„Sveikatos apsaugos inovacijų forume“ – pagyros Lietuvos mokslininkams ir pyla Lietuvos politikos formuotojams

www.lsveikata.lt
2018-02-23
Šiandien Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) vyko Amerikos prekybos rūmų komiteto farmacijos klausimams „Local American Working Group“ organizuotas „Sveikatos apsaugos inovacijų forumas“.
„Sveikatos apsaugos inovacijų forume“ – pagyros Lietuvos mokslininkams ir pyla Lietuvos politikos formuotojams

Viename svarbiausių Lietuvos farmacijos industrijai metų renginių susirinko sveikatos politikos formuotojai, mokslininkai, farmacijos industrijos atstovai, gydytojai, valstybinių institucijų atstovai ir investuotojai į gyvybės mokslų sritį iš Lietuvos, Suomijos, Švedijos, Jungtinės Karalystės.
 
„Inovacijos yra labai svarbios sveikatos apsaugos sistemai, ypač farmacijos sektoriui. Žmonėms skirtų vaistų srities inovacijos sudarė sąlygas pacientams gauti tokį gydymą, kokio prieš kelis dešimtmečius nebuvo galima įsivaizduoti. Daugelio ligų atveju dar trūksta tinkamo gydymo, todėl reikia nuolatos kurti inovacijas siekiant išrasti naujų vaistų. Jei inovatyvių vaistų įmonės ir kitos suinteresuotosios šalys (pvz., universitetai, mokslininkai, kiti investuotojai) nevykdytų labai svarbių mokslinių tyrimų, jų neinvestuotų ir nekomercializuotų, tokios naudos negautume. Taigi, klausimo, ar Lietuvai, kaip ir kitoms Baltijos šalims apskritai inovacijų sveikatos apsaugos sistemoje reikia, kelti net neturėtume“ – pradėdama konferenciją teigė advokatė, „Local American Working Group“ vadovė Rūta Pumputienė.
  
Vienos didžiausių pasaulyje farmacijos kompanijų atstovas: pasauliui lietuviai įdomūs, bet šaliai tobulėti kur yra
 „Savo kompanijoje mes bendradarbiaujame su šviesiausiais kiekvienos srities protais tam, kad transformuotume sveikatos apsaugos sistemą ir nuolat kurtume pokytį, inovacijas“ – sakė A.Gemmellis, „Johnson & Johnson” atsakingas už naujų, inovatyvių verslų Europoje paiešką ir kompanijos bendradarbiavimo su jomis vystymą.  Farmacijos milžinės atstovas akcentavo, kad milijardinei sveikatos technologijų industrijai inovatyvūs lietuviai, kaip ir kitų Baltijos šalių mokslininkai, universitetai, startuoliai yra įdomūs.
 
Vis dėlto, pasaulinės farmacijos lyderės atstovas pabrėžė, kad siekiant užtikrinti sėkmingą inovacijų ekosistemą sveikatos technologijų srityje, tarpdiscipliniškumas ir trišalis bendradarbiavimas tarp valstybės, verslo ir mokslo – neišvengiamas ir Lietuva turėtų tęsti pastangas šioje srityje.

 
Sveikatos politikos formuotojai Europoje dažnai nori neįmanomo 
 Švedijos „Rud Petersen“ konsultacijų įmonei atstovaujantis Torsten Lindstrom kritikavo daugelio šalių sveikatos politikos formuotojų nesuderinamus tarpusavyje norus  turėti ir  pigių vaistų, ir prieinamų gydymo inovacijų, už tai nenorint mokėti atitinkamos kainos.
„Tendencija, kai visuomenės didžiausią dėmesį skiria tik kainai, turi baigtis. Inovacijų prieinamumas pacientams, taip pat ir į naujų vaistų atradimą orientuoti moksliniai tyrimai reikalauja, kad šalys investuotų“, – sakė Torstenas Lindstromas.
 
