Už klaustuką įžangos gale autorius, žinoma, prašo atleidimo. Nes kas gi pirktų patyčias už 100 milijonų dolerių? Būtent tokią „Kvadrato“, kuris tuomet kabojo Tretjakovo galerijoje, kainą 2008-aisiais nurodė Niujorke vykęs aukcionas. Tačiau paties paveikslo ten nebuvo. 60 milijonų sumokėta už kitą Malevičiaus kūrinį „Suprematistinę kompoziciją“. Antras paveikslas – Sankt Peterburgo Rusų muziejuje. Trečias (originalas vėl?) – „Ermitaže“. Ketvirtas (!?) – rusų milijardieriaus Vladimiro Potanino, žmogaus, daug metų neiškrentančio iš turtingiausiųjų pasaulyje penkiasdešimtuko, miegamajame. Norinčių bent vieną tų originalių paveikslų pamatyti – ne mažesnė minia nei ta, kuri alkūnėmis stumdosi prie kito dailininko – tokio pono Leonardo – Mona Lizos.
 
Tačiau net ir po įvairaus skaičiavimo turime pasakyti: ne viską išvardinome. Daug metų po dailininko mirties buvo rasti dar du Malevičiaus „kvadratai“: jie „slėpėsi“... po Trejakovo galerijoje eksponuojamu paveikslu. Tiesiog buvo uždažyti-užmaliavoti. Istorijos įdomios. Galėtume jas tęsti, ir, pavyzdžiui, pasakoti apie tai, jog gerokai prieš Malevičių, 1897-aisiais, analogišką piešinį nutapė ir prancūzas Alfonsas Alė. Tik paveikslo pavadinimas buvo kitoks: „Negrų kautynės urve gilią naktį“. (Žodis „negras“ dar nebuvo keiksmažodžiu tapęs). Yra manančių, kad ponas Kazimiras analogišku piešiniu bandė su ponu Alfonsu megzti intelektualųjį menininkų dialogą. Bet nepatvirtinta. O ir mes čia ne dailės istorijų pasakoti susirinkome. Mūsų specifika – sveikata. Dažniausiai rašome apie sveikatos sutrikimus. Kartais – apie proto negalią, į kurią ne vienam žiūrovui panašūs yra ir... tokie paveikslai. (Tikiuosi, kad dailininkai ir Malevičiaus gerbėjai šio rašinio neskaitys. Tiesa, retai būna, kad balon puolęs sausas išliptumei. Todėl dabar bandysiu bent iš dalies pasiteisinti).
 
„Juodasis kvadratas“ beveik 90 metų galerijoje kabėjo aukštyn kojomis: kol kažkas išsiaiškino, kur viršus, o kur jo apačia. Pasirodė, kad išsiaiškinti buvo paprasta: rasti užrašai, kuriuose Malevičius aiškina, kad tai visai ne... kvadratas. Figūra į viršų yra kiek platėjanti. Tad išmatavo ir paveikslą apvertė...
 
O dabar sukime į reikalingesnę pusę. Tikiuosi, ji bus įdomesnė ir jums. Nes kalbėsim apie spalvą ir... galvą.
 
Kažkada žinomas Lietuvos rašytojas ne itin pagarbiai atsiliepė apie futbolininkus: „Jei žmogus muša kamuolį galva, – pasakė jis, –man rodosi, kad toje galvoje – tiek pat tuščios vietos kiek ir tame kamuoly...“  Tęsiam ir plėtojam mintį: o kas galvose tų, kurie žiūri į ant sienos pakabintą nelabai taisyklingą, juodą kvadratą ir yra pasiryžę už šedevrą mokėti ne vieną, o dešimtis milijonų? Jie šimtus kilometrų važiuoja, kad savo akimis pamatytų šedevrą (rašau tą žodį be kabučių). O paskui įspūdžių kupini štai, ką sako: „Malevičius ir jo „kvadratas“ tapo laisvės ir inovacijų spinduliu!“; „Tik Malevičius įrodė, kad tikrojo meno neriboja forma ir spalva!“; „Tik juoda spalva rodo tikrąją skaistybę ir asmens nepriklausomybę nuo formos!“. Taip ir rašo! Bet panašiai, jei gražiai paprašyčiau, turbūt parašytumėte ir jūs. Štai taip: „Vieni žiūrovai „Kvadrate“ turėtų įžiūrėti mistiką, kiti – begalybės potencialą...“
Turėtų? No comment!
 
