Oficiali sporto šaka
 
Prieš daugiau nei dešimtmetį Suomijoje gimęs šiuolaikinis hobihorsingas – tai žirginio sporto taisyklėmis paremtas užsiėmimas, kurio reikalavimai galioja ne žirgams, bet žmonėms: maršrutus su kliūtimis jie turi įveikti apžergę medinę lazdą su žirgo galva.
 
„Suomiai sugebėjo įteisinti šį užsiėmimą kaip oficialią, finansuojamą sporto šaką, rengia nacionalinius čempionatus ir kartą per metus – tarptautines varžybas“, – pasakoja Konkūrų jaunųjų raitelių paramos fondo įkūrėjas Algirdas Nakvosas.
 
„Šio sporto apraiškos anglų rašytiniuose šaltiniuose minimos nuo 1695-ųjų. Pagamintos žirgų figūros buvo vadinamos hobin or haubby. Jas aprašė to meto šviesuoliai. O Lietuvoje dar prieškariu vaikai žaisdavo mediniais arkliais, jau panašiais į šiuolaikinius „Hobby horse“. Kai kur buvo galima sutikti arkliukus, kurių lazdos gale buvo įtaisytas ratukas, kad vaikas galėtų tarsi važiuoti. Jei viduramžių vaikai žaisdavo ir vaizduodavo riterius, mūsų laikais šis dalykas labiau atspindėjo pramogą ir laisvalaikio praleidimą“, – pasakoja A.Nakvosas.
 
Šiandien šiuolaikinio hobihorsingo banga ritasi per pasaulį. Australijoje pernai surengtas pirmasis nacionalinis čempionatas, aktyvios bendruomenės kuriasi visose Šiaurės ir Vakarų Europos šalyse. Neatsilieka ir Lietuva – šią žiemą apdovanoti pirmieji Lietuvos hobihorsingo čempionai.
 
„Lietuvoje kol kas tai nėra sporto šaka, greičiau sportinis užsiėmimas. Tačiau pastebime, kad susidomėjimas šia veikla auga“, – pastebi hobihorsingo judėjimo Lietuvoje pradininkas A.Nakvosas.
 
Skatina vaikų užimtumą
 
„Dukra apie hobihorsingą išgirdo žirgyne. Kažkada po treniruotės parėjusi namo paprašė tokio arkliuko, ir viskas prasidėjo. Nupirkęs jau šeštą „arklį“, nusprendžiau – užteks, pabandykime tokį pasigaminti patys“, – apie tai, kaip šeima susidomėjo hobihorsingu, pasakoja A.Nakvosas.
 

Šeimos gydytoja dirbanti Dovilė Nakvosienė, Konkūrų jaunųjų raitelių paramos fondo vadovė, teigia, kad šia pramoga dažniausiai susidomi vaikai, užsiimantys žirgų sportu. „Tuomet hobihorsingas į vaikų pasaulį atkeliauja natūraliai. Vaikai, kurie užsiima su tikrais žirgais, dažniausiai turi tik dvi tris treniruotes per savaitę. Tos veiklos vaikams maža. Su gyvūnais, kuriuos pamilsta, norisi veiklą tęsti ir namuose. Kaip vaikai žaidžia „namus“, taip ir čia – kai nebūna žirgyne, žirgais mažieji rūpinasi ir su jais aktyviai užsiima namuose.“

 
Tiesa, pašnekovė pastebi, kad hobihorsingą atranda ir vis daugiau vaikų, neturinčių nieko bendra su žirgų sportu. „Ne paslaptis, kad tai yra brangus sportas – ne visos šeimos gali sau leisti vaiką lavinti šioje srityje. O hobihorsingas tampa puikia alternatyva – vaikas ne tik užsiėmęs aktyvia veikla, bet ir mokosi naujų dalykų. Daugelis vaikų arkliukus gaminasi savarankiškai, o tai reikalauja nemažai pastangų, kruopštumo ir atidos“, – aiškina D.Nakvosienė.
 
„Turime aktyvias grupes socialiniuose tinkluose, kur mergaitės dalinasi užduotimis, pačios siūna arkliukams rūbelius, keičiasi, prekiauja. Vienos tik gamina, kitos – tik sportuoja, o dar kitos – ir gamina, ir sportuoja“, – pasakoja A.Nakvosas.
 
