Nepamesti balanso tarp darbo ir atsipalaidavimo
 
Šiais metais tarptautinio odontologų kongreso mokslinės programos vadovės atsakomybė patikėta gydytojai odontologei ortopedei dr. Eglei Vindašiūtei-Narbutei. Jos siekis, kad visi kongreso dalyviai – tiek praktikuojantys gydytojai, tiek burnos priežiūros specialistai – iš renginio išsineštų naujų praktinių žinių, kurios būtų pateiktos lengvai ir aiškiai.
 

„Visų lektorių prašiau ko nors žemiško ir lengvai pritaikomo, taip pat naudingų patarimų, kaip palengvinti kasdienę klinikinę praktiką. Paskaitų temos apima visą odontologiją: nuo chirurgijos ir ortodontijos iki pranešimų, skirtų odontologų padėjėjams ar dantų technikams. Į kongreso tematiką stengiausi įtraukti kuo įvairesnių paskaitų: motyvacijos, lyderystės, psichologinių temų, tad šis tapo ne tik mokslinis, bet ir socialinis būdas kelti kompetenciją“, – pasakoja gydytoja odontologė ortopedė dr. Eglė Vindašiūtė-Narbutė.

 
Ji akcentuoja socialinę odontologų darbo dalią.
„Didžioji dalis gydytojų odontologų mediciną pasirinko norėdami padėti žmogui, tad paskaitos, tai primenančios, suteikia naują įkvėpimą, kodėl einame šiuo, o ne kitu keliu, kuo mūsų specialybė išskirtinė, kodėl būtent tokie, o ne kitokie žmonės ją renkasi. Tai – altruistai, užsispyrę, mėgstantys ir galintys daug dirbti, smalsūs, perfekcionistai“, – savybių rinkinį vardija E.Vindašiūtė-Narbutė. Ji įsitikinusi, kad šios profesijos atstovams psichologinė pagalba pravarti kaip ir kiekvienam burnos higiena.
 
„Statistika rodo, kad didžiausias depresija sergančių ratas – gydytojai odontologai. Tarp mūsų vyrauja ir didelis savižudybių skaičius“, – liūnais duomenimis dalinasi kongreso programos vadovė.
 
Anot jos, kadangi didžioji dalis odontologinių paslaugų yra mokamos, susijusios su patogumu, funkcija, estetika, fonetika, bendra žmogaus integracija į socialinę visuomenę, šios įgauna dar didesnį svorį.
 
„Atsakyti už tai, jog suteikta paslauga nepateisina pacientų lūkesčių, psichologiškai sudėtinga. Ypač, jei į specialybę žvelgi su meile ir dideliu atsidavimu. Be to, dalis pacientų nusiskundimų būna neadekvatūs situacijai. Gyvenant socialinių medikų laikais, kai dažnas jaučiasi žinantis geriau už patį mediką, kaip turi atrodyti šypsena ir gydymo rezultatas, suvaldyti pacientų lūkesčius tampa sudėtinga, tad tai gali demotyvuoti ir vesti prie depresinių minčių. Dėl to svarbu nuo pat pirmųjų karjeros dienų sugebėti laviruoti tarp darbo ir atsipalaidavimo. Visi tik baigę studijas nori kuo daugiau dirbti ir, rodos, be darbo nieko daugiau gyvenime nemato. Bet kokią nesėkmę tuomet priima be galo skaudžiai“, – apie darbo specifiką pasakoja pašnekovė, konferencijoje akcentavusi gyvenimo koučingo paskaitų svarbą.
 
Tačiau E.Vindašiūtė-Narbutė pripažįsta, jog juodi debesys, tokie kaip gydytojų asistentų trūkumas, pacientų skundai, teisiniai niuansai, – neišvengiama darbo dalis.
 
Ypač trūksta odontologų padėjėjų
 
Šalyje visuotinai trūkstant slaugytojų, odontologams ypač skauda dėl didelio odontologų padėjėjų trūkumo, Odontologų rūmų tarybos pirmininkė prof. Vilma Brukienė atkreipia dėmesį, kad Vyriausybės programoje dėl pastarųjų trūkumo klausimas nesvarstomas. Maža to, anot jos, Higienos institutas, buvęs atsakingas už kvalifikacijos kursus, net nutraukė perkvalifikavimą tapti gydytojo odontologo asistentu.
 
