„Stipriai mažėjant tuberkuliozės atvejų, palaipsniui keičiant teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų spektrą, dar 2024 metais buvo nuspręsta pakeisti Romainių tuberkuliozės ligoninės pavadinimą į Romainių ligoninę“, – sako Kauno klinikų filialo Romainių ligoninės direktorius prof. Skaidrius Miliauskas. Senstant visuomenei, daugėja pacientų, kuriems reikalingos slaugos, palaikomojo gydymo bei paliatyviosios pagalbos paslaugos, Kauno klinikų filiale Romainių ligoninėje duris atvėrė Ilgalaikės priežiūros dienos centras.
Reaguodamos į augantį ilgalaikės priežiūros ir paliatyviosios pagalbos paslaugų poreikį, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos filiale Romainių ligoninėje atidarė Ilgalaikės priežiūros dienos centrą.
Svarbus žingsnis regione
Reaguodamos į augantį ilgalaikės priežiūros ir paliatyviosios pagalbos paslaugų poreikį, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos filiale Romainių ligoninėje atidarė Ilgalaikės priežiūros dienos centrą. Jame sunkia, progresuojančia ir nepagydoma liga sergantys pacientai galės gauti specializuotas paliatyviosios pagalbos paslaugas dienos metu, išsaugodami galimybę didžiąją laiko dalį praleisti namų aplinkoje kartu su artimaisiais.
Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius, sakydamas sveikinimo kalbą, dėkojo prof. S.Miliauskui ir visai komandai, kurie rūpinosi, kad viduje būtų gražu ir jauku.
Kauno klinikų generalinis direktorius priminė, kad Romainių ligoninė buvo įkurta 1937 metais. Per tą laiką įvyko daug pokyčių.
„Dažniausiai mažėjantys skaičiai kelia nerimą, tačiau šiuo atveju džiaugiamės mažėjančiu tuberkulioze sergančių pacientų skaičiumi. Tai leidžia anksčiau šių pacientų gydymui skirtas patalpas pritaikyti naujiems sveikatos priežiūros poreikiams.“
„Visuomenei senstant ir daugėjant pacientų, kuriems reikalinga ilgalaikė priežiūra bei paliatyvioji pagalba, turime ieškoti sprendimų, leidžiančių užtikrinti kokybiškas ir prieinamas paslaugas. Naujasis Ilgalaikės priežiūros dienos centras suteiks galimybę pacientams gauti reikalingą specialistų pagalbą dienos metu, kartu išsaugant ryšį su namų aplinka ir artimaisiais. Tai svarbus žingsnis, stiprinant pacientų poreikius atitinkančią sveikatos priežiūrą regione“, – akcentavo Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius.
Sveikindama susirinkusiuosius sveikatos apsaugos viceministrė prof. Laimutė Vaidelienė akcentavo augantį ilgalaikės priežiūros paslaugų poreikį ir tokių centrų svarbą.
„Šiuo metu kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kuriamas integruotas ilgalaikės priežiūros modelis, jungiantis sveikatos priežiūros bei socialines paslaugas, todėl tokie centrai tampa svarbia šios sistemos dalimi. Džiaugiuosi, kad Kauno klinikos stiprina ilgalaikės priežiūros paslaugų infrastruktūrą ir suteikia pacientams bei jų artimiesiems daugiau galimybių gauti reikalingą pagalbą“, – teigia viceministrė.
Modernizuotas ligoninės skyrius
Ilgalaikės priežiūros dienos centre bus teikiamos specializuotos paliatyviosios pagalbos paslaugos, apimančios kvėpavimo funkcijos palaikymą, skausmo kontrolę, mitybos užtikrinimą, žaizdų priežiūrą, medicininės reabilitacijos paslaugas ir kitas individualiai pacientų poreikiams pritaikytas intervencijas. Pacientai bus priimami su šeimos gydytojo siuntimu, kiekvienam sudarant individualų dienos paslaugų planą.
„Paliatyvioji pagalba – tai visapusiška pagalba žmogui ir jo artimiesiems, kai susiduriama su sunkia ar nepagydoma liga. Ilgalaikės priežiūros dienos centras leis užtikrinti tęstinę, kompleksinę priežiūrą pacientams, kuriems reikalinga nuolatinė specialistų pagalba, tačiau kartu svarbu išlikti jiems įprastoje aplinkoje. Tokios paslaugos ne tik padeda valdyti ligos simptomus, bet ir prisideda prie geresnės pacientų bei jų šeimų gyvenimo kokybės“, – pabrėžia Kauno klinikų filialo Romainių ligoninės direktorius prof. S.Miliauskas.
Romainių ligoninėje įsikūręs Ilgalaikės priežiūros dienos centras įrengtas įgyvendinant projektą „Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas Kauno mieste“. Projekto tikslas – didinti ilgalaikės priežiūros paslaugų prieinamumą, apimtį ir kokybę Kauno mieste. Centrui įrengti Romainių ligoninėje skirta 610 tūkst. eurų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.
Rengiantis centro veiklos pradžiai, Romainių ligoninėje suremontuota apie 680 kvadratinių metrų patalpų, įsigyta modernios medicininės įrangos, tarp kurios – 19 deguonies tiekimo sistemų su funkcinėmis lovomis, antipraguliniai čiužiniai ir kita pacientų priežiūrai reikalinga įranga.
Visą darbą koordinuos slaugytojai
Vyr. slaugytoja-slaugos administratorė Erika Matonienė teigia, kad Ilgalaikės priežiūros dienos centras laukia visų pacientų, kuriems reikalinga paliatyvioji pagalba. „Paslauga yra ilgai laukta, žmonėms labai reikalinga, naudinga ir tikrai manau, kad ji palengvins artimųjų dalią, prižiūrint sergantįjį“, – pažymi E.Matonienė.
Norint gauti šias paslaugas, visų pirma reikia šeimos gydytojo siuntimo. Šeimos gydytojas sudaro paciento gydymo planą ir jis su tuo planu atvyksta į dienos centrą. „Šio skyriaus išskirtinumas tas, kad visą darbą koordinuos slaugytojai. Gydytojas – būtinas, juk kartais gali atsitikti kas nors netikėto“, – sako ji ir priduria, kad komandą sudaro slaugytojai, slaugytojų padėjėjai bei socialinis darbuotojas.
Ilgalaikės priežiūros dienos centre bus teikiamos ne tik gydymo, bet ir slaugos paslaugos. „Pavyzdžiui, mokysime pacientus, kaip pasikeisti stomą, kaip ją namuose prižiūrėti, galbūt sulašinsime infuziją, pasirūpinsime kateterio priežiūra. Tad gydytojai ir ne visada reikalingi, nes šiuo atveju tai yra daugiau slaugytojų darbas“, – akcentavo vyr. slaugytoja-slaugos administratorė Erika Matonienė.
Vyr. slaugos administratorė džiaugiasi, kad, nepaisant ligoninės teikiamų paslaugų pobūdžio, slaugytojų trūkumo nėra. Šiuo metu yra vienas laisvas slaugytojo padėjėjo etatas, išėjus į pensiją vienam dirbančiajam. Ieškomas naujas darbuotojas.
„Nors darbas sunkokas fiziškai, nėra didelės pacientų kaitos. Pacientai Romainių ligoninėje gydomi šimtą dvidešimt dienų – jiems priklauso Valstybinės ligonių kasos finansuojama paslauga. Tad slaugytojos gerai pažįsta pacientus. Stengiamės, kad ir darbuotojams būtų gerai, ir kad pacientai būtų laimingi. Šiais laikais, jei tu nesistengsi išlaikyti darbuotojo, tu jo ir nerasi“, – apie darbo niuansus pasakojo vyr. slaugos administratorė.
Anot ligoninės personalo, „Mūsų skyriaus išskirtinumas, kad ilgalaikio gydymo metu žmonėms teikiame ir hemodializės paslaugas. Esame tokie vieninteliai Kaune. Labai tuo didžiuojamės ir tikimės, kad tobulėsime ir nesustosime“. Tai suteikia pacientams galimybę gauti gyvybiškai svarbias procedūras, nenutraukiant ilgalaikės priežiūros.
Keičiasi ligoninės pavadinimas
Atsižvelgiant į tai, kad tuberkuliozės atvejų mažėja, dar 2024 metais buvo nuspręsta pervadinti Romainių tuberkuliozės ligoninę į Romainių ligoninę. Išbraukti žodį „tuberkuliozė“ iš pavadinimo buvo nuspręsta, pasak prof. S.Miliausko, dar ir todėl, kad visuomenei senstant atsirado didelis būtent slaugos ir palaikomojo gydymo bei paliatyvios slaugos poreikis.
„Matome, kad ateityje pagrindinė ligoninės veiklos kryptis bus šių paslaugų teikimas ir plėtra“, – sakė prof. S.Miliauskas. Pasak jo, slaugos ir tuberkulioze sergantys pacientai gydomi skirtingose ligoninės dalyse, užtikrinant jų poreikius atitinkančią priežiūrą.
„Tuberkuliozės piko metu ligoninėje buvo beveik 600 lovų, o šiandien turime 150. Tik apie pusė jų skirta plaučių tuberkulioze sergantiems pacientams, o likusios – palaikomojo gydymo, slaugos paslaugoms ir pacientams, sergantiems ekstrapulmonine (ne plaučių) tuberkulioze. Vienas mūsų ligoninės išskirtinumų – atskiras ekstrapulmoninės tuberkuliozės skyrius, kuriame gydomi inkstų, kaulų ir kitų organų tuberkulioze sergantys pacientai. Ši ligos forma nėra užkrečiama“, – kalbėjo Kauno klinikų filialo Romainių ligoninės direktorius prof. Skaidrius Miliauskas.
Mažėja sergamumas tuberkulioze
„Gerėjant gyvenimo sąlygoms, labai sumažėjo sergamumas tuberkulioze. Lietuvoje sergamumas siekia per 20 atvejų 100 tūkstančių gyventojų. Palyginimui, Vokietijoje – 5,2, o JAV – 3 atvejai 100 tūkstančių gyventojų“, – palygina prof. S.Miliauskas.
Kaune sergamumas tuberkulioze šiuo metu yra itin mažas – registruojama apie 10 atvejų 100 tūkst. gyventojų. „Per pastaruosius du dešimtmečius sergamumas tuberkulioze Lietuvoje sumažėjo maždaug penkis kartus. Palyginimui, Pietų Afrikos Respublikoje šis rodiklis viršija 400 atvejų 100 tūkst. gyventojų“, – aiškino profesorius.
Prof. S.Miliauskas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje, vertinant epidemiologinius duomenis, latentine tuberkuliozės infekcija gali būti užsikrėtę apie 700 tūkst. gyventojų. Tai būklė, kai žmogaus organizme yra tuberkuliozės mikobakterijų, tačiau liga nepasireiškia, žmogus nejaučia jokių simptomų ir nėra užkrečiamas aplinkiniams. Ar žmogus yra susidūręs su tuberkuliozės bakterija, rodo įodinis Mantoux arba interferono gama išsiskyrimo tyrimas (IGRA) testas. „Pastarasis tyrimas atliekamas iš kraujo, bet visų asmenų tirti dėl latentinės tuberkuliozės infekcijos nereikia. Tokie žmonės yra visiškai sveiki, – akcentuoja S.Miliauskas ir priduria, – tiesiog tuberkuliozės mikobakterijos, jei jūs esate kada nors jų įkvėpę, ir užsikrėtę, laukia, kol nusilps jūsų imunitetas.“
O imunitetas nusilpsta, vartojant imunosupresinius vaistus, po organų persodinimo transplantacijų, taip pat kai žmogus badauja, patiria didelį stresą ir kt. Tuberkuliozė, sako profesorius, dažniausiai pažeidžia viršutines plaučių dalis. Jos simptomai: atsikosėjimas krauju, dusulys, karščiavimas, svorio kritimas, gausus prakaitavimas. „Nesenai sirgo keletas moksleivių, susirgusius egzaminų metu“, – prisimena gydytojas.
Pirmoji Baltijos šalyse
2024 metais Kauno klinikų Romainių ligoninė pirmoji Baltijos šalyse pradėjo taikyti inovatyvią greitąją diagnostiką tuberkuliozei nustatyti bei tuberkuliozės sukėlėjų atsparumo pagrindiniams vaistams identifikuoti.
Tai yra greitasis genetinis tyrimas. Auksinis standartas yra tuberkuliozės sukėlėjo (tuberkuliozės mikobakterijų (TM) išauginimas pasėlyje. Naudojant šiuolaikines automatizuotas sistemas, TM rezultatas gali paaiškėti po septynių dienų. Po to toje pačioje terpėje tikrinama, ar TM yra jautri mums įprastiems vaistams. Galutinis rezultatas paaiškėja po maždaug 2-3 savaičių.
„Genetinis tyrimas, jei žmogus išskiria mikobakterijas, leidžia patvirtinti tuberkuliozę per keturias valandas ir per tą patį laiką nustato, ar yra atsparumas įprastiems vaistams“, – paaiškina profesorius, pridurdamas, kad dabar toks tyrimas naudojamas Lietuvoje, ir kitose gydymo įstaigose.
Romainių ligoninės istorija rodo, kad stipri sveikatos priežiūros įstaiga geba keistis kartu su visuomene. Nuo kovos su viena didžiausių XX amžiaus infekcinių ligų iki šiuolaikinių slaugos ir ilgalaikės priežiūros paslaugų – tai nuoseklios pažangos, atsakomybės ir gebėjimo matyti ateities poreikius pavyzdys.
Trumpa ekskursija ligoninės koridoriais
Nuskambėjus sveikinimo kalboms ir padėkoms, svečiai buvo pakviesti į trumpą ekskursiją po ligoninę. Jos metu jie aplankė dializės kabinetą, laboratoriją, susipažino su tuberkulioze sergantiems pacientams skirtomis palatomis, tarp jų – ir pritaikytomis pacientams, turintiems psichikos sveikatos sutrikimų. Šie pacientai į Romainių ligoninę atvyksta iš visos Lietuvos.
Medicinos biologė Angelė Andriuškevičienė pasakojo, kad laboratorijoje atliekami tyrimai ne tik Romainių ligoninės, bet ir visos Kauno apskrities pacientams. Specialistė svečiams pristatė laboratorijoje naudojamą įrangą, tarp jos – bronchoskopus ir modernų „BACTEC“ aparatą, naudojamą tuberkuliozės diagnostikai.
Prof. S.Miliauskas taip pat atkreipė dėmesį į šiuolaikinių diagnostikos metodų galimybes. Pasak jo, tam tikri tyrimai leidžia ligą diagnozuoti per keturias valandas ir nedelsiant pradėti gydymą.
Laboratorijos darbuotoja A. Andriuškevičienė džiaugėsi atnaujinta įranga, kuri palengvina kasdienį specialistų darbą ir prisideda prie kokybiškų diagnostikos paslaugų teikimo.
RĖMIMAS
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: