Neketino kelti po vienu stogu
Kad visos uostamiesčio pirminės sveikatos priežiūros įstaigos turėtų apsigyventi po vienu – Klaipėdos miesto poliklinikos – stogu, žiniasklaida paviešino dar rugsėjo mėnesį. Šis planas esą buvo aptartas poliklinikoje vykusiame susirinkime, kur dalyvavo tiek meras A.Vaitkus, tiek laikinoji minėtos įstaigos vadovė Alfreda Pangonienė.  
 
„Praktiškai čia reikėtų sukelti visų mūsų įstaigų specialistus – nuo Senamiesčio poliklinikos, Jūrininkų poliklinikos filialo Pievų Tako gatvėje iki miesto centro – iškelti žmones iš bendrabučio, kur 22 metus žmonės gyveno (t.y. Jūrininkų sveikatos priežiūros centro, įsikūrusio Taikos pr. 46.)“, – merą citavo atviraklaipeda.lt. Tačiau mero komanda šią informaciją paneigė.
 
Klaipėdos miesto vicemerė Vaida Raugelė patvirtina, kad Klaipėdos miesto savivaldybės pavaldumo poliklinikos su padaliniais ir toliau veiks ten, kur yra – po atskirais stogais. „Miesto poliklinika – penkiose skirtingose miesto vietose (centrinis pastatas, plius keturios ambulatorijos), Jūrininkų poliklinika (dvi miesto vietos) ir Senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centras“, – vardijo V.Raugelė.
 
„Kapitaliai suremontavus ir praplėtus dabartinės Miesto poliklinikos erdves, plius, matant vis didėjantį medikų trūkumą, bus priimami atitinkami sprendimai, – teigė V.Raugelė ir pridūrė, kad tam ruoštis reikia jau dabar. – Patys medikai ir jų kolektyvai sako, kad didžiausia rizika, jog nebus kam dirbti.“
 
Tai planai po 2028-ųjų

Laikinoji Klaipėdos miesto poliklinikos vadovė Alfreda Pangonienė tvirtina, kad „apie sujungimą dabar neverta kalbėti“. „Apie tai bus kalbama tik po 2028-ųjų, kai baigsis Klaipėdos miesto poliklinikos renovacija. Ir sprendimus priims ne dabartinė, o kitos kadencijos savivaldybės taryba“, – sako ji.

 
A.Pangonienė neigia, kad susirinkime su meru diskutuota apie poliklinikų sukėlimą. „Nebuvo diskutuojama apie sujungimą. Buvo galvojama dėl ateinančių metų biudžeto, ką daryti – ar skirti pinigus šitos klinikos kapitaliniam remontui, ar ne. Ir nutarta, kad gal neverta blaškyti pinigų per visą miestą, geriau investuoti į vieną polikliniką. Juolab kad pastatas didelis ir puikiai gali tenkinti visų poreikius“, – kalbėjo poliklinikos vadovė.
 
Kalbėdama apie lėšų blaškymą per visą miestą A.Pangonienė turi omenyje naujosios rajono valdžios sprendimą stabdyti Jūrininkų poliklinikos statybų projektą. Tiesa, G.Butkienė tai pavadino švelniau „pristabdytu“. „Meras pristabdė poliklinikos statybas, kurios, kaip buvo planuota, kainuotų 20 mln. eurų ir vietoje to nuspręsta rekonstruoti Klaipėdos miesto polikliniką, kuri kelis kartus didesnė, nei buvo planuotas naujas statinys“, – kalbėjo viešųjų ryšių atstovė. Esą statybos būtų neracionalus lėšų panaudojimas, o net dabar ten dirbantys medikai visi nesutilptų į naują pastatą.
 
Planuojama, kad remontas baigsis apie 2028 m. Klaipėdos miesto vicemerė V.Raugelė informuoja, kad jau pradėtos pirkimo procedūros techniniam projektui parengti, o šiuos darbus planuojama pabaigti iki 2025 metų liepos. Dalis investicijų Klaipėdos sveikatos sektorių pasieks per planines investicijas sveikatos centrams. „Kitas pagrindinis infrastruktūrinis projektas planuojamas finansuoti savivaldybės ir ES lėšomis“, – informavo ji.
 
Ruošiamasi
Portale atviraklaipeda.lt cituota A.Pangonienė, esą jos vadovaujamoje įstaigoje pakaktų vietos visoms kitose poliklinikose teikiamoms paslaugoms, jei iš čia išsikeltų greta įsikūręs Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras bei Socialinės paramos centras. 
 
Kaip informavo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys, Klaipėdos universiteto rektorius prof. Artūras Razbadauskas, jau laisvinamos patalpos. Neseniai surasti nauji namai Socialiniam paslaugų centrui, o šį mėnesį savivaldybės taryba priims sprendimą ir dėl visuomenės sveikatos biuro iškeldinimo.
 
