„Suneštinis“ stalas

„Paprastai Kūčias sutinkame sodyboje pas mano tėvelius. Esu iš didelės šeimos, tad Kūčių kontekste – mūsų šeima yra milžiniška. Daug dėmesio skiriame to vakaro tradicijoms. Tai – didžiausias švenčių žavesys“, – pasakoja gydytoja dermatologė Eglė Jankuvienė.

 
Ji teigia šventės neįsivaizduojanti be kalėdaičių, spanguolių kisieliaus ir aguonų pieno. „Už pastaruosius du atsakingas tėtis. Jis ir aguonas spaudžia, ir kisielių verda. Akies krašteliu esu mačiusi, kaip tai daroma, bet į mano kompetencijas ši pareiga neįeina, – šypsosi pašnekovė. – Tuo metu mama kepa žuvies kotletukus arba kotletus su grybais. Ir, žinoma, kaipgi be karštų bulvių su lupenomis…“
 
E.Jankuvienė su broliais ir sesėmis atsakingi už garnyrus, tarp kurių dominuoja silkė. Gydytoja teigia kasmet suskaičiuojanti dvylika, o kartais net ir daugiau patiekalų. „Mano funkcija Kūčioms – pagaminti kanapių sėklų užkandį. Pakepinu kanapių sėklas, saulėgrąžas ir sumalu su kavamale. Į mišinį dedu ir sumaltus aliejuje pakepintus svogūnus. Šiuo pagardu skaniname bulves arba mišraines – kas kaip mėgsta, taip jį valgo“, – receptu dalijasi gydytoja dermatologė.
 
Vaikų, E.Jankuvienės teigimu, Kūčių vakarienės valgiaraštis nevilioja: „Mažųjų laukiamesnė antroji dalis – deserto metas. Kūčiukai, aguonų pienas, kisielius – jų mėgstamiausi.“
 
Dominuoja krikščioniškos tradicijos
Gydytoja alergologė-klinikinė imunologė Violeta Kvedarienė sako, kad jai Kūčios – „šližikai“. „Tradiciškai vengiame mėsos, grietinės, kiaušinių. Mūsų stalas griežtai krikščioniškas. Privalo būti dvylika patiekalų, bet priskaičiuojame ir duoną, ir agurkus, na, nes ir taip neįmanoma visko suvalgyti“, – juokiasi profesorė.
 
Ant šeimos gydytojos Tomos Kundrotės stalo taip pat dominuoja tradiciniai patiekalai: kelių rūšių silkė, kepta žuvis, anytos kasmet ruošiami kūčių barščiai, kūčiukai ir firminiai gydytojos ruošiami koldūnai su grybais. „Iš miltų, vandens ir šiek tiek aliejaus paruošiu koldūnų tešlą. Įdarui sukapoju arba per mėsmalę sumalu dar rudenį surinktus grybus, kokius tuomet pavyko rasti, juos pakepinu keptuvėje su morkomis ir svogūnais. Paruoštą įdarą dedu į tešlos vidurį, sulipdau koldūną ir verdu. Padažą jiems ruošiu iš aliejaus, svogūnų, druskos ir pipirų“, – pasakoja T.Kundrotė.
 
Už vaišes atsakingi tėvai

Panašiu patiekalu prie Kūčių stalo vaišinasi ir gydytojos klinikinės farmakologės Eglės Karinauskės šeima. „Mes juos vadiname „pirožkomis“. Tai tokie virtinukai su džiovintais grybais. Bet esmė – aliejuje keptų svogūnų padažiukas. Kalėdų rytą vyksta kovos, kas tas „pirožkas“ pabaigs“, – šypsosi gydytoja.

 
Dažniausiai šią dieną medikei tenka budėti dienomis, todėl persirengusi ji skuba tiesiai prie šventinio stalo. Tad daugiausiai pareigų ruošiant Kūčių stalą tenka jos tėvams. „Jie nuo ryto rankomis sukerta, kimba ir padaro viską. Mes per daug ir nesiginčijame… Aš atsakinga tik už maisto atliekų sutvarkymą, – juokiasi E.Karinauskė. – Kai tėtis spaudžia aguonų pieną, iš likusių aguonų pagaminu pyragą.“
 
Daugiau nei maistas
„Sudėtinga įsivaizduoti Kūčių stalą be kūčiukų ir kisieliaus“, – sako dietologė-psichoterapeutė Kristina Jasmontienė, kuriai ši vakarienė kaskart primena vaikystę ir iš kartos į kartą perduodamas tradicijas. „Maistas man yra prisiminimai, kultūra, džiaugsmas. Vaikai mokosi ne klausydami, ką mes jiems kalbame, bet matydami, ką darome. Todėl labai stengiuosi ir savo vaikams perduoti atitinkamą požiūrį į kultūrą, maistą“, – teigia gydytoja.
 
Anot dietologės, daugelis švenčių metu baiminasi persivalgyti. Medikė pataria atsipalaiduoti ir neprogramuoti savęs blogam scenarijui. „Kūčios yra daugiau nei maistas. Jei mes šito dalyko taip nesureikšminame, o leidžiame sau valgyti, jeigu norime, leidžiame sau skanauti, pozityviai į maistą žiūrime, tikėtina, atrasime visai kitą jo prasmę“, – sako K.Jasmontienė.
 
Medikė planuoti meniu Kūčių ar Kalėdų vakarienei rekomenduoja „restorano“ principu: „Pirmiausiai ragaujame „starterį“. Tai gali būti salotos, sriuba, silkė ar salotos. Tuomet imamės pagrindinio patiekalo – keptos lašišos ar žuvies kotleto, o pabaigai – desertas, pavyzdžiui, kūčiukai. Taip maitinantis, sveikatos problemų tikrai neturėtų kilti”.

---

 
Eglės Karinauskės kalėdinis aguoninis pyragas



Reikės:
mielinės šaldytos tešlos,
aguonų išspaudų (ikusios nuo aguonpienio ruošimo, alternatyva - užmerkti 500 g aguonų iš vakaro ir po to jas sumalti),
pusės pakelio sviesto,
medaus arba cukraus (pagal skonį),
šlakelio pieno,
kiaušinio aptepti.
 
Tešlą išimti iš pakuotės, kad atšiltų.
ištirpinti sviestą, įdėti cukrų ir medų, įpilti pieno. Išmaišius užpilti ant aguonų išspaudų.
Iškočioti tešlą, kad būtų kuo vienodesnis storis.
Tešlą tolygiai aptepti įdaru ir susukti kaip vyniotinį.
Viršų aptepti kiaušinio plakiniu.
Kepti 180 laipsnių temperatūroje su „vėjeliu" apie 40 min.

---

 
Eglės Jankuvienės silkė su morkomis ir razinomis



Reikės:
200 g sūdytos silkės, pjaustytos gabaliukais,
4 didelių morkų,
2 didelių svogūnų,
pomidorų pastos,
saujos kepintų saulėgrąžų,
saujos brinkintų razinų,
aliejaus.
 
Svogūnus supjaustyti pusžiedžiais.
Morkas supjaustyti mažomis juostelėmis.
Į įkaitintą aliejų keptuvėje sudėti svogūnus. Juos karamelizuoti. Tuomet sudėti morkas ir maišant kepinti, kol suminšktės.
Įdėti porą šaukštų pomidorų pastos. Keletą minučių patroškinti.
Į garnyrą sudėti pakepintas saulėgrąžas, brinkintas razinas.
Į atvėsusį garnyrą sudėti pjaustytą silkę.
Padėti garnyrą 2-3 valandoms į šaldytuvą arba nakčiai.
Dekoruoti patiekalą susmulkintomis prieskoninėmis žolelėmis.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!