Apie Vilniaus gimdymo namus, pelniusius ne tik palankios naujagimiams ligoninės titulą

Evelina Machova
2018-03-16
Kai darbas tampa antraisiais namais, net ir po sunkiausio budėjimo, anot Vilniaus gimdymo namų personalo, pusdienį pailsėjus vėl norisi eiti dirbti. „Šie namai – mūsų gyvenimo dalis, žinoma, kartais neproporcingai didelė, užgožianti visas kitas. Bet nieko negali kaltinti – patys pasirinkome tokią profesiją, tokį gyvenimą“, - sako Vilniaus gimdymo namų vadovė prof. dr. gydytoja akušerė-ginekologė Kornelija Mačiulienė.
Apie Vilniaus gimdymo namus, pelniusius ne tik palankios naujagimiams ligoninės titulą
Lina ir Nerijus, susilaukę trečio vaikelio Vėjo, sako, kad didžiausia Vilniaus gimdymo namų vertybė - dėmesingas personalas. „Visus tris vaikus gimdžiau čia. Pirmą kartą beveik prieš dvylika metų. Pasikliovėme rekomenduota gydytoja, nenuvylė, likome patenkinti tiek aplinka, tiek priežiūra. Todėl, kur gimdyti kitus vaikus, net klausimas nekilo“, - sako Lina.

Faktas
Kovo 8-ąją Vilniaus gimdymo namai šventė 65 metų gimtadienį. Ta proga įstaigos darbuotojai susirinko į šventinį renginį aptarti darbo rezultatus ir prisiminti paskutiniųjų penkerių metų įstaigos gyvenimo akimirkas. Direktorė K.Mačiulienė nuoširdžiai sveikino susirinkusius ir darbuotojus, linkėdama ir toliau išlikti profesionaliems ir atsakingiems, nuolat tobulėti. Direktorė išskirtinai pagerbė tuos, kurie įstaigoje dirba jau daugiau nei 40 metų.


Apie pasitikėjimą
- Pirmas? – užsukusi į vieną Vilniaus gimdymo namų palatą klausiu jaunos šeimos, sūpuojančios ant rankų vaikelį.
- Trečias, - plačiai nusišypso mama. – Visus tris čia gimdžiau. Pirmą kartą beveik prieš dvylika metų. Tuomet gimdymo namus rinkausi pagal rekomendacijas, tikrai nevažiavau po visus, ieškodama kur būtų geriau. Pasikliovėme rekomenduota gydytoja. Nenuvylė, likome patenkinti tiek aplinka, tiek priežiūra. Todėl kitus kartus net nekilo klausimas, kur gimdyti“, - sako Lina.

Tėtis Nerijus priduria, kad paslaugų kokybė - aukšto lygio. „Sesutės malonios, su vaikais kartais tenka apsilankyti tai vienoje, tai kitoje gydymo įstaigoje ir dažnu atveju ten net baisu ko paklausti. Visi skuba, atrodo pervargę nuo darbo, o čia viskas kitaip. Labai malonus kolektyvas. Palygindamas tai, kas buvo prieš daugiau nei dešimt metų ir dabar, galiu pasakyti, jog pasikeitė sienos, viskas moderniau, gražiau, tačiau kolektyvas išliko lygiai toks pat. O tai, mano nuomone, svarbiausia, nes be žmonių sienos taip ir bus tik sienos. Net prieš kelias dienas tėvams sakiau, jog susidaro įspūdis, kad čia dirbantys medikai labai myli savo darbą. Mano supratimu, tokio aptarnavimo labiau tikėtumeisi privačioje, o ne viešojoje įstaigoje“, - sako Nerijus. Lina priduria, kad su dalimi gimdymo namų darbuotojų jai teko susidurti per ankstesnius gimdymus. Tai, kad žmonės čia užsilieka ilgam, daug ką pasako ir apie pačią gydymo įstaigą, įsitikinusi Vėjo mama.

„Pastarieji penkeri metai mums, galima sakyti, buvo atsinaujinimo metai. Renovuotas Konsultacijų centras, taip pat Ginekologijos, Naujagimių skyrius bei Nėštumo patologijos skyriai. Viskas moderniau, visi skyriai aprūpinti reikiama įranga. Bet žinote, ne sienos ar įrenginiai čia svarbiausi, o puikiai sukomplektuota specialistų komanda. Jauni gydytojai gražiai įsilieja į kolektyvą. Turime ir vadinamųjų veteranų, kurie visada pasirengę padėti“, - sako antrą kadenciją Vilniaus gimdymo namams vadovaujanti prof. dr. K.Mačiulienė.

