Daugiau atsakomybės gamintojams
Numatoma ES valstybėse narėse įvesti privalomas išplėstinės gamintojo ir importuotojo atsakomybės sistemas tekstilės gaminiams. Gamintojai ir importuotojai turės padengti tekstilės atliekų tvarkymo išlaidas, o tai taip pat bus skatinami mažinti atliekų kiekį ir gerinti tekstilės gaminių kokybines savybes, užtikrinant žiediškumą. 
 
Gamintojų ir importuotojų įnašais bus finansuojami tekstilės atliekų atskiro surinkimo, rūšiavimo, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo pajėgumai. Gamintojų ir importuotojų piniginio indėlio dydis bus nustatomas atsižvelgiant į tekstilės gaminių aplinkosauginį veiksmingumą.
 
Siūloma, kad į gamintojų ir importuotojų, kuriems taikomas atsakomybės principas, aprėptį nepatektų mažos įmonės ir savarankiškai dirbantys siuvėjai, gaminantys individualius gaminius, taip pat tie, kurie teikia rinkai naudotus tekstilės gaminius arba pagamintus iš panaudotų gaminių ar tų gaminių atliekų.
 
Kadangi Europos Sąjungoje 99 proc. tekstilės sektoriaus sudaro mažosios ir vidutinės įmonės, įgyvendinant tekstilės gamintojo išplėstinės atsakomybės sistemą bus siekiama kuo labiau sumažinti administracinę naštą. Todėl gamintojo ir importuotojo atsakomybės principą siūloma įgyvendinti kolektyviai, gamintojų ir importuotojų organizacijoms prisiimant atsakomybę jų vardu. 
 

L.S. skaičius
12,6
- tiek mln. tonų tekstilės atliekų per metus susidaro ES. Vien drabužiai ir avalynė sudaro 5,2 mln. tonų atliekų, o tai yra 12 kg atliekų vienam ES gyventojui kasmet.

 
Imsimės rūšiuoti ir tekstilę
Valstybėms narėms jau dabar nustatyta pareiga užtikrinti, kad nuo 2025 m. tekstilės atliekos būtų rūšiuojamos. Siūlomomis priemonėmis siekiama užtikrinti, jog panaudota tekstilė būtų rūšiuojama pakartotiniam naudojimui, o tai, ko negalima panaudoti pakartotinai, būtų siunčiama perdirbti.
 
Pasiūlymu taip pat bus skatinama naujų tekstilės sektoriaus technologijų, pvz., pluošto perdirbimo į pluoštą moksliniai tyrimai ir plėtra. Tam planuojamos ES investicijos. Atsiradus daugiau galimybių panaudoti jau naudotus tekstilės gaminius, tikimasi, kad sumažės vartotojų išlaidos, o kartu bus sumažintas tekstilės gamybos poveikis gamtos ištekliams.
 
Didžioji dali tekstilės atliekų sudeginama
ES per metus susidaro 12,6 mln. tonų tekstilės atliekų. Vien drabužiai ir avalynė sudaro 5,2 mln. tonų atliekų, o tai yra 12 kg atliekų vienam ES gyventojui kasmet. Šiuo metu tik 22 proc. tekstilės atliekų po vartojimo surenkama atskirai pakartotiniam naudojimui arba perdirbimui, o likusi dalis sudeginama arba šalinama sąvartynuose.
 
Lietuvoje didžioji dalis nebetinkamų naudoti tekstilės gaminių vis dar išmetami į komunalinių atliekų konteinerius arba paliekami greta jų. Tekstilės surinkimo konteinerinė sistema nors ir plečiama, konteinerių tinklas kol kas nepakankamas. Nuo 2025 m. sausio 1 d. atskiras tekstilės atliekų surinkimas bus privalomas. Iš viso Lietuvoje artimiausiu metu planuojama pastatyti apie 1,7 tūkst. tekstilės atliekų surinkimo konteinerių.
 
Šiandien susiduriama su iššūkiais ieškant tekstilės atliekų perdirbimo ir panaudojimo galimybių. Šiuo metu Lietuvoje tekstilės atliekas į žemesnės vertės gaminius ir medžiagas – šluostes, neaustines medžiagas ir pan. – perdirba vos kelios įmonės. Tekstilės gamybos atliekas naujų gaminių kūrimui panaudoja tik mokyklos, darželiai ar kūrybinės dirbtuvės, todėl tai sudaro tik menką dalį šių atliekų kiekio. 
 
Siekiant užtikrinti sklandų žiedinės ekonomikos tikslų įgyvendinimą tekstilės sektoriuje, Valstybiname atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021-2027 metų plane numatyta įgyvendinti viešinimo kampanijas, skatinančias rinktis daugkartinius gaminius ir pakartotinai naudoti daiktus, populiarinančias atliekų rūšiuojamąjį surinkimą. 
 
Kartu numatoma plėsti trūkstamų didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių skaičių, užtikrinant jų patogų prieinamumą pagal gyventojų tankumą, plėtoti buityje susidarančių tekstilės atliekų rūšiuojamojo surinkimo infrastruktūrą, finansuoti jos modernizavimą. Dar iki direktyvos pakeitimo inicijavimo Lietuva jau buvo suplanavusi pradėti taikyti gamintojo atsakomybę nuo 2025 m. 

---

 
Komentaras
Aplinkos ministerija:
- Aplinkos taršos miškuose atvejai dažniau yra ne gyventojų, tačiau greito uždarbio aplinkos sąskaita siekiančio ir sąmoningai nusikaltimus prieš aplinką vykdančio „verslo“ padarinys. Gyventojai kartais nežinodami, o kartais siekdami sutaupyti, tampa tokių nusikalstamų veikų dalyviai. Siekiant tokią praktiką išgyvendinti, būtinos kompleksinės priemonės. Ir tik kontrolė ar baudos čia nepadės.
 
Savivaldybės ar didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių operatoriai turi užtikrinti, jog sukurta komunalinių atliekų sutvarkymo infrastruktūra tenkintų vietos gyventojų poreikius, būtų patogi naudotis, skatintų gyventojus rūšiuoti ir rinktis legalų atliekų sutvarkymo būdą.
 
Kova su nelegaliu verslu – valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės uždavinys. Tam Aplinkos apsaugos departamentas pasitelkia įvairias priemones: glaudesnį bendradarbiavimą su teisėsaugos institucijomis, kontrolinius pirkimus, vaizdo stebėjimą vaizdo fiksavimo priemonėmis, interneto roboto pagalba sekimą skelbimų apie nelegalius atliekų vežimus, automobilių konfiskavimą (nuo š. m. pradžios konfiskuoti 8 automobiliai, kuriais buvo vykdomas nelegalus atliekų vežimas) ir kt.
 
Liepos mėnesį Seime buvo pritarta Baudžiamojo kodekso pakeitimams, kurie padės tiksliau kvalifikuoti nusikalstamas veikas aplinkosaugos srityje, patraukti teršiančius asmenis baudžiamojon atsakomybėn ir prisidės prie naujų pažeidimų užkardymo.
 
Tam, kas neteisėtai į aplinką išmes 15 kubinių metrų ir daugiau nepavojingųjų atliekų, gresia bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Tam, kas neteisėtai išmes į aplinką 7 kubinius metrus ir daugiau pavojingųjų atliekų, gresia bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!