- Nuo ko viskas prasidėjo ir kodėl jūs šiandien teigiate, kad BPC nuo pat pirmos dienos gali „pasigirti“ tik neveiksnumu?

Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties vadovas Rimvydas Juodviršis (R.J.):

- Pradėti reikėtų nuo 2008 metų. Tuomet iš ES paramos lėšų SAM vykdė projektą greitosios pagalbos automobilių parko atnaujinimas. Perkamuose automobiliuose buvo sumontuoti kompiuteriai su navigacine sistema, kurie vėliau turėjo būti sujungti su Bendruoju pagalbos centru. Į pirkimo komisiją buvo pakviestas ir BPC specialistas, kuriam reikėjo surašyti reikiamą tiek kompiuterių, tiek ir programinės įrangos specifikaciją, kad būtų galima susijungti su BPC sistema. Bet čia susidūrėme su nenumatytom aplinkybėm. Nors šiandien BPC teigia, kad tuomet surašydamas visą specifikaciją specialistas darbą atliko tinkamai,  drįsčiau tam prieštarauti. Dar prieš perkant kompiuterinę įrangą, specifikacijos pateikimo SAM metu jis turėjo pasakyti, kad šie kompiuteriai nebus įjungti į BPC. Kodėl? Nes tuo metu BPC neturėjo jokių galimybių juos įjungti į savo sistemą.

Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties vadovas Nerijus Mikelionis (N.M.):

- Reiktų paminėti ir tai, kad šioje istorijoje svarbiausia, jog perkami kompiuteriai turėjo būti su programine įranga. Kad būtų sudarytos galimybės kvietimo duomenis, gaunamus paskambinus numeriu 112, perduoti tiesiai į greitosios pagalbos automobilį.
R.J.:
- Taigi greitosios pagalbos stočių vadovai, gavę mašinas su šiais kompiuteriais, nežinojo ką daryti. Kreipėmės į įmonę IBF FIUTAK GMBH, iš kurios buvo pirkti kompiuteriai, klausdami, ką mums daryti. Jie atsiuntė išaiškinamąjį raštą. Pasirodo, gautus kompiuterius turėjome pristatyti į BPC ir jų specialistai mums turėjo instaliuoti specialią programinę įrangą bei įjungti į savo sistemą.
Kaip rašoma įmonės rašte: „Automobiliai visiškai paruošti prisijungti prie BPC sistemos. Įstaigoms, norinčioms automobilius įjungti į BPC sistemą, reikia kreiptis į BPC. Tik BPC gali įjungti automobilius į savo sistemą. Konkurso sąlygose buvo reikalaujama, kad automobiliai būtų paruošti tokiam įjungimui, tai ir yra padaryta. Kad teikiama įranga tinkama BPC sistemai, pasiūlyme buvo pateikti patvirtinimai iš BPC programinės įrangos gamintojo „NOVOtec“ (Vokietija) ir BPC sistemą prižiūrinčios kompanijos UAB ERP (Lietuva).“ Niekas turbūt ir neprieštarautų, kad šioje vietoje būtų prasidėjusi integracija, bet... Kompiuteriai ne vienerius metus tiesiog dulkėjo, niekas jais nesinaudojo ir niekas iš BPC nė nesiruošė jų niekur jungti.

Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties vadovas Tadeuš Rodz (T.R.):

- Priminsiu, kad kompiuterio kaina – 31 tūkstantis litų. Suprantu, jei jis būtų iš karto su programine įranga... O šiuo atveju paprastas „geležies gabalas be smegenų“. Ar neatrodo keista, pirkti paprastą kompiuterį be smegenų už tokią kainą?
N.M.:
- Įdomiausia, kad šioje istorijoje kalta liko Sveikatos apsaugos ministerija. Iš vienos pusės logiška, jie vykdė pirkimą ir natūralu, kad neįgyvendinus projekto teko grąžinti lėšas iš biudžeto Europos Sąjungai. Tačiau automobiliai pirkti su BPC specialisto rekomenduota kompiuterine įranga, o įgyvendinant projektą, paaiškėjo, kad tų kompiuterių panaudoti neįmanoma.