Tačiau „Lietuvos sveikatai“ A.Pangonienė sakė, kad atlaisvinti apie 800 kvadratinių metrų reikia kitam tikslui: dienos chirurgijos ir dienos stacionaro paslaugoms. O paklausta, kokių įstaigų perkėlimui po 2028-ųjų buvo daromi skaičiavimai, laikinoji vadovė teigė, kad buvo skaičiuojama dėl Jūrininkų sveikatos priežiūros centro padalinių, kurių yra du, perkėlimo. „Senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centras ant klaustuko“, – sakė A.Pangonienė.
 
O ambulatorijos, kurių turi tiek Jūrininkai, tiek Klaipėdos miesto poliklinika? „Ambulatorijos lieka savo vietoje. Bet ir tai, supraskite, dar niekas nėra nuspręsta, čia buvo tokia idėja, ar atlikus kapitalinį remontą būtų įmanoma taip padaryti. Tik prielaida, o ne tiksliai konstatuotas faktas, iš kurio žiniasklaida išpūtė didelį burbulą“, – aiškino A.Pangonienė.
 
Bet jei jau dabar trūksta patalpų dienos stacionarui ir dienos chirurgijai, kaip šiame pastate tilps kitos poliklinikos? A.Pangonienė mano, kad tilps. „Paskaičiavome, kad kabinetuose gali dirbti ne po vieną šeimos gydytoją, o po du rytinėmis ir popietinėmis pamainomis ir taip visi puikiausiai sutelpa“, – aiškino ji.
 
Opozicija prieš
A.Razbadauskas skeptiškai vertina mintį sukelti pirminę sveikatos priežiūrą į Klaipėdos miesto polikliniką. „Pietinė miesto dalis nėra palanki privažiuoti iš viso miesto. Be to, ar tikrai pigiau bandyti rekonstruoti seną, nei statyti naują?“, – sako pašnekovas.
 
Opozicijos atstovai abejoja, ar verta mesti pinigus Klaipėdos miesto poliklinikai lopyti. Nestabilūs pamatai, įtrūkinėjusios sienos, nesaugūs rūsiai – tai tik dalis problemų. Svarstoma, kad kokybiškesnis rezultatas būtų gautas tiesiog statant naują, modernų pastatą.
„Juolab kad dabartinis sprendimas atvers dideles galimybes privačiam sektoriui. Jei manome, kad privatus sektorius turi perimti pirminę sveikatos priežiūrą mieste, tai viskas gerai. Bet kol kas nėra išdėliota aiškios strategijos“, – kalbėjo A.Razbadauskas.
 

Jam pritaria ir Seimo narys Audrius Petrošius. „Blogai, – atsako jis paklaustas, kaip vertina savivaldos planus. – Visos pirminės sveikatos priežiūros koncentravimas Klaipėdos miesto poliklinikoje sukels nepatogumus pacientams ir specialistams. Kai tenka konkuruoti su privačiu sektoriumi, darbo aplinka yra svarbi. Turime neatsilikti kuriant inovatyvias, patrauklias darbo sąlygas. Dabartinis sprendimas kuria prielaidas didesnei atskirčiai, dar didesnei pacientų ir medikų migracijai iš valstybinės į privačią mediciną. Mano manymu, tarp jų turi būti balansas, jie turi versti vieni kitus pasitempti, o dabar svarstyklės krypsta vien privataus sektoriaus naudai.“

 
Klaipėdos senamiesčio PSPC vyriausioji gydytoja Loreta Žilinskienė irgi prieš kėlimąsi į Klaipėdos miesto polikliniką: „Pacientų ir medikų komfortas dėl to suprastės. Dar šiandien vienas pacientas sakė, kad mes čia kaip Dievo ausy. Šalia – Respublikinės Klaipėdos ligoninės konsultantai, miesto centras, stotis, mus patogu pasiekti ir atvykstantiems iš kaimų... Esame nenugyventa įstaiga, kad reikėtų naujų patalpų.“
A.Petrošius teigė, kad iki rinkimų tiek Klaipėdos meras ir kiti kandidatai kalbėjo, jog poliklinikos visam mieste turi būti tolygiai pasiskirsčiusios, patogiai pasiekiamos. „Visų planai, įskaitant ir dabartinės valdančios daugumos, buvo statyti naują Jūrininkų polikliniką netoli centro ir paskui modernizuoti Klaipėdos miesto polikliniką. Jie subliuško pasikeitus valdžiai greitai“, – konstatavo A.Petrošius ir tvirtina, kad laikas eina, o „svarbūs sektoriui sprendimai nepriimami“.

---

 
Tarp kitko
Spalio pabaigoje Klaipėdos meras A.Vaitkus atšaukė savivaldybės pavaldume esančių trijų įstaigų vadovų konkursus. Tarp jų – ir konkursą dėl Klaipėdos miesto poliklinikos.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!