„Tie, kas turėjo medicininį išsilavinimą, per kelių mėnesių kursus galėjo įgauti odontologo padėjėjo kvalifikaciją. Deja, tokie kursai nebevyksta. Ministerijai siūlėme atgaivinti dar vieną odontologų padėjėjų rūšį, prilyginamą medicinoje slaugytojo padėjėjams, vadinamuosius odontologų pagalbininkus – tam buvo paruošta programa, tereikėjo ją paleisti“, – liūdnomis aktualijomis iš valdžios fronto pasidalino prof. V.Brukienė.
 
Ji, beje, prabilo apie šių dienų aktualiją – priemokas. Vyriausybei pritarus Sveikatos apsaugos ministerijos parengtiems įstatymų pakeitimams, kurie pašalins galimybę imti iš pacientų priemokas už tas sveikatos priežiūros paslaugas, už kurias jau sumokėjo Privalomojo sveikatos draudimo fondas, pirmininkė pastebėjo, kad nors odontologijos sektorius didžiąja dalimi privatus – pastarieji į Vyriausybėje vykusias diskusijas šia tema nė nebuvo pakviesti.
 
Stinga bendravimo su pacientais
 
Akcentuodama socialinę darbo pusę prof. V.Brukienė minėjo dar vieną problemą. „Pagal statistinius duomenis, daugiausiai konfliktų tarp gydytojo odontologo ir paciento įvyksta dėl nesusikalbėjimo, todėl gydytojams odontologams, teikiant pacientams gydomąsias paslaugas, išmanyti tiek teisinius, tiek bendravimo su pacientais niuansus yra ne tik pravartu, bet ir būtina, – teigė ji. – Nors studijų programoje yra įtrauktas psichologijos, bendravimo su pacientu kursas, vis dėlto tenka pripažinti, daugiau dėmesio skiriame praktiniam darbui, o bendravimo su pacientu įgauname su praktika.“
 

„Nepaisant besikeičiančių laikų ir žmonių požiūrio į teikiamas paslaugas, žmogiškoji prigimtis išlieka panaši. Pacientas gali atleisti tam tikras klaidas, jeigu su juo bendrauji, išaiškini apie galimas rizikas, komplikacijas, atliekamas procedūras. Deja, odontologai neretai būna taip užsisukę darbuose, kad deramai išaiškinti pacientui apie jo būklę nebespėja“, – teigia Odontologų rūmų tarybos pirmininkė prof. Vilma Brukienė.

 
Anot profesorės, nors gydytojai siekdami apginti savo autoritetą dėl konfliktų su pacientais patys kreipiasi į teisininkus, medikus turėtų ginti ir teisės aktai.
 
„Gaudami medicinos paslaugas pacientai dažnai nori garantijų visam gyvenimui, tačiau burna, dantys – gyvo organizmo dalis, tad garantijų negali būti jokių. Kad būtų pasiektas geras gydymo rezultatas, dirbti turi abi pusės – tiek gydytojas, tiek pacientas. Vis dėlto dažnai manoma, kad jei sumokėjai, sveikatą gali nusipirkti kaip batus. Kiek tarnaus dantys ar protezai, priklausys nuo to, kaip su jais elgsiesi, kaip kruopščiais juos prižiūrėsi ir vykdysi gydytojo nurodymus“, – akcentus guldo V.Brukienė.
 
Apie teisinius iššūkius odontologijos praktikoje ir kaip apsaugoti savo veiklą pranešimą skaitęs advokatas Aivaras Gilys pastebėjo, jog po to, kai įsigaliojo naujas pacientų žalos atlyginimo modelis, išmokos imtos mokėti iš Žalos atlyginimo fondo, o ne iš klinikos sąskaitos, ginčų aktualumas dingęs. Vis dėlto konfliktai tarp gydytojo ir paciento – dar dažni.
 
„Teisinių ginčų nestinga. Vis dar aktualus sveikatos priežiūros reklamų ribojimo klausimas. Reklamuoti sveikatos priežiūros paslaugas naudojant paciento įvaizdį ar patį pacientą draudimas galioja nuo 2000-ųjų, tačiau perdavus šį klausimą Vartotojų teisių apsaugos tarnybai, šie atliko tyrimą, kaip gydymo įstaigos reklamuojasi, ir nustatė nemažai pažeidimų. Kelios didesnės klinikos gavo dešimtūkstantines baudas“, – priminė aktualijas praktikuojantiems gydytojams A.Gilys. Jo temų lauke šįkart ir pacientų skundų Akreditavimo tarnybai nagrinėjimo tvarkos pokyčiai, taip pat asmens duomenų apsaugos pažeidimai, kurių kasdienybėje, tvirtina, pasitaiko nuolatos.
 

Asmenine gydytojo praktiko patirtimi pasidalijo šiemet Nusipelniusiojo gydytojo vardą pelnęs burnos, veido ir žandikaulių chirurgas prof. dr. Gintaras Janužis. Jis konflikto su pacientu akistatoje siūlo šarvuotis kantrybe: „Su pacientais nekovokite, o juos supraskite ir užjauskite. Jie yra silpnoji pusė, nors neretai tuo naudojasi ir piktnaudžiauja. Nori sveikatą nusipirkti į ją patys neinvestuodami. Požiūrio nepakeisime, tad vadovaukitės Dekalogu. Tai – kaip gyvenimo konstitucija: jei tuo seksite, niekada nesuklysite.“

 
Vyriausybėje pramušti ledus – darbas ne paprastas
 
Tarp pranešėjų – Vilniaus miesto savivaldybės Sveikatos ir sporto komiteto pirmininkė, gydytoja vaikų odontologė dr. Rasa Račienė. Ji kalbėjo apie nelengvą teisėkūros pokyčių kainą. Darbas savivaldybėje, anot jos, nors ir duoda platformą kurti teigiamus pokyčius gyventojų burnos sveikatos labui, realizuoti idėjas – didelis ir sunkus biurokratinis darbas.
 
„Kai turi supratimą, praktinės patirties, teorinių žinių, viziją, kas turi pasikeiti tam tikroje srityje, ir turi įrankį – esi išrinktas į atitinkamą instituciją, dveji metai darbo parodė, kad noro įgyvendinti naujas idėjas nepakanka. Realybė, kaip greitai gali įgyvendinti pokyčius, yra skaudi. Procesai vyksta per lėtai“, – nusivylimo neslėpė R.Račienė.
 
„Atlikta apklausa parodė, kad apie 90 procentų ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankančių vaikų tėvai nespėja rytais išvalyti jiems dantų. O jei sieki, kad vaikai darželiuose imtų valytis dantis ir atlikti tyrimai rodo, jog tokią tvarką įvesti yra reikalinga, su tuo sutinka ir tėvai, negali imti ir paprastai to įgyvendinti. Man buvo didelė nuostaba, kad šie klausimai derinami su įstaigų vadovais, vėliau palaikymą turi gauti iš įstaigos administracijos... Džiugu bent tai, kad per dvejus metus savivaldybėje pavyko suderinti finansinę eilutę, skirtą vaikų burnos sveikatai stiprinti“, – pasakoja komiteto pirmininkė, turėdama viltį, kad po ketverių metų kadencijos pradėti darbai sveikesnės vaikų burnos sveikatos link bus tęsiami ir galop pasieks apčiuopiamą rezultatą – kad ir mažą.
 
Darbo iššūkiai Ukrainoje – didesni, nei manoma
 

Dalis kongreso pranešimų – pagalbos nukentėjusiems Ukrainos kare tematika. Pasidalinti darbo iššūkiais atvyko gydytojas burnos, veido ir žandikaulių chirurgas Oleg Kovtunyak. Aptaręs dominuojančius sužeidimus plataus masto kare jis perspėja: nukentėjusiuosius gydyti tampa daug sudėtingiau dėl papildomų kūno sužeidimų. Neretai pacientai pristatomi su nutrauktomis galūnėmis, pažeisti visi organai, akys, žioji atvirai kraujuojančios, gilios žaizdos.

 
„Psichologiškai teikti pagalbą tokiems pacientams sudėtinga, kadangi tuo metu jie kenčia fizinius skausmus. Nesame anksčiau susidūrę su tokio masto sužeidimais“, – su skaudžia karo realybe supažindina tiesiai iš fronto atvykęs medikas.
 
Susipažinti su darbo sudėtingumu, sako, pravartu ir mūsų šalies medikams. Siaubą atspindi konferencijoje pasidalintos nuotraukos. Mat to nerodo ir pati televizija.
 
„Pas mus misijų vykdyti atvyksta medikai iš Amerikos, Kanados, Prancūzijos, tad gydyti sunkiai nukentėjusius su pagalba tampa gerokai lengviau. Vieni stengiasi susidoroti su kūno sužeidimais, kiti – su veido ar kaklo“, – pasakoja O.Kovtunyak.
 