---

 
Faktas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) turėjo grąžinti lėšas dėl netinkamai panaudotų maždaug 2 mln. litų 2007-2008 m. perkant greitosios medicinos pagalbos automobilius. Valstybės kontrolės požiūriu, SAM, pirkdama automobilinius kompiuterius su programine įranga, kuri moraliai pasensta per keletą metų, milijonus litų tiesiog iššvaistė, nes Lietuvoje nebuvo sukurtos prielaidos šia įranga naudotis.
 

---

- Na, gerai, teko grąžinti pinigus, nes nebuvo galimybių jų prijungti prie BPC sistemos, kurios realiai tuomet dar nebuvo. Kokių veiksmų buvo imtasi vėliau, juk kaip ten bebūtų, integracija turėjo vykti?
N.M.:
- Prasideda dar įdomesnė situacija. Kuomet buvo kuriamas BPC, įstatyme numatyta labai paprasta koncepcija: vienas numeris 112 priima visus pagalbos skambučius ir peradresuoja pagal kompetenciją – policijai, gaisrinei ar GMP dispečerinei. Beveik visose ES šalyse išskyrus Suomiją, Švediją, Estiją bei Liuksemburgą, kur yra 112, veikia ir paraleliniai trumpieji 113, 103, 114 ar kitokie numeriai, kuriais galima paskambinti tiesiai į GMP dispečerinę. Tačiau 2010 metais įstatymas skubos tvarka, nė neinformuojant GMP tarnybų, pakeistas. Pataisoje atsirado reikalavimas BPC vykdyti operatyvinę GMP ir priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų pajėgų valdymą. Iš buvusio pagalbos tarnybų trejeto neliko policijos. Tokios nuostatos esmė ir šiandien neaiški.
R.J.:
- Maža to, keičiant įstatymą, lygiagrečiai ES lėšomis rengiamas ir projektas, kurio sąvoka - pagalbos tarnybų operatyvus pajėgų valdymas. Tai yra VRM institucija (BPC) pradeda vykdyti SAM institucijos (GMP) funkcijas jai net nežinant, jau nekalbant apie tai, kad nebuvo išanalizuotos galimos neigiamos pasekmės pacientams, kurios dabar ir pradeda ryškėti. Susidaro įspūdis, kad pirminis BPC įstatymas keičiamas tik dėl šio projekto. Tiesa, išskyrus pavadinimą, GMP daugiau niekur, skirstant lėšas taip pat, šiame projekte nefigūruoja.
T.R.:
- Galiu pasakyti, kodėl iš BPC iškrito policija. Ir visai ne dėl slaptumo, kaip dabar mėgstama sakyti. 2012 vasario 8 dienos valstybės kontrolierių audito ataskaitoje nurodytas motyvas, cituoju: „Lietuvos policijos sistemos plėtros programos priemonių plane jau buvo numatyta sukurti integruotą informacinę sistemą, apimančią autorizuotą policijos valdymą ir naujas informacines gyventojų aptarnavimo technologijas“. Tokios valstybės kontrolierių išvados. Lygiai taip pat būtų galima eliminuoti iš BPC ir GMP pajėgas, nes jos taip pat jau turi savo veikiančią sistemą.
R.J.:
- Kai tik prasidėjo konfrontacija tarp BPC ir GMP, sužinojome, kad VRM su BPC vykdo ES projektą, - užklausėme Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Ekonomikos ir pažangos departamento Biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinės paramos skyriaus patarėjos Šarūnės Navickaitė-Dulaitienės dėl įstatymo pasikeitimo ir lygiagrečiai vykdomo ES lėšomis finansuojamo projekto. Atsakymas: „Projekto tikslas buvo sujungti į vieną sistemą visas tris tarnybas, vienai jų nedalyvaujant, visos projekto išlaidos tampa netinkamomis.“
Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vadovė Eugenija Kukaitienė (E.K.):

- Rengiant kolegų minėtą projektą nė vienas iš GMP vadovų nebuvo pakviestas į pasitarimą. Nors logiškai mąstant, mes kaip ir turėtume būti projekto partneriai. Bet figūruojame tik pavadinime. Nei su mumis kas tarėsi, ko reikia projekto įgyvendinimui, nei kam projekto skiriamos lėšos panaudojamos - viskas panaudota be mūsų.
Kalba, kad reikės grąžinti pinigus, bet mes tame projekte net nedalyvavome. Projektą vykdėme ne mes, o Vidaus reikalų ministerija.
R.J.:
- Susidaro įspūdis, kad norint pateisinti šio projekto išleistas lėšas reikia rasti kaltus. Tinkamiausios šiuo atveju - GMP stotys, kurios „priešinasi“, „sabotuoja“. Tačiau pasikartosiu - nei GMP stočių vadovų, nei LGMPĮA, kuri apima apie 90 procentų Lietuvos GMP tarnybų, niekas apie vykdomą BPC projektą neinformavo. Nei tarėsi, nei prašė pateikti nuomonę apie galimas pasekmes tiek pacientams, tiek pačioms GMP tarnyboms.
Be to, reikia atkreipti dėmesį, kad šiame projekte nekalbama apie integraciją, kurios esmė ir šiandien yra neaiški kiekviena pusė ją interpretuoja kaip supranta.
N.M.:
- Nepamirškime ir fakto, kad pagal įstatymą nuo 2011 metų sausio pirmos dienos BPC mus privalo valdyti tiesiogiai. Bet ir šiandien jie negali to padaryti. Ne dėl to, kad mes priešinamės, bet technologiškai. O mus kaltina pažeidinėjant įstatymus.

---

 
Faktas
Šių metų vasarį sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė sakė, kad BPC naudojama informacinė sistema, prie kurios pagal ligšiolinį planą turėtų pereiti ir greitosios pagalbos dispečerinės, yra tobulintina.Pasak jos, greitosios medicinos pagalbos stočių naudojama informacinė sistema esą geriau tenkina pacientų poreikius. „Jeigu mes neintegruosime greitosios medicinos pagalbos į BPC, galima daryti prielaidą, kad VRM su BPC bus neįvykdžiusi tam tikrų įsipareigojimų panaudojant ES struktūrinių fondų lėšas ir teks grąžinti apie 19 mln. litų“, - sakė sveikatos apaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė. Tačiau Lietuvos piliečių sveikata ir gyvybė svarbiau, nei išvaistyti milijonai.

