Įdarbinimas užtrunka
Jei esate užsienietis iš Europos Sąjungai nepriklausančios šalies, norintis dirbti, Lietuvoje pats laikas sukaupti visą turimą kantrybę. Pirmiausia jūsų potencialus darbdavys turi kreiptis į tą teritorinę darbo biržą, kurios teritorijoje registruota laisva darbo vieta. Apie tą vietą turi būti skelbiama ne trumpiau nei mėnesį. Jeigu jūsų profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų šalyje trūksta, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, darbo vieta turi būti laisva ne trumpiau kaip savaitę.
Be to, darbdavys privalo likus ne mažiau nei trims mėnesiams iki įdarbinimo prašymo pateikimo dienos teritorinę darbo biržą informuoti apie prognozuojamą užsieniečių įdarbinimo poreikį.
 
Aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančią laisvą darbo vietą darbdavys privalo registruoti prieš dvi savaites, kitų darbuotojų – prieš mėnesį iki prašymo dėl užsieniečio pateikimo teritorinei darbo biržai. Leidimas dirbti užsieniečiui išduodamas, įvertinus šalies darbo rinkos poreikius. Be to, leidimą dirbti užsienietis privalo gauti dar iki atvykimo į Lietuvą. Na, o jei esi medikas, dar turi labiau pasistengti, mat dokumentus reikia tvarkyti ir Sveikatos apsaugos ministerijoje.
Pasak, „Lietuvos sveikatos“ kalbintų gydymo įstaigų vadovų, kuriose dirba Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai, įdarbinimas trunka nuo kelių mėnesių iki metų.
 
Migracijos departamentas nespėja suktis
Asociacijos INFOBALT administracijos direktorius Paulius Vertelka pasakoja, kad stingant kvalifikuotų darbuotojų, viena galimybių – specialistų įdarbinimas iš trečiųjų šalių. Deja, kaip supratote, ne viskas taip paprasta. „Įstatymiškai Lietuvoje su ES mėlynąja kortele numatytos galimybės gyventi ir dirbti aukštos kvalifikacijos specialistams iš trečiųjų šalių ir atsivežti šeimos narius. Deja, nors kitose šalyse numatyta, kad atlyginimo kartelė, įdarbinant užsienietį, turi siekti pusantro vidutinio darbo užmokesčio arba, kai labai trūksta darbuotojų, galima taikyti ir 1,2 šalies vidutinio atlyginimo, Lietuvoje ji yra pakelta iki dvigubo arba trigubo vidutinio atlyginimo. Kažkur, matyt, vyrauja įsitikinimas, kad mūsų darbo rinką reikia labai saugoti. Trigubo atlyginimo kartelė jau riboja tam tikrus darbdavius pasinaudoti galimybe, tačiau po tomis kartelėmis yra paslėptų kitų kliūčių“, – teigia P.Vertelka.
 
Pasak jo, jei pasirenkama dvigubo atlyginimo kartelė, darbdavys turi kreiptis į teritorinę darbo biržą ir gauti jos teigiamą sprendimą, kad tikrai tam jam trūksta tokio specialisto.
„Problema ta, kad tai sprendžia ne pats darbdavys. Dar yra papildomų reikalavimų dėl darbo vietų įregistravimo, Studijų kokybės ir vertinimo centro pažymos, nepaisant to, kad darbdaviui reikia darbuotojo, o ne akademiko. Tuomet Migracijos departamente nagrinėjama galimybė dirbti. Jei kartelė triguba, procedūra supaprastėja“, – apie tvarkos sunkumus aiškina INFOBALT atstovas.
 
Ribojame savo patrauklumą
Tačiau, pasirodo, net užsisakius paslaugą skubos tvarka Migracijos departamentas nėra pajėgus to padaryti laiku. Tai reiškia, kad norėdamas įdarbinti specialistą, darbdavys gali užtrukti kelis mėnesius.
„Visi reikalavimai suformuoja džiungles, pro kurias sunku prasibrauti. Su tokia sistema mūsų patrauklumas trečiųjų šalių specialistams – ribotas. Tačiau kuo toliau laukiame, tuo traukinys toliau nuvažiuoja“, – mano P.Vertelka.

---

 
KomentaraI
Vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius:

- Mano nuomone, gelbėtis reikia ne žmonėmis iš trečiųjų šalių. Susitvarkyti darbo rinkoje galime ir su savo žmonėmis, kaip tą darydavome ir anksčiau. Seniau taip pat būdavo keblių situacijų, kai stigdavo tam tikrų sričių specialistų, bet tuomet, universitetų dėka žmonės įgydavo reikiamą išsilavinimą ir spragos buvo užkamšomos. O migracija vyksta visuomet ir trečiųjų šalių piliečiai važiuoja į visas šalis.
 
Kalbant apie aukštos kvalifikacijos specialistus, kai kitose šalyse jiems reikalaujama tik pusantro dydžio vidutinio atlyginimo, o pas mus dvigubo ar trigubo, nieko keista. Mūsų vidutinis atlyginimas yra ženkliai mažesnis nei kitų Europos Sąjungos valstybių – 765 eurai. Būtų neprotinga save lyginti su Austrija ar Vokietija. Aukštos kvalifikacijos specialistui pusantro tūkstančio atlyginimą... Ar nepanašu į tai, jog verslininkai nori iš skurdesnės šalies atsivežti specialistą, kuriam užtektų mokėti mažesnį atlyginimą?
 
Migracija trečiųjų šalių piliečiams yra sudėtinga ne tik Lietuvoje, o kiekvienoje ES valstybėje. Tačiau su verslu dirbame ir matome sunkumų kai kuriose srityse, todėl esame pateikę įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimus.
Suprantama, kad pirmiausia yra patikrinama, ar nėra šalies piliečių, kurie galėtų pretenduoti į tą darbo vietą. Manau, kad tokie veiksmai yra teisingi. Pirmiausia mūsų tikslas – Lietuvos piliečių gerovė, įsidarbinimas.

Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos išteklių priežiūros ir inovacijų valdymo departamento direktorė Justina Januševičienė:

- Šių metų sausio vidurio šalies regionuose sveikatos priežiūros įtaigos per SAM interneto svetainę ieškojo 275 specialistų. Praėjusiais metais Sveikatos apsaugos ministerija pripažino 18 trečiųjų šalių piliečių profesinę kvalifikaciją. Paprastesnės sąlygos gauti nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje galėtų prisidėti prie šalies patrauklumo užsienio specialistams didinimo, nes šiuo metu iš užsienio atvykstančių specialistų skaičius gana mažas.
 
Tačiau kita vertus, sunkiai tikėtina, jog specialistai iš užsienio galėtų visiškai patenkinti specialistų trūkumą, nes gana komplikuota jų integracija dėl lietuvių kalbos nemokėjimo (ypač aktualu regionuose) ir gana rezervuotas pacientų pasitikėjimas iš užsienio (ypač iš trečiųjų šalių) atvykusių specialistų kompetencija.

---

Nuomonės
Naujosios Akmenės ligoninės direktorius Tomas Skučas:

Ne išeitis, o humanitarinė pagalba
- Mums užsieniečių įdarbinimo procedūra užtruko apie metus. Ligoninėje dirba du gydytojai iš Baltarusijos, nuo balandžio-gegužės mėnesio pradės dirbti ir ukrainietė. Kol ministerijoje derinami dokumentai, kol išlaikomas kalbos egzaminas, todėl taip ir užtrunkama.
 
Rusakalbių įdarbinimas rajonų ligoninėms nėra išeitis... Aš tai vadinčiau humanitarine pagalba Ukrainai ir Baltarusijai. Emigraciją reikia stabdyti, o ne džiaugtis, kad mūsiškiai emigruoja ir imigruoja trečiųjų šalių piliečiai. Aišku, nepritarti tam, jog įdarbinimo užsieniečiams tvarka turėtų būti supaprastinta, negaliu. Jei toliau lietuviai emigruos, neturėsime, kas dirba. Tuomet tenkinsimės gerindami imigraciją.
 
Rokiškio ligoninės direktorius Raimunas Martinėlis:

Įdarbinti galėtų būti paprasčiau
- Mūsų ligoninėje dirba Baltarusijos pilietis. Ilgiausiai truko sprendimo priėmimas Migracijos departamente. Kreiptis reikėjo ir į darbo biržą, tačiau ten viskas įvyko greitai. Ministerijoje pats specialistas taip pat pakankamai greitai susitvarkė visus reikalingus dokumentus. Nepamenu, kiek laukėme, bet užtrukome net kelis mėnesius. Kodėl Migracijos departamentas tiek ilgai trunka – nežinau. Galbūt jų reglamentas toks... Galbūt tiek laukti ir priklauso? Šiek tiek paprastesnė įdarbinimo tvarka užsienio piečiams galėtų būti. Keista, kai turi praktiškai visus dokumentus, o vieno sprendimo tenka laukti taip ilgai.
 
Be to, įdarbinantį užsieniečius iš trečiųjų šalių, griežtai reglamentuotas ir darbo užmokestis. Tarsi galėtum su gydytoju sutarti tam tikrą užmokestį, bet čia – negali. Galbūt taip rūpinamasi imigrantu, kad jam pakaktų pragyvenimui, sunku pasakyti.