Įregistravo pataisas
 
Diskusijos dėl azartinių lošimų reklamos poveikio įkaito po to, kai buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ partneris Šarūnas Stepukonis tapo įtariamuoju dėl itin didelės vertės turto pasisavinimo. Įtariama, kad dalį pasisavintų pinigų jis galėjo pralošti. Šiuo metu paskelbta Š.Stepukonio paieška.   
 
Kovą Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė pateikė pataisų siūlymą dėl griežtesnės lošimų verslo kontrolės. Jomis siūlyta visiškai uždrausti lošimų reklamą. Pataisų projektui pritarė 107 Seimo nariai. Balsavusiųjų prieš nebuvo, susilaikė du parlamentarai.
 
Dėl azartinių žaidimų reklamos poveikio galimai kylančios problemos neliko ir be sveikatos politikų dėmesio. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas teigiamai vertina kolegų parlamentarų iniciatyvą uždrausti ar ženkliai apriboti lošimų bendrovių reklamą. Jis ne kartą skirtinguose kontekstuose piktinosi, kad šiandien neįmanoma ramiai naršyti internete, mat lošimų reklamos žybsi ant kiekvieno kampo. Kritikos nepagailėjo ir komiteto posėdžio metu.
 

„Mano dvylikos metų anūkas varžybų metu Pasvalyje klausia, ką reiškia tas pavadinimas? Neįvardinsiu lošimų kompanijos pavadinimo. Bet kai kuriose sporto šakose – ištisos lygos nešioja lošimų kompanijų pavadinimus. Pasimečiau, ar išsamiai aiškinti, ar pasakyti, kad tai – lošimų kompanijos pavadinimas. Ir žiūriu jau telefone googlina. Taip ir įtraukiama... Jaunas žmogus, matydamas pavadinimus ant kiekvienos aikštelės ar prie lygos pavadinimo, be abejo, pasidomės“, – azartinių lošimų bendrovių reklamas kritikavo Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.        

 
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys pastebi dar vieną problemą: lošimų verslą kontroliuojančių institucijų ir lošimų organizatorių finansinės galimybės skiriasi kaip diena ir naktis. „Kontroliuojanti institucija turi apie trisdešimt tūkstančių, o lošimų organizatoriai – milijonus, kad galėtų įtraukti žmones“, – teigia parlamentaras.
 
Jis įsitikinęs, jog reikia daugiau investuoti į žmonių sąmoningumą. Svarbu, kad šie suvoktų lošimo grėsmės ir galimas pasekmes. Tiesa, ir šito nepakanka. Politikas žeria aštrią idėją – reikia įvesti papildomą ir privalomą mokestį lošiantiems asmenims.
 
Išaugo beveik dvigubai
 
„Manyčiau, kad reikėtų sukurti darbo grupę, forumą, kuriame galėtų diskutuoti tiek Sveikatos apsaugos ministerijos ekspertai, tiek lošimų ekspertai ir organizatoriai. Tai svarbu, nes rinka keičiasi sparčiai ir iš esmės“, – posėdžio metu pabrėžė profesorius Gediminas Navaitis.
 
Priklausomybę nuo azartinių lošimų tyrinėjantis psichologas-psichoterapeutas mano, jog kolegų ateities darbų rezultatai padėtų priimti tinkamesnius lošimų kontrolės sprendimus. Juk valdyti galime tai, ką išmatuojame, sako jis.
 
G.Navaitis pastebi, jog per pastaruosius šešerius metus Lietuvoje lošimų rinkos pelnas išaugo beveik dvigubai. Šitai, anot jo, byloja ir lošimo priklausomybės problemos augimą. Dabar sparčiausiai auga nuotoliniai (internetiniai) stalo lošimai. Ypač išpopuliarėjo rizikingiausi lošimų būdai – lošėjai rizikuoja prarasti itin dideles pinigų sumas. Kartu veši ir sunkiausiai ištiriama lošimų rinkos dalis.
 

„Lietuvoje vyksta nemažai lošimų, kurie organizuojami nelegaliai. Manyčiau, kad tai yra didelė problema. Kas nekontroliuojama, ko nematome, yra žala tiek žmogui dėl priklausomybės, tiek valstybei, kuri praranda mokesčius“, – teigė profesorius Gediminas Navaitis.