„Mano nuomone, tai yra puiki veikla, apjungianti fizinį aktyvumą ir kūrybiškumą. Dabar vaikus sunku atitraukti nuo ekranų. Hobihorsingas gali tapti puikia priemone grąžinti vaikus į aktyvų ir prasmingą gyvenimą. Ypač vasarą – pristatai kliūčių kieme, ir viskas, vaiko nėra namuose. Jis užsiėmęs, laksto, sportuoja. To ir siekiame – kad vaikai būtų aktyvūs, kūrybingi ir laimingi“, – sako D.Nakvosienė.
 
Naudinga sveikatai
 
Šeimos gydytoja atkreipia dėmesį, kad hobihorsingas teigiamai veikia vaiko sveikatą: „Vaikai, rimtai užsiimantys hobihorsingu, pirmiausiai lavina atmintį. Jie turi įsiminti maršrutus, kuriuose būna nuo aštuonių iki penkiolikos kliūčių. Taip pat reikia teisingai apskaičiuoti atstumą tarp kliūčių, teisingai pašokti, nusileisti. Kai kliūtys siekia metrą dešimt ar metrą penkiolika, reikia gero atletinio pasiruošimo.
 
Pastebiu, kad vaikai, kurie nori aukščiau pašokti, pradeda sąmoningiau žiūrėti į mitybą – valgo mažiau saldumynų, mažiau bandelių. Jie supranta, kad lengvesni galės pašokti aukščiau“.
 
Gydytoja įvardija ir dar vieną svarbų aspektą – vaikų laikysenos problemų prevenciją. „Anksčiau laikysenos problemas fiksuodavome maždaug trečioje arba ketvirtoje klasėse, prieš pat augimo šuolį. Dabar pastebime, kad net nepasiekę mokyklinio amžiaus vaikai jau turi silpną pečių juostą, prastą laikyseną, – teigia D.Nakvosienė. – Hobihorsingo judesiai, šuoliukai, pusiausvyros laikymas – visa tai stiprina nugaros, pečių juostos raumenis, moko taisyklingai judėti.“
 
Profesionalus požiūris
 
Pernai šeima suorganizavo pirmąjį oficialų hobihorsingo čempionatą Lietuvoje. Varžybos buvo rengiamos pagal profesionalaus žirginio sporto principus. „Mes viską darome pagal tikro žirginio sporto konkūrų taisykles. Vienintelis skirtumas – tikrame konkūre šoka duetas, tai yra raitelis ir žirgas, o čia šoka pats vaikas“, – aiškina A.Nakvosas.
 
Čempionate dalyviai varžėsi penkiolikoje skirtingų rungčių, kurių pati populiariausia – „švara ir laikas“. „Laimi tas, kuris peršoka neužkliudęs nė vienos kliūties. Jei kas nors trasą įveikia greičiau, tačiau numeta kliūtį, vis tiek atsiduria žemiau tų, kurie trasą įveikė be klaidų, – aiškina A.Nakvosas. – Greta tradicinių įtraukėme ir pramoginių rungčių. Pavyzdžiui, „muzika ir greitis”. Dalyviai stengiasi kuo greičiau įveikti maršrutą pagal pasirinktą muziką. Paskutiniame čempionate net tėvelių rungtį įtraukėme – kol vaikai šoka pagrindinį aštuonių ar devynių kliūčių maršrutą, tėvai turi apibėgti aikštę ir peršokti simbolinę kliūtį.“
 
Paskatinti dalyvių motyvacijai varžybų organizatoriai sukūrė reitingų sistemą. „Iš dešimties geriausių dalyvių sudarėme reitingą, kuriame atsispindi jų dalyvavimo dažnis ir surinkti rezultatai. Toks vertinimas padeda vaikams jausti progresą, o jų tėvams – stebėti tobulėjimą. Ši sistema ne tik motyvuoja, bet ir leidžia dalyviams siekti aukštesnių tikslų“, – priduria pašnekovas.
 
Nors socialiniuose tinkluose šalies hobihorsingo entuziastų daugiau nei tūkstantis, į varžybas susirenka apie trisdešimt dalyvių. Aktyviausi, anot A.Nakvoso, Vilniaus ir Kauno gyventojai, tačiau jau netrukus ketinama varžybas surengti ir kituose Lietuvos miestuose. Vasarį organizuojamos žiemos taurės varžybos.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!