Vilniaus gimdymo namų Akušerijos skyriaus komanda (iš kairės): akušerė Julija Žuravska, vyresnioji slaugos administratorė Ilona Chatkevičienė, akušerė Elvyra Kovtun, akušerė Nadežda Mikutel ir jaunesnioji gydytoja rezdentė Justina Katinaitė.

Palankūs ne tik naujagimiams
Per 65 metus Vilniaus gimdymo namuose iš viso gimdė – 169 143 moterys. Iš viso gimė – 169 574 naujagimiai, iš kurių 1322 dvynukai ir 8 trynukai.
Pasak prof. dr. K.Mačiulienės, kelerius metus iš eilės įstaigoje gimdymų skaičius išlieka stabilus – daugiau nei 3 tūkstančiai per metus. Darbuotojų kaita nėra didelė, tad gydymo įstaiga gali pasigirti medikais, kurie čia dirba 49 metus. Jauniems žmonėms turbūt net sunku įsivaizduoti žmogų tiek metų dirbantį vienoje vietoje. Gydymo įstaigos vadovė nustebina dar labiau, jog daugiau nei keturis dešimtmečius gydymo įstaigoje dirbančių žmonių yra 11.
 
„Kolektyvas didelis - du šimtai penkiasdešimt žmonių, bet susitvarkome. Turime nemažai jaunimo, nes Vilniaus gimdymo namai yra rezidentų ir internų bazė. Ne vienas pas mus dirbęs jaunas žmogus sako, jog esame ne tik naujagimiams, bet ir rezidentams palanki ligoninė. Jiems patinka mūsų darbo sąlygos, tiesa, negalime priimti dirbti visų norinčiųjų. Kaip gydymo įstaigai tai - labai gerai, nes galime rinktis iš kelių kandidatų. Kaip suburti tvirtą skirtingų kartų kolektyvą? Nelengva, bet rezidentams paskaitoje visada sakau: „Jums kepurė nenukris, jei pasikonsultuosite su vyresniu kolega - taip jis žinos situaciją, o ir jūs jausitės saugesni“, - sako prof. dr. K.Mačiulienė.

Kolegų darbo bitele vadinama slaugytoja Nina Baniuševič puikiai pamena pirmą darbo dieną įstaigoje prieš 46 metus. „Esu iš Baltarusijos, dirbau akušere ir 1972 metais atvažiavau į Vilnių. Miesto nepažinojau, užsukau į pirmą gydymo įstaigą ir gavau darbą. Tiesa, dirbti pradėjau kaip slaugytoja, nes tuomet tokių pareigų kaip akušerė dar nebuvo. Taip ir likau, negaliu skųstis. Labai pasisekė su visais vadovais, skyrių vedėjais, tad nesinorėjo darbo ieškotis kur nors kitur. Čia labai gera atmosfera“, - sako Nina.

Į klausimą, ar per tuos keturis dešimtmečius vaizdas Vilniaus gimdymo namuose pasikeitė, Nina linkčioja ir sako, jog anksčiau buvo kur kas sunkiau dirbti. „Per naktį būdavo ir penkiolika ir dvidešimt gimdymų. Dirbdavom konvejeriu. Naujagimiai buvo atskirti nuo mamų, mums juos reikėjo ir maitinti, ir pervystyti. Ir požiūris į gimdymą buvo visai kitoks“, - prisimena N.Beniuševič ir priduria, kad čia gimė ir jos dvi dukros bei keturios anūkės.

Kolegų darbo bitele vadinama slaugytoja Nina Baniuševič sako puikiai pamenanti pirmą darbo dieną įstaigoje prieš 46 metus. „Atėjau ir likau. Kodėl? Nes čia - labai gera atmosfera“, - sako Nina.

Gydytojui svarbu žinoti lūkesčius 
Dešimtmetį Vilniaus gimdymo namuose dirbantis direktorės pavaduotojas medicinai ginekologas Bronius Žaliūnas sako, pokyčių galima įvardinti ne vieną. Pirmas, pasikeitusi aplinka. Antras, keliantis bene didžiausią džiaugsmą medikams, pagaliau sukurtos akušerijos metodikos, leidžiančios ir medikams, ir pacientėms jaustis saugesniems.
 