O šiaip jau manau, kad K.Malevičiaus – ne kvailo būta. Užsidirbo pinigų (oho, kiek autorinių kopijų!). Ir pasityčiojo. (Pasitikrinkit internete, kokie tai buvo laikai ir kokios aistros tuomet virė). Kai patikrinsite, dėkite ranką prie širdies ir pripažinkit, ar važiuotumėte šimtus kilometrų tų juodųjų šedevrų žiūrėti? Klausimas, žinoma, retorinis. Nes atsakymų į jį – taip pat pilnas internetas. Ir jei visus tuos atsakymus krūvon sudėtume, o paskui padalintume, išeitų vienas neilgas, bet aiškus sakinys: „Aš irgi galiu tooookį paveikslą nupiešti!“
 
Bet tai nėra tiesa. Nes jūs, jei nesate dailininkas, galite ir nežinoti, kad gamtoje grynos juodos spalvos praktiškai nėra. Tad pirmieji menininkai „juodapaišiai“ spalvą išgaudavo iš deginto dramblio kaulo, vėliau – dėl dramblių gerovės – maišė mėlyną ir rudą, žalią ir raudoną. Na, o mūsų herojus, ponas Kazimiras, vieną kitą degintą iltį buvo pasislėpęs. Tik, taupydamas žaliavą, ant drobės dar klojo žalią pigmentą ir kreidą. Bet ar jums, į juodą dėmę įsistebeilijusiems, tai svarbu?
 
Svarbu kultas. Ir tai, kas apie jį rašoma ar kalbama. Juoda spalva Malevičiaus gyvenimo ir kūrybos metu štai dėl ko buvo populiari. (Dabar vardinsiu, o jūs pagalvokite, ar nėra tai ir dabartinės šios spalvos populiarumo ištakos).
 
Kuomet gyvenimas – ne rožėmis klotas, juoda spalva reikalauja drąsos. Interjere ji „paslepia“ tam tikrus elementus (duris, baldus). Ji asocijuojama su ramybe ir rimtimi (apie gedulą – kiek vėliau). Juoda, vadinasi, paslaptinga. Ir paslaptingai negatyvi – velnias visur pasaulyje juodas. Dar būna Juodos Dienos. Bet svarbiausia, tragiškiausia, baisiausia ir galvalaužiškiausia – Juodos Mintys! Po jų jau – tik tarpinė optimistinė išvada: turintiems fantazijos „Juodieji kvadratai“ turėtų patikti. O pesimistinė išvada – beviltiškumas ir suicizmas. Ir iš viso to išplaukianti niūraus pasaulio niūri prognozė, galvose gimstanti po niūraus rašinio apie juodas Malevičiaus maliavones.
 
Kodėl toks keistas rašinys išniro laikraštyje, kuris išimtinai rašo apie sveikatą? Ogi todėl, kad visos ligos prasideda mūsų galvose. Toliau jau bus rekomendacijos, kaip pasveikti. Bet svarbu nepamiršti to, kas žadėta, – apie gedulo spalvas.
 
Tik Vakarų pasaulyje juoda yra gedulo spalva. Baltai gedulą žymi Kinija, Indija, Japonija, Korėja, Tibetas. Afrikoje ir kai kuriose Azijos šalyse gedulo spalva yra raudona. Brazilijoje ir Tailande – violetinė ar purpurinė. Irane – mėlyna.
 
O ką daryti, jei nepaisant aplinkos esate optimistas ir norite prašviesinti Lietuvos dangų bei savąsias smegenis pailsinti? Priminsiu jums galimus pasirinkimus: raudona – kova ir atkaklumas, siekis paveikti kitus. Geltona – intelekto ir proto spalva (stiprina imuninę sistemą). Ruda tiks saugantiems sveikatą, tai – stabilumo spalva. Žalia – harmonija ir vaisingumas (tinka nėščiosioms). Mėlyna – išmintis ir ramybė. O balta – ne tik harmonija, ji dar ir skausmą malšina. Prašome visa tai patikrinti.
 
 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!