J.Rimšienė: skirdama gydymą visuomet tariuosi su pacientu

Vytautas Paulius Rasokaitis
2024-05-17
Man nesuvokiama, kai pacientas išeina iš gydytojo kabineto nesuprasdamas, kokius vaistus ir kodėl jis turi vartoti. Tuomet kyla rizika, kad žmogus gydymą nutrauks, apleis ligą, kadangi nesupranta jos pasekmių“, – sako Šeškinės poliklinikos gydytoja neurologė ir VUL Santaros klinikų gydytoja neurologė-epileptologė Justė Rimšienė.
J.Rimšienė: skirdama gydymą visuomet tariuosi su pacientu
„Paciento sveikata nėra tik gydytojo atsakomybė. Gydytojas diagnozuoja ligą ir skiria gydymą, tačiau tolesnė gydymo sėkmė didele dalimi priklauso ir nuo žmo-gaus – norės jis gydytis ir pasveikti, vartos vaistus, reguliariai tikrinsis sveikatą ar apleis ligą. Todėl pacientas turi jausti atsakomybę už savo paties sveikatą“, - sako Šeškinės poliklinikos gydytoja neurologė ir VUL Santaros klinikų gydytoja neurologė-epileptologė Justė Rimšienė.

- Apibūdinkite, kokia yra gydytojo neurologo klinikinio darbo kasdienybė?
 
- Neurologo kompetencija yra plati: gydome galvos skausmus, epilepsiją, insultą, nugaros skausmus, Parkinsono ligą, judėjimo sutrikimus, įvairios kilmės svaigimus, periferinių nervų ir raumenų ligas, autoimunines neurologines ligas. Aš specializuojuosi epilepsijos gydyme, analizuoju ir aprašinėju encefalografijos tyrimus, tačiau konsultuoju ir kitų mano minėtų patologijų klausimais (galvos skausmai, judėjimo sutrikimai, svaigimai, tirpimai...).
 
- Galėtumėte įvardinti, kokie atradimai neurologijos moksle pastaruoju metu sukėlė perversmą?
 

- Atkreipčiau dėmesį ne į pasaulines naujoves, o į gerėjančią situaciją Lietuvoje. Paskutinius kelerius metus šalyje turime daugiau gydymo galimybių, kurios pasaulyje yra jau seniau žinomos ir taikomos. Pavyzdžiui, galvos skausmus (migreną) galime gydyti biologine terapija, turime du biologinės terapijos preparatus. Pagaliau turime ir gepantų klasės medikamentą, skirtą migrenos priepuoliui gydyti ir šios ligos profilaktikai. Medikamentams atspariai epilepsijai gydyti jau penkerius šešerius metus pacientams implantuojame klajoklio nervo stimuliatorius, gerėja ir autoimuninių encefalitų diagnostika bei gydymas.
 
- Koks, jūsų nuomone, turėtų būti paciento ir gydytojo tarpusavio santykis (bendravimo modelis)?
 
- Čia ypač svarbu paciento informavimas. Manau, kad pirmiausia pacientas turėtų aiškiai žinoti, kokia liga jis serga, suprasti, kodėl jis turi vartoti vienokius ar kitokius vaistus, kodėl reguliariai turi lankytis pas jį gydantį gydytoją. Man yra nesuvokiama, kai pacientas išeina iš gydytojo kabineto nesuprasdamas, kokius vaistus ir kodėl jis turi vartoti. Tuomet kyla rizika, kad žmogus gydymą nutrauks, apleis ligą, kadangi nesupranta jos pasekmių. Todėl kasdienėje praktikoje visuomet stengiuosi pirmiausia paaiškinti pacientui apie jo ligą, gydymą ir prognozę.
Be to, paciento sveikata nėra tik gydytojo atsakomybė. Gydytojas diagnozuoja ligą ir skiria gydymą, tačiau tolesnė gydymo sėkmė didele dalimi priklauso ir nuo žmogaus – norės jis gydytis ir pasveikti, vartos vaistus, reguliariai tikrinsis sveikatą ar apleis ligą. Todėl pacientas turi jausti atsakomybę už savo paties sveikatą.
Visuomet skirdama gydymą tariuosi su pacientu – stengiuosi įsigilinti į konkrečią jo situaciją ir parinkti tinkamiausią, būtent konkrečiam pacientui skirtą, gydymą. Žinoma, gydytojas supažindina pacientą su visomis šiuo metu Lietuvoje prieinamomis gydymo galimybėmis, pataria, tačiau galutinį sprendimą dėl gydymo visuomet priimu kartu su pacientu.
 
- Vadinasi, informacija, suteikiama pacientui, jo atsakomybės už savo sveikatą prisiėmimas ir bendradarbiavimas su gydytoju – trys veiksniai, nulemiantys gydymo sėkmę?
 
- Sėkmės formulė bendraujant su pacientu paprasta – konsultuoju taip, kaip norėčiau, kad mane konsultuotų. Pacientas pirmiausia gydytoju turėtų pasitikėti, nebijoti klausti, ir, esant poreikiui, norėti pas tą patį gydytoją vėl sugrįžti. Svarbu išklausyti, užjausti, tačiau ir gebėti valdyti situaciją. Esama nepatenkintų, nusivylusių sveikatos sistema pacientų, ateinančių į kabinetą su išankstine neigiama nuostata, kad gydytojas nepadės. Stengiuosi šias nuostatas pakeisti.
 
- Su kolegėmis esate parašiusi metodinę mokymo priemonę „Epilepsija“.

Kuo ši liga yra nenuspėjama bei įvairialypė? Kokius iššūkius kelia jos gydymas?
 