„Metodikose tiksliai nurodoma, kaip tam tikra liga ar būklė turi būti gydoma. Ji identiškai gydoma bet kurioje šalies ligoninėje ar gimdymo namuose. Be to, svarbu, jog parengtos ir rekomendacijos gimdyvėms, kur pateikta specialistų surinkta informacija įvairiais joms rūpimais klausimais. Mes, gydytojai, akušerės, slaugytojos, kalbame kaip bendruomenė. Tai, mano nuomone, labai svarbu pacientui, bandančiam nepasiklysti informacijos gausoje. Šiandien įstaigoje geros darbo sąlygos, pacientėms sukurta ne gydymo įstaigos, o jauki, šiek tiek namus primenanti aplinka. Ji turi būti draugiška ir gimdyvėms, ir ginekologinėms pacientėms bei jų aplankyti ateinantiems artimiesiems, savaime suprantama, ir naujagimiams“, - sako B.Žaliūnas.

Trečio vaikelio per pastaruosius penkerius metus susilaukusi Aušra sako, kad visi jos vaikai gimė Vilniaus gimdymo namuose, o pagrindinė priežastis – gydytoja Kornelija Mačiulienė. Pasak moters, per minėtą laiko tarpą kardinalių pokyčių gal ir neįvyko, bet pasikeitė požiūris į vaikus ir į gimdymo procesą. Viena stipriausių šios įstaigos pusių - paslaugus ir profesionalus kolektyvas. Tai - pagrindinis dalykas atvažiavus gimdyti. Sutinku, kad pasitaiko ir kaprizingų gimdyvių, bet man nei persiškų kilimų, nei televizorių palatoj nereikia. Juk atvažiavau gimdyti, o ne į viešbutį“, - tikina Aušra. 

Anot B.Žaliūno, tai, kad kolektyvas sulaukia tiek gerų žodžių iš gimdyvių ir jų artimųjų, - puikus įvertinimas. „Šiandieniai pacientai reiklesni. Ir, mano nuomone, tai yra gerai: verčiau žinoti paciento lūkesčius, nei bandyti juos nuspėti. Taip viena pusė gali likti nusivylusi. Bet įprasti kalbėtis ir išsakyti lūkesčius dar turėsime išmokti. Atėjome iš tokios santvarkos, kur bendravimas tarp gydytojo ir paciento – taip, kaip jis buvo suprantamas Vakarų pasaulyje - neegzistavo. Niekas mūsų to nemokė. O šiuolaikiniam medikui sugebėjimas bendrauti – itin svarbus. Užaugs kartos ir viskas pasikeis. Ankstesniais laikais gimdymo namai buvo uždara įstaiga, tėvai vaiką galėdavo pačiupinėti tik po savaitės. Šiuolaikiniam žmogui tai turbūt atrodytų košmaras“, - pasakoja B.Žaliūnas.

Aleksandra iš Sankt Peterburgo sako, jog Vilniaus gimdymo namuose sąlygos kur kas geresnės nei jos gimtajame mieste. Tiesa, jauna moteris kalba ne apie įrangą ar modernias technologijas, o apie paslaugų ir supratingą kolektyvą.

Apie pasikeitusį požiūrį
Už lietuvio Deivydo ištekėjusi Aleksandra iš Sankt Peterburgo pastaruosius metus gyvena Vilniuje. Pirmagimės Alisos susilaukusi jauna moteris sako, jog lyginant su jos gimtąja šalimi čia sąlygos skiriasi ir net ženkliai. „Gimdyme gali dalyvauti tėtis, gali ateiti aplankyti artimieji, mama visada su vaikeliu. Sankt Peterburge, nors teoriškai tai leidžiama, praktikoje nėra dažnai taikoma. Pamenu, kai ėjau aplankyti ką tik pagimdžiusios draugės, ji sūnelį galėjo parodyti tik pro langą. Mama sakė, kad taip būdavo ir tais laikais, kai ji gimdė. Vilniuje sąlygos tikrai geresnės. Be to, ir aptarnavimo kultūra kitokia. Vis užeina paklausti, kaip man sekasi, ar nereikia kokios pagalbos. Ir antrą kartą gimdysiu čia“, - šypsosi Aleksandra.

Vyr. slaugos administratorė Karina Chochrenkova, įstaigoje dirbanti daugiau nei tris dešimtmečius, sako, kad per šį laiką labiausiai pasikeitė įranga, technologijos, sąlygos ir požiūris į gimdyves. „Anksčiau juk į naujagimių skyrius mamų neįleisdavo, jos buvo atskirtos, nematydavo vaikiukų. O dabar, net jei vaikelis yra naujagimių skyriuje, mama gali būti kartu. Gali net pati maitinti, nors vaikeliui pastatyta lašelinė. Turime įvairių pagalbinių priemonių: specialios pagalvės, krėslai, mažuliukams turime net vandens čiužinukus, kurie tam tikra prasme sukuria jiems įprastinę mamos įsčias primenančią aplinką. Anksčiau tokių sąlygų nebuvo, bet ir pati santvarka buvo kitokia. Pirmoje vietoje buvo visuomenė, o šeima - po to. Dėl to ir vaikai buvo atskirti, kad nepriprastų prie mamos, nes jai reikėdavo po penkiasdešimt dviejų dienų grįžti į darbą ir dirbti visuomenės labui. Dabar viskas kitaip ir kur kas geriau“, - pasakoja K.Chochrenkova. Slaugytoja priduria, kad dabar su pacientais reikia bendrauti kur kas daugiau, tenka nemažai pasakoti, mokyti. Bet tai, kaip sako medikė, nėra blogai ir gana natūralu, juk dabar vaikeliai nuo pat gimimo yra kartu su mama.

Vyr. slaugos administratorė Karina Chochrenkova, Vilniaus gimdymo namuose dirbanti daugiau nei tris dešimtmečius, sako, jog per šį laiką labiausiai pasikeitė įranga, technologijos, sąlygos ir požiūris į gimdyves bei naujagimius.

Akušerių pozicijos bus stipresnės
B.Žaliūnas sako, kad moterys, atvykstančios į Vilniaus gimdymo namus, didesnį dėmesį kreipia ne į modernias technologijas, o į aplinką. „Natūralu, jos juk sveikos, laukiasi vaikelio. Mano nuomone, kokias gydymo, tiksliau, medicinines paslaugas suteiks gydymo įstaiga, svarbiau žmonėms, kurie išties rimtai serga. Nėštumas - ne liga. Gimdyvėms, priešingai nei kitiems pacientams, svarbu, kad aplinka, kurioje jos susilauks vaikelio, būtų jauki, medikai malonūs, kad nekiltų papildomo streso, kad šalia būtų artimieji. Ir gydytojams kur kas maloniau kas rytą eiti į darbą, kai viskas aplink sutvarkyta, kai yra reikiamos darbui priemonės. Kai gydymo įstaiga yra visapusiškai aprūpinta, ir gydytojui kur kas drąsiau. Juk šioje srityje pasitikėjimas savimi, kolegomis yra ypač svarbus“, - sako B.Žaliūnas.

Pasmalsavus, kaip B.Žaliūnas mato įstaigos ateitį dar po dešimties metų, gydytojas tvirtina, jog drastiškų pokyčių tikrai nebus. „Tikiuosi, kad vyraus ta pati rutina, kolegos ir toliau dirbs atsakingai, o akušerių pozicijos, tikiuosi, bus kur kas tvirtesnės nei dabar. Akušerių darbas nepelnytai nuvertintas. Tarkim, gydytojas akušeris-ginekologas kelia didesnį pasitikėjimą nei tiesiog akušerė. Nors kiekviena moteris, kuriai pasakytų, kad jūsų gimdymą prižiūrės tik akušerė, turėtų net ir apsidžiaugti. Kodėl? Akušerės savarankiškai gali prižiūrėti tik mažos rizikos gimdymą, vadinasi, tokiais atvejais viskas vyksta kaip iš vadovėlio. Tiesa, kol kas visuomenė to dar nėra pasiruošusi priimti be nuoskaudos, kad štai ją prižiūri gydytojas, o mane - tik akušerė. Tačiau laikui bėgant mąstymas pasikeis“, - įsitikinęs B.Žaliūnas.


Kas paskatino pasirinkti profesiją?
Vilniaus gimdymo namų vadovė gydytoja akušerė ginekologė doc. dr. Kornelija Mačiulienė:

- Mama buvo akušerė, tad ir aš apie kitą specialybę net negalvojau. Dukra irgi pasuko į ginekologiją. Skaitydavau mamos užrašus, tiesa, dukrai jie pasirodė įdomesni nei man. Aš buvau šiek tiek skeptiška. Kita priežastis, kodėl pasirinkau šią specialybę, nes man norėjosi kur sunkiau. Mano laikais į akušerių-ginekologų specialybę buvo labai sunku patekti. Jei galėčiau laiką atsukti atgal, gal ir rinkčiausi kokią lengvesnę. Studentams sakau, kad renkantis ginekologiją neužtenka būti vien tik fiziškai stipriems, reikia būti pasiruošusiems ir psichologiškai. Tai - atsakingas darbas, nes atsakingas esi už dvi gyvybes.