„Farmacijos industrija yra viena didžiausių investuotojų visoje Europoje. Šios industrijos investicijos į mokslinius tyrimus yra didesnės nei, pavyzdžiui, kompiuterinių programų ar automobilių industrijos investicijos. Briuselyje vykstantys procesai rodo, kad Europa turi keistis, jei nori likti patrauklia moksliniams tyrimams ir aukštą pridėtinę vertę sveikatos apsaugos srityje kuriantiems darbuotojams. Tam, kad tai atsitiktų, šalys visų pirma turi užtikrinti, kad sveikatos apsaugai būtų skiriamas pakankamas finansavimas“ – sakė jis.
 
Švedas pabrėžė, kad visos suinteresuotos pusės, visuomenės, kompanijos ir sveikatos sistemos profesionalai turi kartu pradėti matyti sveikatos apsaugą kaip ekosistemą, kurioje jie visi vieni nuo kito priklauso – tik tuomet bus galimi teisingi, ambicingi ir į ateitį orientuoti sprendimai. 
 
Priemonės sveikatos apsaugos politikams: planuokite protingiau 
 Viena pagrindinių inovatyvių planavimo priemonių, kurią konferencijoje Lietuvos sveikatos politikos formuotojus ragino pradėti naudoti tiek Lietuvos, tiek užsienio ekspertai – horizonto skenavimas. Horizonto skenavimas – politikos formavimo metodologija, kuri leidžia apžvelgti ateities tendencijas ir atitinkamai prognozuoti bei dėlioti prioritetus tiek biudžeto valdyme, tiek poreikių nustatyme dar ankstyvoje stadijoje.
 
Švedas Per Troein pabrėžė, kad horizonto skenavimas yra ypatingai svarbus, nes šiuo metu sukuriama  daug inovacijų, svarbių pacientams, visa ekosistema – nuolat besikeičianti, todėl prie jos reikia derintis ir politikos formuotojams. „Horizonto skenavimas leidžia politikos formuotojams susikurti stiprų teorinį pamatą, taip sukuriant prielaidas ir kurti konkrečius prioritetus sveikatos, ar kitai politikai” – sakė P.Troein. „Tam, kad galėtume iš minėtų inovacijų gauti naudos tiek visuomenei, tiek pasauliui, turime žinoti ar bent numanyti, kas bus ateityje, ką konkurencija ateityje siūlys, kaip mes galime taupyti vienose vietose ir investuoti kitose“, – sakė švedas.
 
Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos ir chemoterapijos klinikos vadovas gydytojas Alvydas Česas pritarė siekiams Lietuvos sveikatos politikoje kuo skubiau pradėti taikyti horizonto skanavimo metodologiją. „Sprendimų priėmimas Lietuvos sveikatos politikoje – labai lėtas. Vidutinė naujo medicininio įrenginio ar technologijos įtraukimo į kompensuojamųjų sąrašą trukmė – 4-5 metai, kai tuo tarpu Švedijoje ar Vokietijoje tai yra 1-2 metai. Vaistų kainų sistema Lietuvoje taip pat yra didžiulis trukdis naujausių ir inovatyviausių (todėl dažnai – ir brangiausių) vaistų prieinamumui skatinti“ – sakė gydytojas. „Lietuvai reikia paskubėti ir sprendimus priimti daug greičiau“ – ragino A.Česas. 
 
Inovacijos sveikatoje – jau ne prabanga, o būtinybė
Forumo dalyviai akcentavo, kad skirtingai nei įprasta manyti, naujausios technologijos medicinoje yra ne prabanga, o būtinybė, kuri gali sumažinti sveikatos priežiūros kaštus. Nors Vyriausybės atstovai ir pripažįsta, kad nacionaliniu lygiu vykdomos priemonės nėra pakankamos siekiant užtikrinti inovatyvių gydymo technologijų prieinamumą ir sveikatos sistemos tvarumą, deja, konkrečių ir realių artimiausių planų šiai problemai spręsti vis dar nesimato.

