Laukia pusšimtis

Krioabliacija jau gana plačiai taikomas JAV ir Vakarų Europoje. Atliekant šią procedūrą naudojama nauja technologija, kai adatoje sumaišius argono ir helio dujas pasiekiama minus 60 laipsnių Celsijaus. Šalčio adata veikiamas navikas sunaikinamas, mažiausiai pažeidžiant sveikus audinius. Ši procedūra, ko gero, vienintelė priimtiniausia radikalaus gydymo alternatyva pacientams, kuriems liga atsinaujina po spindulinio prostatos vėžio gydymo.
 
Nors teigiama, kad ilgainiui investicija atsipirktų, krioabliacijos metodo pritaikymą Lietuvoje kol kas riboja procedūros kaina bei apmokėjimas. Brangiausiai kainuoja krioabliacinės adatos su termo davikliais komplektas. Atsižvelgiant į naviko dydį, vienam kartui gali tekti pakloti arti penkių tūkstančių eurų.
 
Skaičiuojama, kad per metus NVI būtų atliekama apie 30 prostatos ir apie 20 inkstų navikų krioabliacijos procedūrų. Tam panaudotos lėšos turėtų atsipirkti, nes negydant prostatos vėžio atkryčių radikaliomis priemonėmis, nuolat reikia taikyti hormonų terapiją, vėliau chemoterapiją ir paliatyviąją terapiją, kurios yra daug brangesnės.
Pasak Sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos vadovo Gedimino Žižio, šiuo metu tokios procedūros laukia apie 50 asmenų.
 
Įvardijo atsakingus už vilkinimą
Praėjusią savaitę Seime vykusioje konferencijoje, skirtoje Tarptautinės kovos su vėžiu dienos progai paminėti, G.Žižys kalbėjo, kad jį stebina tokia situacija, kai ne vienoje pasaulio šalyje taikomas metodas Lietuvoje testuotas taip ilgai ir galutinio rezultato dar nematyti. „Kriobliacijos procedūra buvo testuojama pusantrų metų, aiškintasi, ar ji nekensminga, nenuodinga. Galų gale pateiktos trys blogos išvados. Jos dar tris kartus perdarinėtos, kol galų gale akreditacija šiaip ne taip baigėsi“, – kalbėjo Sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos vadovas.
 
Pasak jo, be Seimo Sveikatos komiteto pirmininkės D.Mikutienės, organizacinių ir biurokratinių procesų, ko gero, paskubinti nepavyks. „Matyt, kažkas yra, kad šią procedūrą reikėjo siųsti akredituoti į Austriją. Negi Lietuvoje neturime specialistų?“ – pasipiktinimo neslėpė pacientų organizacijos vadovas.
 
D.Mikutienė sutiko, kad situacija dėl vėžinių ląstelių naikinimo šalčiu metodo yra nepatenkinama. „Kriobliacijos įteisinimo atvejį matyčiau kaip tiesioginį klausimo vilkinimą. Situacija turbūt kaip ir su inovatyviais vaistais. <...> Dėl kriobliacijos kas mėnesį ar kas porą skambindavau į ministeriją ir teiraudavausi, kaip gi yra su ta procedūra. Vis sulaukdavau pažadų, kad „tuoj bus padaryta“. Ministerija – kaip klampi pelkė gūdžioje girioje. Praeisi ją - išgyvensi, nepraeisi – nuskęsi. Dėl šios situacijos matau visus povandeninius dalykus ir tiesioginę viceministrės Laimutės Vaidelienės atsakomybę. Viską buvo galima padaryti daug greičiau ir efektyviau“, – rėžė D.Mikutienė.
 
Pasak Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės, situacija, kai Valstybinė ligonių kasa dar nėra pateikusi procedūros įkainio, ją piktina, mat tai buvo galima daryti paraleliai akreditacijos procesui. „Viliuosi, kad per porą savaičių šitą situaciją išspręsime, nes toks vilkinimas netoleruotinas“, – pridūrė D.Mikutienė.

---

 
Komentarai
Sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė:

- Pas mus gi niekuomet nebūna taip, kad visi susitelktų ir dirbtų kartu. Visuomet svarbiausia ką nors apkaltinti. Iš tikrųjų ta komisija, kuriai aš vadovauju, atliko gydymo procedūros vertinimą. Taip, galbūt tai užtruko ilgai, tačiau iškilo daug klausimų, todėl reikėjo viską išdiskutuoti.
Vertinimas atliktas, nuspręsta, kad procedūra yra tinkama. Įkainius įvertinti turi Valstybinė ligonių kasa, tad mano darbas padarytas ir perduotas tolesniems veiksmams. Paslaugos įkainio apskaičiavimas visuomet užtrunka. Nereikėtų daryti skubotų išvadų ir pulti kaltinti, nesigilinant į problemą.
 
Nesvarbu, kiek šalių procedūrą taiko, svarbiausia, kiek ji yra efektyvi. Galbūt mūsų kitos taikomos procedūros yra tokios pat efektyvios ir pigesnės. Patikėkite, tikrai ne visos siūlomos ir vertinamos metodikos būna veiksmingos, kartais net nuostolingos finansiškai.

---

 
Valstybinės ligonių kasos komentaras
Vasario 11 dieną Sveikatos apsaugos ministerijoje organizuotas Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisijos posėdis, šios komisijos pirmininkas viceministras Valentin Gavrilov, kuriame svarstytas krioabliacijos kompensavimo klausimas. Po šio posėdžio paaiškės, ar komisija siūlys įtraukti krioabliacijos priemones į Centralizuotai apmokamų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašą.
 
Jei komisija siūlys įtraukti minėtas priemones į šį sąrašą ir bus priimti būtini teisės aktai, jos bus kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.