Be rezultato eilę metų
 
Tris slaugos ligonines valdantis Vilniaus rajono centrinės poliklinikos vadovas Evaldas Navickas sako, kad slaugos ir globos sričių sujungimas – idėja gera, tačiau įgyvendinama sunkiai. To nepavyko padaryti nė vienai iš trijų prieš tai dirbusių ir idėją palaikiusių vyriausybių.
 

„Jei tai būtų padaryta tinkamai ir žmogiškai, pacientas po keturių mėnesių slaugos ligoninėje nebūtų paliekamas likimo valiai, o būtų toliau prižiūrimas pagal poreikį: liktų toje pačioje slaugos ligoninėje, priklausomai nuo jo socialinio statuso, būtų perkeliamas į socialinės globos namus ar, jei būtų galimybė, toliau prižiūrimas namuose. Klausimas būtų labai aktualus. Ori senatvė ir priežiūra senatvėje dėl ligų yra labai svarbios. Deja, to padaryti iki šiol niekas nesugebėjo. Tai buvo ir konservatorių – Ingridos Šimonytės – prioritetų sąraše, bet, deja, tikslas nepasiektas“, – atkreipia dėmesį Vilniaus rajono centrinės poliklinikos vadovas Evaldas Navickas.

 
Jo manymu, reformą stabdo ne tik praktiniai, bet ir politiniai nesutarimai.
„Matyt, yra kažkoks konfliktas tarp skirtingų ministerijų – Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijų. Projektas atidėtas iki 2029-ųjų, apeliuojant į tai, kad tam nebus tinkamai paruoštas personalas. Vis dėlto manau, kad priežastys glūdi kažkur kitur...“ – svarsto E.Navickas.
 
„Jei dabartinis ministras sugebėtų tai išspręsti, palinkėčiau tik sėkmės“, – palaikymą L.Kukuraičio siekiui demonstruoja jis.
 
Siūlo rūpintis savivaldybėms
 
E.Navicko įsitikinimu, paslaugą turėtų užtikrinti savivaldybės. Anot jo, tai dar viena priežastis, kodėl šis projektas atidėtas iki 2029-ųjų. Mat savivaldybės, jo manymu, yra per silpnos, neturi tam reikiamų resursų.
 
„Savivaldybės neturi išteklių užtikrinti paslaugos tęstinumo. Po slaugos ligoninės pacientui toliau reikėtų užtikrinti priežiūrą, tačiau savivaldybės, negebėdamos, nematydamos perspektyvų ar neturėdamos finansų, to užtikrinti negali. Neatsakytų klausimų tikrai labai daug. Noras geras, o jei tai pavyktų, džiaugtumėmės.
 
Turėdami tris slaugos ligonines, mes turime ir labai stiprų slaugos namuose padalinį, kurį toliau vystome, tik labai sunkiai sekasi dėl paslaugų apmokėjimo susitarti su Valstybine ligonių kasa – matuojami mistiniai masto rodikliai. Valdžia keičiasi, bet požiūris į pacientą – ne. Jei šis pasikeistų ir būtų skaičiuojamas tikrasis paslaugų poreikis, būtų esminis lūžis“, – nuogąstavimais dalijasi E.Navickas, klausimą pakišęs po formaliu valdančiųjų atsakymu – nėra finansavimo.
 
„Socialinė globa yra bešeimininkė. Dalis socialinės globos namų priklauso Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, dalis – savivaldybėms, taip pat yra privačių įstaigų. Mano manymu, socialinė globa turėtų būti tik savivaldybės lygio klausimas. Užtikrinus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansavimą, tuo turėtų rūpintis tik jos. Kas geriau pažįsta vietos gyventojus? Savivaldybė, o ne ministerija.
 
Vilniaus rajone Rūdiškių socialinės globos namų gyventojai yra mūsų pacientai. Stengiamės dėl jų, jie taip pat deda daug pastangų, bet globos namai veikia visos Lietuvos mastu. Dėl to būtų geriausia, jei tuo rūpintųsi savivalda. Taip būtų išsaugotas paslaugų kompleksiškumas ir atliepti gyventojų poreikiai.
 
Juk savivaldybės pagal tam tikrus kriterijus yra finansuojamos iš valstybės biudžeto, tad jų finansavime turėtų būti numatyta globa. Dalis lėšų perskirstoma iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos biudžeto arba skiriamas atskiras biudžetinis finansavimas, kaip ir švietimo sistemoje finansuojant mokyklas, kurios priklauso ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, ir savivaldybei.“
 
„Centralizuojant tam tikras sveikatos priežiūros įstaigas, perimant jas Sveikatos apsaugos ministerijos žinion, yra perlenkta lazda. Savivaldos vaidmuo šioje srityje turėtų būti labiau apčiuopiamas“, – nuomone dalijasi poliklinikos vadovas, pabrėždamas, kad šiuo klausimu trūksta balanso.
 
Tuo tarpu Mykolo Marcinkevičiaus slaugos ligoninės vadovas Rimvydas Turčinskas apie numatomus pokyčius sako, kad tai daryti išmintinga, kadangi sritys siejasi, o pokyčiai – tik į naudą.
 

„Logiška, valstybei prie to reikėtų eiti. Sveikatos apsaugoje yra labai daug problemų, kurios iš tiesų yra socialinės problemos. Mes PSDF lėšas iš tiesų naudojame socialinėms žmonių problemoms spręsti. Bet vien žodžių nepakanka. Reikės darbų. Jiems atlikti reikės žmonių, kurie suprastų, kaip ir ką daryti, ir, žinoma, sujungus bendrus finansus, pasiaiškinti, ar tam reikės papildomų lėšų. Jei pokytis apsiribos vien pavadinimu „Slauga, palaikomasis gydymas ir globa“, tuomet geriau pokyčio nedaryti visai“, – sako Mykolo Marcinkevičiaus slaugos ligoninės vadovas Rimvydas Turčinskas, su nekantrumu laukiantis, kada ministras su komanda pateiks išsamesnes gaires, kaip slaugos ir globos paslaugos bus jungiamos: bus aptarti pliusai, minusai, nauda, įgyvendinimo terminai ir finansavimas.

 
Savivaldybės nerimauja: būtų didelė našta
 
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento, Plungės rajono mero Audriaus Klišonio įsitikinimu, ministro žingsnį sujungti slaugą su globa savivaldybės palaikytų, tačiau didžiausią rūpestį kelia tas pats – paslaugos finansavimas.
 
„Paslaugų sujungimo derinimas tarp Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Sveikatos apsaugos ministerijos vyko jau seniai, tad problemą atėjo laikas spręsti, kad paslauga būtų teikiama nuosekliai, žmonės nebūtų kaip karšta bulvė mėtomi iš slaugos į globą ir atvirkščiai. Tendencija jungti sritį yra gera“, – dalijasi Mykolo Marcinkevičiaus slaugos ligoninės vadovas Rimvydas Turčinskas.
 
Merui nerimą kelia tai, kad finansavimo klausimas savivaldybėms būtų gana didelė našta. Mat savivaldybės ir taip turi daug kitų joms priskirtų funkcijų.
„Šiuo klausimu būčiau atsargesnis“, – sako pašnekovas.
 
Be to, jis atkreipia dėmesį, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas yra didelis – jo rezervas šiuo metu siekia apie 22 procentus, o tai, anot jo, yra gerokai daugiau nei kitose Europos Sąjungos šalyse, tad rezervą būtų galima panaudoti šiam poreikiui apmokėti.
 
A.Klišonis įžvelgia ir kitų galimų kliūčių. Viena jų – ne visose savivaldybėse yra pakankamas globos lovų skaičius. Pacientai, siekdami gauti šią paslaugą, keliauja į kitas savivaldybes, tad paslaugą perkėlus savivaldybėms, anot jo, kiltų sumaištis. Rūpestį kelia ir globos pacientų atranka.
 

„Pacientai vyresniame amžiuje tampa poliligoti, tad jie atsiduria ribinėje pozicijoje tarp geriatrijos ir globos. Šis skirtumas kartais būna labai sunkiai atskiriamas. Kuriai sričiai pacientą priskirti, dažnai lemia, kaip yra surašoma jo anamnezė, pildomi ligos dokumentai. Dėl tos priežasties pacientą vertinti sudėtinga, turime neaiškią situaciją, ribos yra išplaukusios, tad tuo klausimu norėtume turėti rimtą diskusiją su sveikatos apsaugos ministru. Juolab kad jis turi patirties Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje. Turėtume galimybę išgirsti vieni kitų argumentus“, – lūkestį išsakė Plungės rajono mero Audriaus Klišonio.

Anot jo, aptariant slaugos ir globos lovų klausimus, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai buvo periodiškai kviečiami, tad tikimasi šiuo klausimu dalyvauti ir finalinėje diskusijoje, būti ne tik stebėtojais, bet ir siūlyti idėjas bei priimti sprendimus.