendrijoje užima ketvirtąją vietą. Latvija ir viena pirmaujančiųjų Europos Sąjungoje pagal pakeliuose parduodamų cigarečių vartojimą (92 proc. apklaustųjų).
 
Latvijoje elektronines cigaretes bent kartą yra bandę penktadalis šios šalies apklaustųjų (21 proc.). Šalis yra antra Europos Sąjungoje pagal kaitinamojo tabako gaminių vartojimą (bent kartą bandė 14 proc. respondentų).
Tarp Baltijos šalių mažiausias rūkymo mastas yra Estijoje. Tradicinius tabako gaminius šioje šalyje vartoja tik 18 proc. apklaustųjų. Pagal šį rodiklį Estija 5 proc. nusileidžia Europos Sąjungos vidurkiui bei mažiausiai rūkančiųjų šalių dešimtuke užima septintąją vietą. Nuo 2006 m. rūkančiųjų skaičius Estijoje sumažėjo 15 proc. ir tai yra vienas iš keturių geriausių rezultatų Bendrijoje.
 
Kita vertus, Estijoje auga alternatyvių tabako gaminių vartojimas. Beveik penktadalis (19 proc.) šalies apklaustųjų teigė bent kartą išbandę kramtomąjį arba uostomąjį tabaką – tai vienas didžiausių rodiklių Bendrijoje. Estijoje šių produktų vartojimas per pastaruosius trejus metus išaugo 8 proc. Ketvirtadalis Estijos apklaustųjų (25 proc.) teigė bent kartą išbandę elektronines cigaretes – tai antras pagal dydį rodiklis Europos Sąjungoje po Airijos (29 proc.).


 
Konkrečios rūkymo prevencijos priemonės – 2022-aisiais
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktorius prof. dr. Renaldas Čiužas tvirtina, kad iššūkiai, susiję su naujais tabako gaminiais, elektroninėmis cigaretėmis ir naujoviškais bedūmiais tabako produktais, rodo, jog svarbu stiprinti prevencijos priemones, kurios padėtų lengviau žmonėms apsispręsti atsisakyti šio žalingo įpročio.
 
„Natūralu, kad dažniausiai rūkyti metantiems žmonėms iššūkių kyla, kai trūksta motyvacijos tai padaryti. Visada svarbu pirmiausia atrasti tikslą, kodėl reikia nustoti rūkyti, nes tai skatina eiti pirmyn ir jo siekti. Prie to prisidėti gali ir valstybės institucijos, siūlančios priemones, kurios motyvuotų atsisakyti rūkymo. Pavyzdžiui, interaktyvi svetainė nerukysiu.lt kasmet sulaukia vis didesnio dėmesio Lietuvoje“, – sako NTAKD direktorius prof. R.Čiužas.
 
L. S. paklaustas apie konkrečius artimiausioje ateityje numatomus žingsnius susijusius su rūkymo prevencija Lietuvoje, R.Čiužas sakė, jog apie konkrečias kovos su rūkymu priemones šiandien kalbėti dar anksti. Šiuo metu Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018-2028 m. programos pagrindu rengiamas naujas dokumentas – Nacionalinė darbotvarkė narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais. Diskusijos dėl šio dokumento vyksta tarpinstitucinėse darbo grupėse, kur dalyvauja Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai, mokslininkai, gydytojai. Darbotvarkę turės patvirtinti Seimas, jos pasirodymas numatomas iki gruodžio. Aiškesnės darbotvarkės gairės ir tarpinės žinios turėtų paaiškėti gegužės ar birželio mėnesiais, nes šiuo metu teikiami pasiūlymai ir idėjos, o NAKTD atstovai jas renka ir prioritetizuoja.
 
R.Čiužo teigimu, rengiamas dokumentas bus labiau politinio pobūdžio, todėl konkrečių priemonių jame nenumatyta. Numatoma, kad konkrečios priemonės bus įvardytos 2022-aisiais iš darbotvarkės atsirasiančiame veiksmų plane.
Apie alternatyvius tabako gaminius R.Čiužas teigė, jog tai nauji produktai, todėl kalbant apie jų „pliusus“, kol kas trūksta mokslinio pagrindo – per mažai mokslinių tyrimų, taip pat nėra atitinkamų PSO išvadų.
 

„Yra mokslininkų, kurie sako, kad alternatyvūs tabako gaminiai galėtų tapti alternatyva pereinantiems iš rūkymo. Bet kol kas šioje vietoje neturime mokslinio pagrindimo“, – kalbėjo NTAKD direktorius prof. Renaldas Čiužas.

 
Tačiau apie tabako alternatyvas nacionalinės darbotvarkės rengimo darbo grupėje diskutuojama. „Mes apie tai kalbamės. Šiandien dar nėra susitarta, ar jos galėtų būti, bet kalbama, kad apie tai reikia galvoti. Greičiausiai darbotvarkės dokumente atsiras nuostata, kad reikia alternatyvų. Klausimas, kas ta alternatyva, bus tuo metu, kai tvirtinsime veiksmų planą“, – sakė R.Čiužas. 


 
Reikalinga plaučių vėžio prevencijos programa
Seimo narė Sveikatos reikalų komitete dirbanti konservatorė Jurgita Sėjonienė teigė, kad „Eurobarometro“ tyrime užfiksuoti Lietuvos rūkymo rodikliai daugelį metų yra panašūs ir jos nenustebino – nors veiksmų ir buvo imtasi, nei teigiamo proveržio, nei apčiuopiamų rezultatų pasiekti nepavyko.
 

„Matyt, kad tokie žmonių įpročiai keičiasi lėtai. Tai galima pasakyti apie alkoholio vartojimą, tą patį, matyt, ir apie tabako vartojimą“, – sakė Seimo narė Jurgita Sejonienė.

 
J.Sėjonienė itin akcentavo plaučių vėžio prevencijos programos poreikį, kuri būtų susijusi su visuomenės informavimu bei neigiamų rūkymo pasekmių sveikatai prevencija. Seimo narė tikisi, kad per artimiausius metus, padedant Sveikatos apsaugos ministerijai, ši programa bus pradėta.
„Lietuva išsiskiria ne tik pagal tabako gaminių suvartojimą, bet ir pagal sergamumą plaučiu vėžiu bei mirštamumą nuo jo – ypač kalbant apie vyrus. Manau, kad šita programa tikrai daug padėtų“, – teigė J.Sėjonienė.
Seimo narė mano, kad, kalbant apie rūkymo prevenciją, daug dėmesio reikia skirti ir kovai su kontrabandinių rūkalų įvežimu – tam esą būtina vieninga visų už tai atsakingų ministerijų politika.
J.Sėjonienė taip pat teigė, jog kol kas apie mažesnį alternatyvių tabako gaminių pavojų sveikatai ar tai, kad jie paskatintų mesti rūkyti, vienareikšmiškų duomenų nėra. Kita vertus, Seimo narė sutiko, jog jie galėtų pasitarnauti kaip priemonė mažinant kontrabandinių rūkalų vartojimą bei žalą aplinkiniams. J. Sėjonienė taip pat mano, kad Lietuva galėtų prisidėti prie mokslinių tyrimų, siekiant įvertinti galimą alternatyvių tabako gaminių medicininę bei ekonominę naudą.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!