Vilniaus gimdymo namų direktorės pavaduotojas medicinai  Bronius Žaliūnas:

- Mano tėtis buvo gydytojas ir apie darbą kalbėdavo tik teigiamus dalykus. Matydamas tokį pavyzdį negalvojau apie kitas specialybes. Tiesa, buvau nuvažiavęs į politechnikumą per Atvirų durų dienas ir pajutau, kad tikrai ne toje aplinkoje esu. O kodėl ginekologas? Kažkas ten, smegenyse, turi keistai sujungti, kad savanoriškai pasirinktum specialybę, kasdien keliančią stresą (šypsosi). Sugalvojau paskutiniuose kursuose, atlikdamas praktiką gimtame mieste. Man sakė: „Būk ginekologas, atvažiuosi čia, mums jų trūksta. Tai - viena priežastis, kita buvo ta, kad ginekologija - įdomi specialybė: ji nėra vien terapinė arba vien chirurginė. Tai šioje specialybėje ir imponuoja. Gali gydyti konservatyviai, bendrauti su nėščiosiomis, užsiimti profilaktika, domėtis nevaisingumo problemomis, perinatologija, genetika ir dar daugeliu kitų sričių. Tas platumas mane labiausiai ir žavi.


 

    Gydytojas ir pacientas


    21-osios chromosomos žmonės

    21-osios chromosomos žmonės

    Vienas iš 700 pasaulio kūdikių gimsta su Dauno sindromu. Šie 0,14 proc. Žemės gyventojų vis dar apipinti ginčais dėl...
    Vaikų chirurgams daug nerimo sukėlęs negaluojantis  paauglys įveikė naują klastingą ligą

    Vaikų chirurgams daug nerimo sukėlęs negaluojantis paauglys įveikė naują klastingą ligą

    Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų chirurgijos, ortopedijos-traumatologijos centro vaikų chirur...

    Budinti vaistinė


    Greitieji COVID-19 testai: kaip atlikti ir kokios galimos klaidos?

    Greitieji COVID-19 testai: kaip atlikti ir kokios galimos klaidos?

    Šalyje sparčiai augant užsikrėtimų COVID-19 virusu skaičiui, dažnas savikontrolės testus renkasi atlikti namuose. Tam yra n...
    Vaistinių atstovai primena, kad galimybių paso vaikams į vaistinę turi ateiti tėvai

    Vaistinių atstovai primena, kad galimybių paso vaikams į vaistinę turi ateiti tėvai

    Vyriausybės sprendimu galimybių pasas nuo gruodžio 28 d. bus išduodamas vaikams nuo 12 metų, o nebe nuo 16-kos, kaip buvo i...

    razinka


    Sveika šeima


    Toksiški santykiai: kaip vėl jų neužmegzti?

    Atsikratę toksiškų santykių, kuriuose trūko pagarbos ir supratimo, žmonės neretai ir naujuose įbrenda į tą pačią balą. Psichoterapeutė Kaytee Gillis pastebi, kad patyrusieji traumų ankstesniuose santykiuose sunkiai įžvelgia „raudonas vėliavas“ ir ateityje. Ji pateikia penkis dalykus, kurie tokiems žmonėms atrodo no...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Australija neišlaikė omikron testo

    Beveik dvejus metus – tiek Australija buvo atsiribojusi nuo išorinio pasaulio. Pernai gruodį atidariusi sienas ji pasitiko omikron atmainą, kuri sparčiai išplito šalyje. Vietiniai žmonės išsigandę, medikai nespėja susitvarkyti, o politikai nežino, kokius sprendimus priimti.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Ar narcizas lietuviška gėlė?
    Henrikas Vaitiekūnas Ar narcizas lietuviška gėlė?
    Pasiūlymas naujam verslui
    Henrikas Vaitiekūnas Pasiūlymas naujam verslui
    Apie vieną nuogą ir tris apsirengusius karalius
    Henrikas Vaitiekūnas Apie vieną nuogą ir tris apsirengusius karalius

    Naujas numeris