- Epilepsija susidomėjau prieš dešimt metų, kuomet dar studijavau mediciną. Nuo to laiko pradėjau daryti mokslinius darbus. Po rezidentūros studijų pradėjau dirbti gydytoja neurologe-epileptologe Santaros klinikose, kur ir šiuo metu konsultuoju epilepsija sergančius pacientus, analizuoju bei aprašinėju encefalografijos (EEG) tyrimus. Epilepsija neurologo akimis yra spalvinga liga, mat pacientų patiriami priepuoliai yra įvairios išraiškos.
Visuomenėje įprasta manyti, kad epilepsija pasireiškia traukulių priepuoliais, esą žmogus krenta ir trūkčioja, tačiau priepuoliai būna įvairūs. Kartais aplinkiniai net nesupranta, jog žmogus serga šia liga, nes ištikus priepuolio trumpam sustingsta žvilgsnis, nutrūksta paciento kalba, jis ima atlikti kokius nors judesius ranka. Po minutės žmogus vėl „grįžta į save“ ir tęsia bendravimą. O tai buvo epilepsijos priepuolis. Didžiajai daliai pacientų ligą pavyksta gerai kontroliuoti, paskyrus vieną vaistą – priepuoliai dingsta. Tačiau trečdaliui pacientų tenka skirti antrą, trečią, ketvirtą vaistą, o priepuoliai išlieka, gilėja psichologinės problemos, stiprėja nerimas, depresijos simptomai, prastėja atmintis.
Džiugu, kad paskutinius penkerius šešerius metus Lietuvoje jau turime galimybę gydyti vaistams atsparios epilepsijos pacientus implantuodami jiems klajokio nervo stimuliatorių, tačiau norėtųsi, kad situacija mūsų šalyje dar labiau gerėtų: turėtume didesnį spektrą naujų epilepsijai gydyti skirtų medikamentų, pacientams būtų labiau prieinamos psichologų paslaugos. Taip pat svarbu, kad keistųsi visuomenės nuostatos ir mažėtų stigma epilepsija sergančių pacientų atžvilgiu.
 
Dosjė
Išsilavinimas:

2010-2016 m. Medicinos studijos VU Medicinos fakultete įgytas medicinos magistro laipsnis.
2016-2022 m. Neurologijos rezidentūra VU MF, atlikta VUL Santaros klinikose, įgyta gydytojo neurologo specialybė.
2021 m. VUL Santaros klinikose įgyta dalykinė kompetencija savarankiškai atlikti ir vertinti elektroencefalografijos tyrimą (EEG).
Profesinė patirtis:
2022 m. medicinos gydytoja VšĮ Šeškinės poliklinikoje.
2022 m. - iki dabar gydytoja neurologė - epileptologė VUL Santaros klinikose.
2022 m. - iki dabar gydytoja neurologė VšĮ Šeškinės poliklinikoje.
Narystės, kita veikla:
Lietuvos epileptologijos draugijos (LED) narė.
Metodinės mokymo priemonės „Epilepsija“ bendraautorė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Dr. A.Patašius: prostatos prevencijoje lietuviai rodo kelią Europai

    Dr. A.Patašius: prostatos prevencijoje lietuviai rodo kelią Europai

    Gydytojas urologas onkologas dr. Aušvydas Patašius kasdien keliais frontais kovoja prieš prostatos vėžį &ndas...
    I.Bakanienė: raidos sutrikimų daugėja ir dėl aplinkos veiksnių

    I.Bakanienė: raidos sutrikimų daugėja ir dėl aplinkos veiksnių

    „Tėvai atvesti vaiką pas specialistus neretai delsia dėl baimės, kad bus nustatyta diagnozė, kurią lydės „etiketė&ldqu...

    Budinti vaistinė


    Seime gaivinama idėja įteisinti mobiliąsias vaistines

    Seime gaivinama idėja įteisinti mobiliąsias vaistines

    Seime vėl registruotas siūlymas įteisinti mobiliąsias vaistines.  
    Mobiliąsias vaistines M.Jakubauskienė vadina sveikintina iniciatyva

    Mobiliąsias vaistines M.Jakubauskienė vadina sveikintina iniciatyva

    Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė sako, kad mobiliosios vaistinės būtų gera galimybė priartinti vaistų įsigijimą gy...

    razinka


    Sveika šeima


    Kodėl mes viską skaičiuojame?

    „Man dar trūksta pusantro tūkstančio žingsnių“, „per tris valandas perskaičiau 120 puslapių“, „čia tikrai daugiau nei dešimt gramų cukraus“, „šiąnakt giliai miegojau tik 4,5 valandos”, „mano grojaraštyje - jau 800 dainų“... Kai prie vakarienės stalo eili...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Tamsioji senatvės pusė – šiurpūs savižudybių rodikliai

    Urugvajuje vyresnio amžiaus žmonių savižudybių mastas kelia nacionalinį susirūpinimą, tačiau statistiniai duomenys atskleidžia, kad Lietuvoje situacija dar kritiškesnė. Abiejų šalių ekspertai kaip pagrindines problemas įvardija nutrūkusius socialinius ryšius, vienišumą ir pagalbos trūkumą.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Piliulė nuo vienatvės
    Henrikas Vaitiekūnas Piliulė nuo vienatvės
    Pasiryžę gimdyti? Niekada!
    Gediminas Karoblis Pasiryžę gimdyti? Niekada!
    Medicinos bendruomenė – atsakingas valstybės partneris. Laikas tai išnaudoti
    Andrej Rudanov Medicinos bendruomenė – atsakingas valstybės partneris. Laikas tai išnaudoti

    Naujas numeris