Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Vidaus ligų centro vadovas prof. Virginijus Šapoka: 

- Kokių nors perversmų nesitikiu. Galbūt daugiau juridine ar moraline prasme jauti, kad tave kas nors gina arba esi priklausomas nuo įstatymo.
Jeigu žiūrėti atvirai, negi jūs manote, kad visuomenė, paskaičiusi, kad yra toks gydytojų moralės kodeksas, staiga pakeis mąstymą. Aš manau, kad ne.
Pas mus paprastai tiktai gydytojas yra kaltas, jeigu pacientas miršta. Tarsi neegzistuotų kitos priežastys. Galima tikėtis, kad kodeksas sunormalizuos santykius tarp pacientų ir gydytojų, jog gydytojas nebūtų priimamas kaip visų mirčių kaltininkas.
Svarbu, kad gydytojas jaustųsi oriai, pacientas – irgi. O kaip pasiekti, kad visuomenė būtų labiau apsišvietusi ir nebūtų primityviai mąstanti, yra kitas dalykas. Nes joks įstatymas ar kodeksas nepakeis mūsų visuomenės mąstymo taip lengvai.
 
Vilniaus gimdymo namų gydytoja akušerė – ginekologė Daiva Brogienė: 

- Iš tiesų Gydytojų etikos kodeksas sveikatos apsaugos sistemos nepakeis iš pagrindų. Tai yra dokumentas gydytojams, kad jie žinotų, kaip teisingai pasielgti tam tikrose situacijose. Mes gi žinome, kad teismų praktikoje etikos kodeksas yra laikomas vienas svarbesnių dokumentų (nors jis nėra teisinis), kuriuo remiamasi ir sprendžiama, ar gydytojas pasielgė teisingai, ar ne. Netgi tos klinikinės klaidos nėra esminis pagrindas byloms atsirasti. Dažniausiai tai būna konfliktai – pateikta neteisinga informacija, atskleista per daug informacijos – konfliktas iškyla bet kokiu momentu.
Principinės kodekso nuostatos kai kur yra virtusios tokiomis rekomendacijomis, kaip pasielgti gydytojui. Pavyzdžiui, reikia apsiginti nuo paciento, kuris viešai skleidžia apie nemalonų įvykį. Ir kaip turėtų elgtis gydytojas, kiek jis gali pateikti informacijos? Manau, gydytojui naudinga paskaityti ir žinoti, kaip jam elgtis.
 
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas profesorius Limas Kupčinskas: 

- Be abejonės, kaip ir Hipokrato priesaika, taip ir tinkamai parinktas etikos kodeksas turėtų pagerinti gydytojų ir pacientų santykius, ligų diagnostiką ir turėtų įnešti teigiamos reikšmės Lietuvos sveikatos apsaugos reglamentavimui. Bet apgailestauju, nesu jo perskaitęs.
Ar tai palengvins gydytojų gyvenimą? Tinkamai paruoštas etikos kodeksas - manau, Lietuvos gydytojų sąjunga tikrai pajėgi atlikti tą darbą, – tai Hipokrato priesaikos atitikmuo dabartiniame gyvenime. Jis turėtų duoti naudos abiem pusėm – ir gydytojams, ir pacientams. Ko gero, tai turėtų pagerinti bendrą medicinos pagalbą Lietuvoje ir bendrą sveikatos apsaugą.
Tačiau noriu pažymėti, kad etiškai turi elgtis abi pusės – tiek gydytojai, tiek pacientai. Visa visuomenė turėtų laikytis dešimties Dievo įsakymų, kur visos etikos normos yra labai koncentruotos.
 
Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos vyriausioji gydytoja Alina Pūrienė: 

- Aš galvoju, kad visas mūsų gyvenimas turėtų būti paremtas etikos principais. Tikrai ne paslaptis, kad kai kam, ypač dabartiniais laikais, juos reikia dar priminti, sudrausminti. Nemanau, kad tokių atvejų medicinoje yra labai daug. Bet, žinote, kai mes turime tokį gražų etikos kodeksą ir dar kartą jį skaitome – mūsų pacientams daug ramiau ir mes patys galime oriai pasakyti: kai gydome Lietuvos žmones, tikrai laikomės visų etikos principų. Aišku, turime ir kitus dokumentus, kurie mus įpareigoja, pradėkime nuo Hipokrato priesaikos. Ten viskas yra surašyta. Tik šiems laikams, ko gero, reikalingi dar ir papildomi dokumentai.
Galvoju, kad, kai Lietuvoje buvo priimtas Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, mūsų žiniomis, jis buvo vienas griežčiausių Europoje, nuo tada prasidėjo labai didelis medicininės bendruomenės ir pacientų supriešinimas. Taigi turėtų atsirasti abipusė pagarba ir iš vienos, ir iš kitos pusės.