 
„Sveikatos apsaugos inovacijų forumo“ dalyviai pripažino, kad tolesnę konstruktyvią diskusiją šia tema skatina palankus tiek visos Vyriausybės, tiek konkrečiai LR Sveikatos apsaugos ministerijos požiūris į inovatyvių vaistų prieinamumo gerinimą bei esamų problemų pripažinimas.
Buvo pripažinta, kad vis dar pasigendama Sveikatos apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų tarpusavio susikalbėjimo bei vieningo požiūrio. Trūksta ir  strateginio PSDF biudžeto lėšų poreikio planavimo, modernesnio požiūrio, leidžiančio suvokti, kad inovacijos yra ne išlaidos, o priemonė geresniems gydymo rezultatams pasiekti.
 
Vieningai sutarta, kad Baltijos šalių rinkos – per mažos,  kad galėtų sau leisti prabangą „išradinėti dviratį iš naujo“ ir kurti visiškai naujus inovacijų prieinamumo gerinimo savo šalyse sprendimo būdus, o nesinaudoti jau egzistuojančiomis gerosiomis praktikomis.
„Labai skatintume naudotis kitų ES šalių gerąja patirtimi ir sprendimais naujų technologijų vertinimo ir diegimo srityje, tuo išvengiant darbo dubliavimo Lietuvos institucijose“ – akcentavo Liudas Krisiukėnas, pasaulinės farmacijos kompanijos „AbbVie“ korporatyvinių reikalų vadovas.
Atsakydama LR Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė sakė, kad didėjantis inovacijų prieinamumas tuo pačiu turi užtikrinti ir sveikatos rodiklių gerėjimą. „Lėšos vaistų kompensavimui turi būti laikoma Valstybės investicija į pacientų sveikatą“ – sakė K. Garuolienė.  
 

Gyvybės mokslų enterprenerystei skatinti marketingo neužtenka
Visi LAWG „Sveikatos apsaugos inovacijų forumo“ dalyviai sutiko, kad siekiant skatinti pastaruoju metu taip populiarią gyvybės mokslų entreprenerystę, neužtenka deklaracijų ar marketinginių priemonių.
 
Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) Valdybos narys Aurimas Pečkauskas sakė, kad nors šalyje ir diskutuojama apie medikų darbo sąlygų gerinimą, tačiau siekiant Lietuvą vadinti „gyvybės mokslu lopšiu“, sprendimų priėmėjams derėtų ieškoti greitesnių tvarių sprendimų kaip skatinti medikus realizuoti save Lietuvoje. „Gyvybės lopšys yra rezultatas proceso, kuomet į vieną vietą suvedami mokslininkai, verslininkai, IT ir kiti specialistai bei klinicistai. Jie bendradarbiaudami kuria inovacijas bei diegia jas į praktiką. Gydytojai dažniausiai atlieka diegėjo funkciją. Norint, kad tokia sistema funkcionuotų, turi būti užtikrinamas adekvatus kiekvienos grandies paruošimas bei dalyvavimas, tačiau šiuo metu Lietuvoje egzistuoja nemažai problemų, kurios stabdo medikų įsitraukimą“, – sakė Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) Valdybos narys A.Pečkauskas.
 
Agnė Vaitkevičienė, UAB „Froceth“ vadovė pabrėžė, kad ateitis priklauso bioekonomikai, kuri bus pagrįsta gyvybės mokslais. “Svarbu, kad tai taptu nacionaliniu prioritetu, kaip tai buvo padaryta Jungtinėse Valstijose, Izraelyje, Šveicarijoje, Singapūre jau prieš daugelį metų” – sake A.Vaitkevičienė. „Tam, kad į industriją būtų pritrauktos inovacijos, reikia talentingų žmonių, infrastruktūros, strateginio požiūrio, išvystytos ekosistemos, teisingo reguliavimo ir dar daug kitų elementų“, – reikalingus elementus vardijo verslininkė.