Į misijas gydyti dantų nuo karo nukentėjusiems gyventojams į Ukrainą vyksta ir medikai iš Lietuvos. Viena jų – neseniai studijas baigusi gydytoja odontologė Miglė Davidonė. Ji pasakojo apie gydymo patirtį „Blue-yellow“ medicininės misijos deokupuotose Ukrainos teritorijose. Nors darbas čia be šiurpinančių kūno sužeidimų, skaudžiai paliečia pacientų istorijos.

„Žmonės, kuriuos gydėme, – pervargę nuo psichologinio krūvio, išsigandę, norintys pasidalinti savo skausmu, tad kaskart gydant dantis klausome skaudžių jų istorijų. Jos šokiruoja“, – sako M.Davidonė, per dieną aptarnavusi ir po du šimtus pacientų. – Darbas Ukrainoje vyksta be sustojimo. Nuo ryto iki vakaro pacientai plaukia vienas paskui kitą. Gydyti dantų jie atvyksta iš anksto numačius tvarkaraštį ir paskelbus gydymo vietą.“
 
Tiesa, darbo sąlygos nelengvos ne tik dėl patiriamo krūvio – pacientams dantys gydomi apleistose gamyklose ir kitose pastatuose, primenančiuose maskuotes. „Svarbu, kad užpuolikas nesuuostų gydymo vietos ir šios nebombarduotų“, – paaiškina jauna medikė.
 
Po pranešimų sesijos – laikas švęsti profesiją
 
Po intensyvios paskaitų sesijos trys tūkstančiai atsidavusių profesijos mylėtojų pakviesti į šventinę vakaronę. Jos metu kolegų laukė įdomūs pokalbiai, ugningas gerai žinomo Lietuvos atlikėjo pasirodymas bei DJ muzika. Bendryste džiaugėsi ne tik jaunieji medikai, bet ir tikri savo srities profesionalai.
 
„Į Druskininkus odontologų bendruomenė ėmėme važinėti dar prieš tris dešimtis metų, tik baigę studijas. Susibūrimus organizuoti tuomet ėmė jau amžinatilsis gydytojas odontologas Bronius Janickas. Smagu, kad tradicijos išlieka. Nors atrodo, jog visus jau pažįsti, kaskart atvykus į kongresą plėsti akiratį susipažįsti su kuo nors nauju. Savą odontologų bendruomenę turėti šalyje yra labai gera. Lankantis kitame mieste visada sutinki saviškį. Kai dalyvių skaičius nuo kelių šimtų išauga iki trijų tūkstančių, supranti, kokia vienijanti jėga esame“, – po paskaitų smagiai nusiteikusi kalbėjo Odontologų rūmų tarybos narė ir Panevėžio teritorinio skyriaus vadovė Santa Miežinienė.
 
Išrinkti geriausi Jaunųjų mokslininkų sesijos pranešimai


 
Trečią kongreso dieną vyko kasmetinė Jaunųjų mokslininkų darbų sesija. Tai – puiki galimybė gydytojams odontologams, rezidentams ir studentams pristatyti mokslo tiriamuosius darbus plačiajai auditorijai. Jos metu paskelbti du geriausi žodiniai ir du geriausi stendiniai darbai.
 
Geriausiu žodiniu pristatymu paskelbtas Vilniaus universiteto studentės Teodoros Gerliakaitės darbas „Lietuvos gydytojų odontologų, endokrinologų, reumatologų ir šeimos gydytojų žinios apie bisfosfonatų vartojimo įtaką paciento burnos sveikatai“.
Geriausiu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentų žodiniu darbu paskelbtas Viliaus Košio ir Anos Kostenkovos pranešimas „Propoliu praturtinto hidrogelio įtaka periodonto raiščio ląstelių gyvybingumui“.

Abiem šiems darbams buvo skirtos ir Stomatologijos mokslo paramos fondo premijos.
Geriausiais stendiniais pranešimais pripažinti Agnės Zbarauskaitės „Kaulo storio vertinimas poskruostikaulinės keteros srityje skirtingais mini implantų sriegimo kampais naudojant tūrinę kompiuterinę tomografiją“ bei Airidos Vaikšnytės ir Nijolės Krasilnikovos „Krioterapijos poveikis nikelio-titano endodontinių sukamųjų ir atsikartojančiųjų judesių instrumentų atsparumui cikliniam nuovargiui dirbtiniame kanale“.

Geriausių darbų autoriams įteiktos ne tik atminimo dovanos, bet ir nemokami kvietimai į kitąmet Odontologų rūmų organizuojamą tarptautinį kongresą „Odontologijos kompasas“.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!