Kinijos sostinėje Pekine, kaip pranešė Nacionalinis klimato centras, daugiau kaip devynias dienas iš eilės oro temperatūra buvo aukštesnė nei 35 laipsniai Celsijaus. Kinijoje paskutinį kartą tokia temperatūra daugiau kaip devynias dienas išsilaikė tik 1961 m.
Šių metų birželio 21 d., užfiksuota pati karščiausia pirmojo vasaros mėnesio diena šalyje – 41,2 laipsnių karščio. Karštesnė diena Kinijoje buvo tik 1999 m. liepos 24 d (41,9 C).
„El Nino“: globalūs klimato pokyčiai
Rekordiniai karščiai Kinijoje – tai ne išskirtinė šalies gyventojų lemtis, o veikiau globalios klimato kaitos proceso dalis. Pasaulio meteorologijos organizacija konstatuoja, kad šiuo metu pasaulis išgyvena „El Nino“ – natūralų klimato kaitos reiškinį, kurio metu Žemės planetoje stebimas tendencingas oro temperatūros pakilimas, sausrų ir liūčių gausėjimas. Prieš savaitę (liepos 4 d.), kaip praneša CNN, užfiksuota rekordiškai aukšta vidutinė Žemės planetos oro temperatūra: 17.18 C. Antra pagal karštumą Žemės planetos diena buvo 2016 m. rugpjūtį.
Teksase (JAV) fiksuoti alinantys karščiai, Ispanijoje – sausra, Jungtinėje Karalystėje – karščiausias birželis šalies istorijoje. Klimato ir oro temperatūros tyrimų instituto „Berkeley Earth“ mokslininkas dr. Robertas Rohde svarstė, kad būsimų 5-6 savaičių laikotarpiu vidutinė Žemės planetos temperatūra gali dar pakilti. Jungtinės Tautos svarsto, kad būsimieji penkeri metai gali būti patys karščiausi klimato stebėjimo istorijoje.
„Tai nėra rekordas, dėl kurio turėtume džiūgauti. Ir rekordu tai neišliks ilgai“, – teigė „Grantham Institute for Climate Change and the Enviromnment“ (Londono imperinis koledžas) vyresnioji mokslo darbuotoja, klimatologė Frederyka Otto, pridurdama, kad žmonija turi sustabdyti iškastinio kuro deginimą, nes oro temperatūros statistika nėra tik nekalti skaičiai. Karščiai neigiamai veikia žmonių gyvenimą ir ekosistemą.
Globaliu mastu kylantys karščiai ir sausros virsta tragedijomis: Meksikoje dėl kaitros žuvo mažiausiai 112 žmonių, Biharo (rytinė Indija) valstijoje – mažiausiai 44 žmonės.
Kenčia gyventojai ir ūkis
Alinantys karščiai kinams nėra naujiena. Pernai vasarą karščiai taip pat alino agrokultūrą ir šalies gyventojus. O šiemet liepą termometro stulpelis ne kartą rodė 35 laipsnius karščio ir aukščiau. Pekine užfiksuotos mažiausiai dvi mirtys, susijusios su aukšta oro temperatūra. Tikėtina, jų yra kur kas daugiau.
Kaitri oro temperatūra Kinijoje neigiamai veikia ne tik šalies gyventojų kasdienybę ir sveikatą, tačiau ir šalies agrokultūrą. Pranešama apie vandens telkiniuose nudvėsiančias žuvis, o fermose apie nudvėsusias kiaules, triušius ir kt.
Dėl kaitros nukentėjo ne mažiau kaip trys milijonai hektarų pasėlių Kinijoje. Sausros ir liūtys kenkia ryžių plantacijoms – Pietinė Hunano provincija (pagaminanti kiek daugiau nei dešimtadalį ryžių visoje šalyje) nukentėjo nuo smarkių liūčių. Baihajuje per 24 val. užfiksuoti 61,5 cm krituliai (gausiausia liūtis Kinijoje užfiksuota Džumadiano mieste (1 m. 6 cm) 1975m.). „Mckinsey global Institute“ studijoje svarstoma, kad vykstantys klimato kaitos pokyčiai ir kaitros kukurūzų ir ryžių derlių kasmet gali sumažinti 10 proc.
Dėl karščių šalies industrija susiduria su didele apkrova – elektros jėgainės dėl padidėjusio oro kondicionierių poreikių forsuojamos pagaminti reikiamą elektros energijos kiekį.
Kinai vėsinasi slėptuvėse
Dalyje miestų dėl karšio buvo nutrauktas darbas lauke. Kultūros ir turizmo centrai patarė turistams riboti buvimą lauke (vienas dėl karščio mirusiųjų asmenų dirbo turistų grupės gidu). Yra žinoma, kad Henanio ir Hunano provincijose dalyje traukinių stočių buvo patalpinti ledo blokai, atvėsinantys vidutinę temperatūrą patalpoje. Dalis kinų į karščius reaguoja neutraliai arba su humoru, o kiti išgyvena dėl savo ir artimųjų sveikatos (ypač dėl galimų širdies problemų). Kinijos žiniasklaidos kanalas CCTV pranešė apie padidėjusią kremų nuo saulės (ir panašių produktų) paklausą. Tikėtina, kad skėčių pardavimai taip pat išaugo.
Taivane (Taipei mieste) gyventojams atidaromos istorinės karinės paskirties oro antskrydžių slėptuvės. Kinijoje oro antskrydžių slėptuvės buvo statomos nuo 1937 m. siekiant apsisaugoti nuo Japonijos oro atakų. XX a. 6 deš. oro antskrydžių slėptuvių statyba suintensyvėjo dėl galimos Japonijos grėsmės Kinijos saugumui.
Šiuo metu dalis oro antskrydžių slėptuvių atlieka vėsesnių patalpų (slėptuvių nuo karščio) funkciją, kadangi šiose slėptuvėse oro temperatūra yra vėsesnė. Oro antskrydžių slėptuvėse tiekiamas vanduo, medikamentai ir kt. Tokia praktika nėra nauja Kinijos gyvenime. Pavyzdžiui, Čongčingo mieste daugelį metų oro antskrydžių slėptuvės pasilekiamos pasislėpti nuo alinančių karščių.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg)
.jpg)
Komentuoti: