Tikrins siuntimus
 
Bene daugiausiai diskusijų keliantis ligonių kasų pasirinkimas yra tikrinti siuntimus. „Visi žinome, kad dėl ilgų eilių sunku patekti pas gydytojus specialistus“, – sako VLK Paslaugų kompensavimo skyriaus patarėja Nijolė Bijanskienė.
Anot jos, teisės aktuose numatytos įvairios išimtys, siekiant šeimos gydytojų neapkrauti nereikalingų siuntimų rašymu.
 

„Visada galiojo ir galioja tvarka, kad pas gydytoją specialistą kreipiantis pakartotinai dėl tos pačios priežasties naujo siuntimo nereikia, – pabrėžia VLK Paslaugų kompensavimo skyriaus patarėja Nijolė Bijanskienė. – Tačiau tiek TLK, tiek VLK vis dažniau gauna pacientų skundų, o paskutiniu metu jų daugėja ir iš šeimos gydytojo paslaugas teikiančių įstaigų, kad iš pacientų reikalaujama turėti naują siuntimą, nors gydytojas specialistas pats paskyrė kito atvykimo laiką. Tokiais atvejais konsultacija pateikiama apmokėti kaip nauja, nors tai pakartotinis vizitas dėl tos pačios priežasties. Todėl ši kontrolės kryptis įtraukta į prioritetinių sąrašą.“

 
Skatins nemokamas konsultacijas?
 
Kodėl gydytojai specialistai gali prašyti pakartotinių siuntimų? „Ogi todėl, kad už antrą konsultaciją yra neapmokama. Be siuntimo šiuo metu apmokama tik kas ketvirta konsultacija, – teigia Radviliškio ligoninės vadovė Aušra Čiūdarienė. – Jūs juk puikiai žinote, kaip į regioną pasikviesti gydytojus. Tik pasiūlius gerą darbo užmokestį. Tačiau įkainiai nėra tokie, kad atitiktų realią paslaugos kainą.“
 
Ligonių kasos įvairių diskusijų metu yra pabrėžusios, kad teikiant ilgalaikio stebėjimo paslaugą per metus apmokamos visos keturios konsultacijos, bet A.Čiudarienė konstatuoja, jog ilgalaikio stebėjimo paslauga nelabai veikia. „Pacientai nesupranta poreikio kas keletą mėnesių pasirodyti specialistui, kai nėra ko nors ūmaus. Nemotyvuoja ir didelės eilės“, – sako Radviliškio ligoninės vadovė.
 
Taip pat ligonių kasų atstovai teigė, kad poreikio siųsti pakartotinai nėra, nes padidinti įkainiai konsultacijoms, kai atliekamos dvi ar daugiau diagnostinių ar gydomųjų intervencijų.
 
A.Čiūdarienė patikslina: nors paprastų konsultacijų ir konsultacijų su intervencijomis įkainiai skiriasi, ne kiekvienam pacientui jų reikia. „Kitam gal užtenka tik konsultacijos“, – sako ji.
 
Tikrins protezavimą, slaugą
 
Tarp šių metų prioritetinių krypčių N.Bijanskienė mini kompensuojamas dantų protezavimo paslaugas. Ši kontrolės kryptis buvo prioritetinė ir pernai.
 
„Teritorinės ligonių kasos dantų protezavimo paslaugų sutartis turi su daugiau nei tūkstančiu gydymo įstaigų. Pernai patikrinta tik maža jų dalis, tačiau pirmame trečiame ketvirčiais būtent čia nustatyta didžiausia neteisėtai panaudotų PSDF lėšų suma. Ji siekia per 321 tūkstantį eurų, – informavo N.Bijanskienė ir pridūrė, jog VLK tikrins ir paliatyviosios pagalbos bei ambulatorinės slaugos paslaugas namuose teikiančias įstaigas. – 2023-2024 m. čia nustatyta daugybė pažeidimų. Daugelio paslaugų pacientai negaudavo, nors už jas sumokėta iš PSDF lėšų.“
 
Šiemet bus tikrinama, ar kompensuojama paliatyvioji pagalba ir ambulatorinė slauga prieinama gyventojams, ar paslaugos tinkamai teikiamos, apskaitomos, ar laikomasi reglamentuojančių reikalavimų.
 
Pacientai turi reikalauti
 
Europos paliatyviosios asociacijos valdybos narys, Baltijos paliatyviosios pagalbos asociacijos prezidentas Marius Čiurlionis pritaria, kad tokia kontrolė reikalinga, nes vis dar pasitaiko tiekėjų, kurie fiksuoja paslaugą, nors paciento nėra lankę.
 
„Apmaudu, jog reikalingi papildomi apribojimai, dėl kurių dažnai nukenčia pacientas arba paslaugos tiekėjas, – pastebi jis ir priduria, jog vis dėlto akcentą norėtųsi dėti švietime. – Dauguma net nežino, kad jiems priklauso paliatyviosios paslaugos susirgus sunkia ir nepagydoma liga. Net ir pirminėje grandyje trūksta informacijos, kada galima skirti paliatyviąją pagalbą.“
 
M.Čiurlionis įsitikinęs, kai pacientai ir gydytojai žinos daugiau apie jiems priklausančias minėtas paslaugas ir reikalaus iš tiekėjų jas užtikrinti, galimybių piktnaudžiauti gali gerokai sumažėti.
 
Dėmesys brangiems tyrimams
 
N.Bijanskienė teigia, kad šiemet bus tikrinami ir brangieji magnetinio rezonanso, kompiuterinės tomografijos tyrimai. Kaip žinia, per pastaruosius penkerius metus brangiųjų tyrimų ir procedūrų skaičius išaugo daugiau nei 40 proc.
 
„Atliekant duomenų stebėseną informacinėje sistemoje „Sveidra“, nustatyta įvairių pažeidimų. Pavyzdžiui, tą pačią dieną atlikti kelių kūno sričių tyrimai pateikiami kaip atskiri, už kiekvieną nurodant atskirą paslaugos kodą ir pateikiant apmokėti kaip atskirą paslaugą. Siekiant pateisinti vienokį ar kitokį brangųjį tyrimą, manipuliuojama diagnozėmis. Taip pat gauta pacientų paklausimų ir skundų, kad kai kurios sveikatos priežiūros įstaigos reikalauja atskirų gydytojo siuntimų kiekvienai tiriamai kūno sričiai“, – pažeidimus vardijo patarėja.
 
Tikrins itin griežtai
 
Kaip ir ankstesniais metais ligonių kasų specialistai analizuos įstaigų pateikiamus duomenis informacinėje sistemoje „Sveidra“. Bus atrinkti įtarimą keliantys atvejai ir gydymo įstaigose tikrinama, ar informacija „Sveidroje“ sutampa su esančia medicinos dokumentuose.
 
„Ypač dėmesingai bus tikrinami sudėtingesni gydymo atvejai, kai informacinėje sistemoje nurodoma daugiau nei viena diagnozė (tikrinama, ar pagrindinės ir papildomos diagnozės teisingai užkoduotos). Kai kurios diagnozės (pavyzdžiui, širdies nepakankamumas, tam tikros raumenų, kaulų ar neurologinės ligos) bus tikrinamos ypač griežtai“, – įspėja N.Bijanskienė.
 
Šiemet ligonių kasos tikrins ir tuos atvejus, kai procedūros, kurios galėtų būti atliktos ambulatorinėmis sąlygomis, pateikiamos apmokėti kaip dienos chirurgijos ar net stacionarinės paslaugos. „Ypač bus atkreipiamas dėmesys tada, kai žymimos diagnozės lemia didesnį paslaugos apmokėjimą“, – pabrėžė patarėja.

---

 
Komentaras
Plungės ligoninės direktorius Remigijus Mažeika:
 
- Plungės ligoninėje dirbantys medikai vadovaujasi galiojančiomis apmokėjimo tvarkomis.
 
Sistema, kai apmokama ne už kiekvieną paciento apsilankymą, nėra vien finansinė dalis. Kur kas svarbesnė, mano nuomone, paciento saugumo ir kokybiško gydymo dedamoji. Pavyzdžiui, sergant sudėtingomis akių ligomis, po oftalmologo išplėstinės konsultacijos, paskyrus gydymą, neretai būtina gydymo kontrolė.
 
Dalis gydytojų, nekreipdami dėmesio į nemokamą apsilankymą, pakartotinai tiria, esant poreikiui koreguoja gydymą, nukreipia nekonservatyviems gydymo metodams. Bet apmokėjimo sistema skatina elgtis taip, kad pacientas gali ilgam grįžti pas šeimos gydytoją, kuris neturi nei kompetencijos, nei priemonių kokybiškam sudėtingų pacientų gydymui. Ar taip nenutinka?
 
Jeigu stebėsenos tikslas yra tobulinti apmokėjimą, tai būtų teigiamas dalykas. Pamatytume kaip apmokamas medikų darbas, ypač viešajame sektoriuje, kuriame negalimos paciento priemokos.
Tik ar nebus taip, kaip atsitiko su kelių priežiūra paskutiniais metais – lėšos skirtos daugybei greičių matuoklių pastatymui, o ne liūdnai kelių būklei gerinti?

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!