---

 
- Jei dar prieš ketverius metus BPC jau kaip ir turėjo jus valdyti, tačiau to neįvyko, kodėl jūs pradėjote lygiagrečiai, kaip dabar teigiama, kurti savo sistemą?
R.J.:
- 2011 metų pradžioje Klaipėdos greitosios pagalbos stoties iniciatyva buvo bandoma įgyvendinti dispečerinės ir BPC sąveika. Į BPC padalinio Klaipėdoje atidarymą atvyko ir politikai, ir BPC vadovai. Buvo pasirašytas ir dviejų ministrų - vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio ir sveikatos apsaugos ministro Raimondo Šukio - veiksmų planas, užtikrinant Bendrojo pagalbos centro ir greitosios medicinos pagalbos sąveikos plėtrą Klaipėdos apskrityje. Vienas punktų buvo programinės įrangos instaliavimas į kompiuterius, kad BPC galėtų tiesiai perduoti skambutį. Viskas gražu ant popieriaus. Klaipėda buvo gavusi tik dvi mašinas ir du kompiuterius, kuriuos pirko SAM, dar aštuonis kompiuterius, kad galėtume tinkamai įgyvendinti saveiką, SAM surinko iš rajonų ir perdavė mums. Juos nuvežėme į BPC programinei įrangai instaliuoti. Įgyvendinome visas kitas numatytas priemones ir laukėme, kol BPC įvykdys plane numatytus įsipareigojimus.
Praėjo metai, antri – niekas nepajudėjo iš vietos. Nuolat informavau tiek SAM, tiek VRM, kad sąveikos planas stringa dėl BPC kaltės. Iš BPC gaudavau tik raštus, kad dar šiek tiek palaukite. SAM organizavo keletą susitikimų su BPC vadovais, tačiau jų metu nieko naujo nesužinodavau. Sąveika nepavyko, nes BPC neaprūpino reikiama programine įranga iki pat 2012-ųjų pabaigos.
2012 metais išeina sveikatos apsaugos ministro Raimondo Šukio įsakymas Nr. V-996 dėl GMP dispečerinių centralizavimo. Nematydami jokio progreso iš BPC, pradėjome organizuoti Klaipėdos GMP dispečerinę pagal anksčiau minėtą ministro įsakymą.
Kalbos iš VRM ir BPC atstovų, kad tik dėl GMP tarnybų šiuo metu stringa integracija – švelniai tariant, neatitinka tikrovės. Reikalingos programinės įrangos ir ryšių priemonių BPC neturi iki šiol, nors lėšos tam buvo skirtos ir išleistos. Tuo metu kai Klaipėda nesėkmingai bandė integruotis į BPC, manau, kad ministras R.Šukys matydamas kaip viskas stringa ir ne dėl GMP kaltės, patvirtino realų GMP dispečerinių centralizavimo planą.
T.R.:
- Kai buvo nupirkti tie garsieji automobiliai su kompiuteriais, kurie išskirstyti GMP stotims (Vilnius gavo penkis automobilius), iš savo lėšų įdiegėme programinę įrangą, bet prie BPC jungtis negalėjome, nes jie neturėjo jokių techninių galimybių. Automobiliai buvo prijungti prie Vilniaus dispečerinės.
Teiginys, kad ministro įsakymas dėl centralizacijos reiškia pajėgų valdymo sistemos kūrimą lygiagrečiai su esama BPC pajėgų valdymo sistema, neatitinka tikrovės. Norėčiau pridurti, kad Sveikatos apsaugos ministerija bandė padėti BPC ir GMP integracijai. Tuometinis ministras R.Šukys kreipėsi į BPC ir VRM dėl reikalavimų centralizuotoms dispečerinėms suderinimo, kad vėliau centralizuotas dispečerines būtų galima prijungti prie BPC. Spėkite kokį atsakymą tuomet gavome iš VRM ir BPC? Kad jiems nepriklauso nieko derinti, kad viskas prieštarauja įstatymams ir jie nieko neketina daryti, nepaisant to, kad savo nieko nė nebuvo sukūrę. Jei tuomet jie būtų norėję bendradarbiauti, integracija būtų pasibaigusi 2012 metais.
N.M.:
- Dėl ryšio saugumo, šiuo metu GMP sistemos naudojamo skaitmeninio radijo ryšio standartas visiškai tokio pat saugumo kaip ir BPC naudojamo ryšio.
Tai specialiosioms tarnyboms skirtas skaitmeninis ryšys, naudojamas visame pasaulyje, leidžiantis atiduoti kvietimą trumpąja žinute būtent į tą brigadą, kuriai ji ir skirta. Esminis mūsų ir BPC sistemų skirtumas, kad mūsiškė toliau pažengusi ir suintegruota į bendrą informacinę sistemą.
Beje, dispečerinių centralizavimas pradėtas ne mūsų pačių iniciatyva, o Sveikatos apsaugos ministerijos. Beje, tuomet jutome nemenką spaudimą, kad jos būtų sustambintos.
 
- Dispečerinių centralizavimo iniciatyva pradėta Sveikatos apsaugos ministerijos. Ar ji šį projektą ir finansavo?
N.M.: 
- Investavome iš savo kišenės. Norėčiau, kad vieną kartą visi baigtų spekuliuoti tais pinigais. Šiam projektui lėšos buvo sutaupytos centralizuojant 56 iki tol po šalį išsibarsčiusias GMP dispečerines. Nesinaudojome nei ES, nei VIP lėšomis, papildomų pinigų irgi negavome. Sakydama centralizuojame dispečerines, o sutaupytus pinigus investuojame į technologijų įsigyjimą, Sveikatos apsaugos ministerija padarė teisingą ir net saliamonišką sprendimą, prieš kurį iš vadybos pusės reikėtų nulenkti galvas. Panaudoti tie patys pinigai, už kuriuos išlaikomos dispečerinės, kitaip GMP veiklai skirtos lėšos. Tik tiek, kad jos persiskirstė viduje, atsisakant funkcijų, kurios nereikalingos mažoms dispečerinėms.
Pagal tuometinio sveikatos apsaugos ministro Raimondo Šukio įsakymą numatyta sustambinti dispečerinių centrus, kad šie efektyviau stebėtų ir paskirstytų jų pavaldume esančias GMP brigadas.
T.R.: 
- Dabar nuolat akcentuojama, kad integracijai trukdė GMP, lygiagrečiai kurdama savo sistemą. Bet ar tikrai? BPC vis prašo lėšų iš biudžeto savo kuriamai sistemai, kuri šiaip jau turėjo būti sukurta. Tačiau visi dokumentai rodo, kad jie vis dar tik planuoja ją kurti, kai mūsų sistema veikia be trikdžių. Maža to, visą įrangą planuoja įsigyti dar ir keturis kartus brangiau.
Pavyzdžiui, komandkontrol centrai - pagal jų planą vieno kaina - 60 tūkstančių eurų, mūsų gi kainavo tik 50 tūkstančių litų. Kitas klausimas, įgyvendinus šią integraciją - ką daryti su mūsų turima įranga? Išmesti? Bet juk tai - savivaldybės turtas. Kai sako, kad kito kelio, norint įgyvendinti integraciją, nėra, sakau, kad yra. Tereikia pakeisti įstatymus. Pakeitimai jau net yra užregistruoti Seime, tereikia juos įtraukti į darbotvarkę ir balsuoti.
N.M.: 
- Kadangi kolegų esame kaltinami kaip nevykdę įstatymų, galiu pasakyti, kad jų nevykdė kaip tik mūsų šaunieji kolegos iš Marijampolės ir Panevėžio. Beje, šie mūsų kolegos patys aktyviai dalyvavo darbo grupėse, kuriose buvo kuriama teisinė GMP dispečerinių kūrimo bei techninių reikalavimų bazė – tą liudija ir jų parašai, padėti prie teisės aktų projektų... Taigi, dispečerinių centralizavimo planas buvo derintas ir su jais, jie sutiko su viskuo. Maža to, patys šį ministro įsakymą ir sabotavo, jo nevykdydami ir dvejus metus tempdami laiką, nors patys buvo po juo pasirašę.
T.R.:
- Beje, reikėtų pasidomėti, už kokius pinigus buvo įrengtos Marijampolės ir Panevėžio dispečerinės. Viešųjų pirkimų tarnyboje yra užfiksuotas 400 tūkstančių litų pirkimas būtent jų dispečerinių įrengimui. Nors dažnai pabrėžiama, kad tai įgyvendino BPC, dokumentai rodo visai ką kita. Kiek žinau, net ir tos pačios racijos BPC jiems buvo išdalintos pabandyti, o vėliau jas teko nusipirkti už savo lėšas.
Kitas klausimas, kodėl BPC su šiomis dviem dispečerinėmis vis dar nesusiintegravo, jei tam realiai niekas netrukdo?
 
- Ši istorija, manau, turi daugiau klaustukų nei atsakymų, tačiau panašu, kad visa jūsų kova taip ir liks tik kova su vėjo malūnais. Kovo pradžioje abu ministrai - Saulius Skvernelis ir Rimantė Šalaševičiūtė - pasirašė įsakymą kuriame integracija bet kuriuo atveju numatyta iki kitų metų spalio pirmos dienos...
N.M.:
- Pradėkime nuo to, kad pasitarimo metu dėl šio įsakymo, kuriame dalyvavo mūsų asociacijos, SAM bei BPC atstovai, buvo kalbama visai kitaip- buvo sutarta, jog priemonių plane bus tik DVIEJŲ SISTEMŲ TARPUSAVIO INTEGRACIJOS TECHNINIAI ASPEKTAI, nekvescionuojant pačių GMP dispečerinių buvimo klausimo. Šiame gi pasirašytame įsakyme jau kalbama apie perėjimą prie VRM radijo ryšio, naujų racijų įsigijimą ir taip toliau. Dar nuostabiau iki šių metų balandžio pabaigos reikės dispečerinėse įrengti BPC darbo vietas, o darbą jos pradės tik kitų metų spalį. Klausimas, ką jos veiks, tos tuščios darbo vietos, pusantrų metų?
R.J.:
- Gavome iš naujojo BPC vadovo raštus su prašymu informuoti, koks mums yra BPC darbo vietų poreikis įkuriant jas jūsų dispečerinė. Ką į tai galiu atsakyti? Poreikio nėra, nes su savo sistema teikiame kokybiškas ir saugias paslaugas pacientams.
Kita vertus, pajėgų valdymo perėmimas vis dėl to yra įstaigos restruktūrizacija, nes nelieka struktūrinio padalinio – dispečerinės. O šiuos klausimus galima spręsti tik su steigėju, tai yra Klaipėdos miesto savivaldybe. Vos prieš savaitę baigėsi savivaldos rinkimai. Taryba, kiek mane informavo, bus suformuota tik balandžio pabaigoje. Todėl dviejų ministrų pasirašytas planas iki balandžio 10 įrengti kompiuterizuotas darbo vietas darbui su Bendrojo pagalbos centro informacine sistema – praktiškai nerealus. Be to, visiškai neaišku, kaip tai padaryti ir kokios bus pasekmės GMP paslaugų kokybei. Ne kartą sakėme, kad dabar esančias dvi sistemas reikia ne integruoti viena į kitą, o tiesiog sujungti, kas technologiškai būtų paprasta ir nebrangu.
E.K.:
- Prisiminkime, kad kai buvo pristatoma GMP naudojama sistema, buvo girdimi tik pagyrimai. Dviračio mes neišradinėjome - ši sistema veikia ir kitose Europos šalyse. Prisijungti prie jos galime iš bet kur, kur tik yra internetas. Čia pateikiama ir visa skambučių, ir pacientų pervežimų statistika. Kas svarbiausia, ji tokia detali, kad galime matyti, kuriose vietose mums reikia pasitempti.
N.M.:
- Be to, norint prie šios sistemos prijungti Panevėžio ar Marijampolės dispečerines nereikėtų investuoti nė vieno papildomo euro. Kitas svarbus aspektas, kad galime vieni kitus dengti. Tarkim, dėl gedimo ar profilaktinių darbų išjungiama Kauno stotis. Skambučius priima Klaipėda, Šiauliai, Alytus ir kvietimus perduoda tiesiai mūsų automobiliams. Be to, gal jau pats laikas realiai pradėti vertinti ir geopolitinę situaciją bei turėti galimybę priimti pagalbos skambučius ne tik dviejuose BPC centruose?
T.R.
- VRM ir BPC dabar nuolat pabrėžia, kad jie nori viską daryti ekonomiškiau, bet žvelgiant į jų planus, akivaizdu, kad papildomų lėšų jiems reiks nuolat. Juk skambučių dėl pagalbos nemažės. Kitas įdomus dalykas, kad visi jų raštai ir įsakymai ateina prieš šventes, pavyzdžiui, prieš Naujus metus arba prieš rinkimus (kai dėmesys nukreipiamas kitur). Kam griauti veikiančią sistemą ir kurti kitą kur kas prastesnę? Reikia pripažinti, kad mums rūpi pacientas, o jiems - įsakymas.
R.J.:
- Situacija dabar atrodo taip: oponentai turi du popierius, kuriais remiasi. Pirmas - vyriausybės programa, kurioje juodu ant balto parašyta GMP integruoti į 112 tinklą. Ši priemonė nenurodo, kad jie turi valdyti mūsų pajėgas. Galima sakyti, kad mes ir dabar jau esame integruoti 112 tinkle, nes paskambinus numeriu 112, pagalba pacientus pasiekia. Antras popieriukas - įstatymo pakeitimas, BPC valdo GMP bei gaisrininkų ir gelbėtojų pajėgas. Kaip šią situaciją išspręsti? Užtektų grąžinti pirmojo BPC įstatymo nuostatas. Juolab kad projektas guli Seimo stalčiuose.
T.R.:
- Kodėl taip trokštama perduoti GMP pajėgų valdymą BPC? O gi kad būtų užtikrintas nuolatinis finansavimas iš valstybės biudžeto. Nors akivaizdu, kad GMP sistema kuo puikiausiai veikia ir šiandien. Parodykite nors vieną, kuris kvietė greitąją numeriu 112 ir jos nesulaukė.