Vartoti pradeda anksti
 
Neseniai paviešinti Europos mokyklose vykdomo alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų vartojimo tyrimo rezultatai atskleidė, kad Lietuvoje net 73 proc. 15-16 metų jaunuolių jau yra bandę alkoholį. Per paskutinius 12 mėnesių alkoholį vartojo daugiau nei pusė šio amžiaus moksleivių. Tyrimas, kuriame dalyvavo per 200 Lietuvos mokyklų ir beveik 5 tūkst. moksleivių, parodė, kad tradicinių tabako gaminių bent kartą yra bandę trečdalis apklaustųjų.
 
Sveikatos specialistų ir politikų nerimą kelia faktas, kad elektronines cigaretes bent kartą yra išbandę daugiau nei pusė moksleivių, o kas penktas jas rūko nuolat.
 
Kaip rodo tyrimas, pirmąjį kontaktą su priklausomybę sukeliančiomis medžiagomis vaikai užmezga nesulaukę nė 13 metų amžiaus.
 

„Tyrimas tik patvirtino tendencijas, kurias matome kasdien. Kaip tėvai, kaip bendruomenės nariai, regime, kad emocinis raštingumas ir psichologinė stiprybė išlieka didžiuliu iššūkiu mūsų visuomenei – tiek vaikams, tiek suaugusiesiems“, – komentuoja Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos narys Tomas Tomilinas.

 
Priemonių nepakanka
 
Pašnekovas atkreipia dėmesį į ypatingą elektroninių cigarečių keliamą pavojų. „Medikų rankose atsiduria vaikai, apsinuodiję medžiagomis, kurių net nepavyksta identifikuoti. Į elektroninių cigarečių pildykles gana paprasta pripilti neaiškių, itin nuodingų, greitą priklausomybę sukeliančių priedų“, – sako parlamentaras.
 
Situaciją sunkina tai, kad, anot T.Tomilino, „vaikai šias medžiagas perka iš platintojų, tarpininkų, apeidinėdami draudimus“.
 
Tiesa, šiame kelyje šis tas jau nuveikta. Prezidento iniciatyva pernai priimtos Administracinių nusižengimų kodekso pataisos padidino baudas už elektroninių cigarečių ar jų pildyklių pardavimą nepilnamečiams iki 820 eurų. Numatyta atsakomybė ir patiems nepilnamečiams – už elektroninių cigarečių turėjimą ar rūkymą asmenims nuo 16 metų gali būti skiriama 20-50 eurų bauda, o pakartotinio pažeidimo atveju – 50-100 eurų.
 
Tačiau T.Tomilinas pabrėžia, kad vien teisinių priemonių nepakanka: „Baudų ir atsakomybės didinimas yra geras įrankis, tačiau jis turi derėti su prevencinėmis priemonėmis, vaikų neformaliu užimtumu, pagalba turintiems priklausomybes, tik tada galime tikėtis rezultato.“
 
Pamirštame psichologinę gerovę
 
Parlamentaras atkreipia dėmesį į gilumines problemos priežastis: „Mes turime stipriai investuoti į savo psichosocialinės būsenos gerinimą. Esame itin orientuoti į rezultatą, į pajamas, į darbus, į tikslus ir pamirštame savo psichosocialinę būseną.“
 
Parlamentaras pabrėžia, kad mokyklose pernelyg akcentuojami akademiniai rezultatai: „Aš mokytojams esu pasakęs: man svarbus ne tiek vaiko pažymys, kiek poreikis, kad jis grįžtų iš mokyklos geros savijautos ir nepasakytų, kad mokytojas yra šioks ar anoks. Visa tai susiję. Prevencija turi apimti ne tik tiesioginę kovą su priklausomybėmis, bet ir bendrą psichologinės aplinkos gerinimą mokyklose.“
 
Žvelgti kompleksiškai
 
T.Tomilinas pabrėžia, kad sprendžiant jaunimo priklausomybių problemą, būtinas visų institucijų koordinuotas darbas. „Realybėje dažnai pasitaiko, kad institucijos nesusikalba, ne iki galo žino ir supranta viena kitos funkcijas, skirtingai įsivaizduoja veikimo būdus ir atsakomybes. Ypač svarbu susodinti visus prie bendro stalo, pasidalinti informacija, užduotimis, atsakomybėmis“, – teigia Seimo narys.
 
Anot parlamentaro, siekiant efektyvaus sprendimo, būtina sudaryti „veikimo planą, žemėlapį, kuris padengtų visas jaunuolio gyvenimo sritis, įtrauktų už jo gerovę atsakingus žmones“.
 
Parlamentaras pastebi, kad pirmiausia su jaunuolių vartojimu ir iš jo kylančiomis problemomis susiduria mokyklos ir tėvai, tačiau vieni jie nėra pajėgūs šių iššūkių įveikti. Būtent todėl praėjusį rudenį Anykščių savivaldybėje parlamentaro iniciatyva buvo suformuota speciali darbo grupė, atsakinga už priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo mažinimo ir prevencijos programos sukūrimą bei įgyvendinimą.
 
„Anykščiuose parengta programa apima ir situacijos analizę, ir priemonių planą ir, labai svarbu, finansavimą. Joje numatytos konkrečios atsakomybių sritys, bendradarbiavimo modelis, platforma specialistams susitikti ir drauge spręsti“, – pabrėžia T.Tomilinas.
 
Svarbios savivaldybių iniciatyvos
 
Seimo narys pabrėžia, kad nors nacionaliniai teisės aktai yra svarbūs, tačiau būtinas aktyvus savivaldybių įsitraukimas ir veiksmų planavimas, atsižvelgiant į konkrečią vietovės situaciją. „Čia tas atvejis, kai geriausi sprendimai ateina „iš apačios“ – iš žmonių, kurie kasdien veikia tame lauke ir mato šitas problemas“, – teigia jis.
 
Seimo nario nuomone, Kėdainių, Vilniaus, Anykščių bendruomenių iniciatyva kurti priklausomybių mažinimo programas, pritaikytas būtent tos vietovės poreikiams ir situacijai, turėtų tapti plačiai taikoma gerąja praktika. „Valstybinės programos, nors ir reikalingos, gali būti mažiau taiklios ar paveikios, nei atsiradusios iš vietinės iniciatyvos“, – pastebi T.Tomilinas.
 
„Bet kurios politikos sėkmės matas yra mastas, – akcentuoja Seimo narys. – Jeigu mes padidiname mastą, jeigu aprėpiame viską, jeigu vienam tikslui sukoordinuojame ir būrelių steigimą, ir policininkų rengimą, ir visuomenės sveikatos biuro programas, psichologų grupes – tai veikia efektyviau.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!