 
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narės Morganos Danielės neįtikina, jog ženkliai išaugęs lošimų bendrovių pelnas tiesiogiai įrodo augančią priklausomybės problemą. Vienas ar keli stambių lošėjų milijoniniai pralaimėjimai, anot jos, gali iškreipti bendrą statistiką. Reikia išsamiai tirti lošimų sritį, siekiant užpildyti duomenų spragas. Pavyzdžiui, atidesnio dėmesio reikalauja asmenys, kurie savanoriškai pateikė prašymą drausti jiems lošti kazino.
 
„Sunku pamatyti, kiek yra pasikartojančių asmenų: kurie užsidraudžia ir po to atsidraudžia. Ir po to vėl užsidraudžia. Mes turime tam tikrą masę žmonių, kurie cirkuliuoja. Jeigu dirbtume duomenų stebėsenos kryptimi, galėtume pamatyti, ar sprendimai, kuriuos priimame, iš tiesų veikia. Ar pasiteisina daromi žingsniai“, – pasiūlymus dėstė M.Danielė.
 
A.Veryga taip pat sutinka, kad reikėtų išsamiau tirti azartinių lošimų poveikį. Tarsi užbėgdamas už akių, jis pabrėžia šių tyrimų patikimumo svarbą. „Svarbu, kad tyrimai būtų nepriklausomi. Tai reiškia, kad prie jų nagų nekištų lošimų organizatoriai. Žinote, kad moksle yra privaloma deklaruoti interesą. Norint kur nors publikuoti duomenis, reikia nurodyti, ar duomenų rinkimo ir analizavimo kokiu nors būdu nepaveikė sektoriai, kurie yra tiriami“, – pabrėžė politikas. 
 
Paslaugų prieinamumas šlubuoja
 
„Klausimas, kiek gydymas apskritai yra prieinamas? Ir kiek žmonių suvokia, kad jiems reikia gydytis, kreiptis pagalbos? Ir kiek šie žmonės turi tokių galimybių? Mano žiniomis – labai nedaug. Net ir nedažnas priklausomybių psichiatras žino bei moka teikti pagalbą būtent lošėjams. Čia tokia pakankamai didelė egzotika“, – svarsto A.Veryga.
 
Parlamentaras mano, jog Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) galėtų paskatinti universitetų atstovus, kad šie į kvalifikacijos kėlimo programas įtrauktų ir lošimų priklausomybės gydymą. „Dar būtų gerai nepamiršti priklausomybių konsultantų tinklo. Juos rengiant, reikia, kad lošimo priklausomybė būtų įtraukta, nes šie specialistai motyvuoja ir nukreipia priklausomus žmones pagalbos“, – mintimis su posėdžio dalyviais dalijosi A.Veryga. 
 
SAM Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas netiesiogiai sutinka su komiteto nariu. Lietuvoje gydymą gaunančių probleminių ir patologinių lošėjų skaičiai kiek auga, tačiau išlieka tikrai nedideli.
 
„Šios diagnozės dažnai nėra nustatomos dėl paslaugų trūkumo. Vis dėl to jos yra iš PSDF (Privalomojo sveikatos draudimo fondo – red. past.) registro. Vadinasi, diagnozė yra siejama su paslauga, kuri gaunama dėl diagnozės. Abiem grupėms (probleminiai ir patologiniai lošėjai – red.past.) buvo suteikta mažai paslaugų: tik 83 asmenims buvo suteikta 241 paslauga: ambulatorinė, specializuota arba stacionaro paslauga“, – pernykščius rodiklius komentavo I.Rubikas. Jis priduria, jog gydant lošimo priklausomybes didelis dėmesys turi būti skirtas elgesio bei mąstymo pokyčiams skatinti.
 
Lošimų priežiūros tarnybos vyriausiasis specialistas Oleg Mackevič teigia, kad šiuo metu nemažai dėmesio skiriama prevencijai ir edukacijai. Jis pastebi, jog savanoriškai lošti apsiribojusių asmenų yra kiek daugiau nei 16 tūkst., o prašymų uždrausti lošti kiekvienais metais pateikiama vis daugiau. Dažniausiai tai yra jauni vyrai. „Manome, kad skaičius didėja, nes asmenys gauna informaciją, jog yra tokia galimybė. Šią informaciją teikiame įvairiais kanalais“, – sako O.Mackevič.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!