Verslininkės nuomonę pratęsė ir lietuvių kilmės Amerikos investicinės bankininkystės atstovė, „GrayBella Capital“ privataus rizikos fondo vadovė Rūta J.Laukien: „Tam, kad inovacijos klestėtų, reikia, kad egzistuotų ištisa ekosistema, remianti inovacijas ir entreprenerystę, verslumą. Vyriausybė čia vaidina esminį vaidmenį, bent jau pradžioje, kai ta ekosistema kuriama. Ypač tai svarbu sveikatos apsaugos sektoriuje, tiek kalbant apie „startupus“, tiek apie brandesnes kompanijas, kurioms reikalingas kur kas ilgesnis vystymosi ciklas: joms reikia kur kas daugiau finansavimo ir valstybės paramos tam, kad būtų pasiektas pelningumas. Gyvybės mokslų entreprenerystė turi būti skatinama per mokestines paskatas, lengvatas.

Vyriausybei reikia sukurti ir patrauklų klimatą investiciniam kapitalui“, – sakė Rūta J.Laukien.
Monika Kavaliauskė, „CasZyme“ vadovė pabrėžė ir pačiam gyvybės mokslų verslui svarbius sėkmės receptus, priklausančius tik nuo jų pačių. Anot jos, gyvybės mokslų startuoliams, kaip ir kiekvienai įmonei, svarbu yra tinkama ir patyrusi komanda, kuri apimtų aukščiausio lygio mokslines ir technologines kompetencijas bei gyvybės mokslų verslo specifikos išmanymą. „Gyvybės mokslų krypties įmonės nėra tipinės, jų siūlomas produktas ar paslauga dažniausiai reikalauja ilgų metų tyrimų, didelių investicijų ir specifinių verslo vystymo gebėjimų“, – sakė ji.

„Versli Lietuva“ generalinė direktorė Daina Kleponė džiaugėsi, kad Lietuvos gyvybės mokslų sektorius auga įspūdingu greičiu, lenkdamas bet kurią kitą verslo šaką. Per penkerius metus gyvybės mokslų sektoriaus įmonių pardavimai padvigubėjo ir viršija 0,5 mlrd. eurų, o 2012-2015 m. vidutiniškai apyvarta augo po 58 procentus.  “Lietuvoje veikia apie 300 gyvybės mokslų kompanijų, o 90 proc. biotechnologijų ir farmacijos įmonių produkcija yra eksportuojama į daugiau nei 100 valstybių” – sakė Daina Kleponė. „Sektoriaus plėtrai dar didesnį impulsą galėtų suteikti tikslingai kuriama verslo ir mokslo partnerystė. Į mokslinius tyrimus pritrauktos investicijos ir sukurti verslai sudarytų galimybę ne tik steigti naujas darbo vietas ar prisidėti prie šalies ekonominio augimo, bet ir efektyviai užtikrinti mūsų geresnį gyvenimą. Akivaizdu, kad Lietuvos gyvybės mokslų ekosistema yra išsivysčiusi, bet brandai pasiekti reikia didesnio indėlio iš verslo, ypač tik veiklą pradėjusiems gyvybės mokslų verslams. Patyrę verslininkai greičiau ir efektyviau padeda mokslines idėjas paversti verslu, o rizikos kapitalo fondai – suteikti trūkstamų lėšų veiklai“, – pabrėžė „Versli Lietuva“ generalinė direktorė.

Tam pritarė ir Richard Kivel, „GrayBella Capital“ vykdomasis direktorius: „Sveikatos apsaugos ateitis – inovatyvios technologijos ir mokslas. Šalys kaip Lietuva turi galimybę lyderiauti ir sukurti tikrai inovatyvią ir verslią aplinką. Tačiau taip atsitiks tik tada, kai vyriausybė, industrija, akademija ir verslas prisiims rizikas, galvos apie ateitį ir tuos, kurie jai dirba.“


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris