Konferencija, vykusi LSMU Farmacijos fakulteto didžiojoje auloje ir transliuota nuotoliu, sutraukė šešis šimtus specialistų – mokslininkų, medikų, socialinių darbuotojų ir kitų suinteresuotų su priklausomybe sergančiais žmonėmis dirbančių asmenų.
 
„Priklausomybė slepia tylias žaizdas. Kai kurie bando nuo jų pabėgti įvairiame elgesyje“, – į susirinkusius kreipėsi Sveikatos psichologijos katedros vedėja docentė Giedrė Širvinskienė. Ji pasidžiaugė, kad pasiklausyti pranešimų susirinko daugybė įvairių sričių specialistų: „Pagalba turi apimti visas sritis – mediciną, psichologiją, socialinį darbą. Juk ir gamtoje panašiai: anglies atomai sudaro ir grafitą, ir deimantą – skiriasi tik jungimosi būdas. Mes, kaip visuomenė, irgi galime jungtis stipriau, pasitikėti labiau, kad nereikėtų slėpti žaizdų.“
 
Organizatoriai atkreipė dėmesį, kad žalos mažinimas Lietuvoje vis dar prieštaringas, nors pasaulyje taikomas dešimtmečius. Prieš penkiolika metų Vilniaus stoties rajone buvo gausu nuo heroino priklausomų žmonių, šiandien jų nelikę – metadono programa pasirodė esanti veiksminga. Tačiau kaip su priklausomybe nuo alkoholio, nikotino, azartinių lošimų? Ar Lietuvai reikia daugiau kompromisų?
 
Istorinis kontekstas
 
Kaip pakeisti tai, kas vyksta dešimt tūkstančių metų? Ar gali žmogus nustoti vartoti psichoaktyviąsias medžiagas? Tokiais klausimais konferenciją atidarė psichologas, LSMU Sveikatos psichologijos katedros doktorantas Liudas Vincentas Sinkevičius.
 
Gamtoje svaigintis – natūralu, pranešime „Žalos mažinimas priklausomybių gydymo kontekste: istorija ir prasmė“ aiškino psichologas. Drambliai svaiginasi fermentuotais vaisiais, katės – katžole, o delfinai tyčia kontaktuoja su nuodingomis žuvimis dėl jų svaiginančio toksinų poveikio.
 
Jis pateikė ir istorinę perspektyvą: kanapės auginamos dešimt tūkstančių metų, kokamedžiai – aštuonis tūkstančius, tabakas Naujajame pasaulyje vartojamas tiek pat. „Industrializacija tik palengvino prieigą. Anksčiau reikėjo surasti kanapes, užsirauginti alkoholį. Dabar viskas čia pat“, – konstatavo L.V.Sinkevičius.
 
Nepriklausomai nuo medžiagos ar elgesio tipo, statistika išlieka stabili – apie dešimt procentų vartojančiųjų tampa priklausomi. „Žinant statistiką, būtina ieškoti būdų padėti tiems, kurie jau vartoja“, – įsitikinęs pranešėjas.

Žalos mažinimo koncepciją jis pristatė konkrečiu pavyzdžiu. Švedijoje vyrams masiškai perėjus nuo tradicinių cigarečių prie snuso arba tabako pagalvėlių, vyrų plaučių vėžio rodikliai nukrito iki žemiausių Europoje.
 

„Švedija pasiekė nerūkančios šalies statusą ne per draudimus, o per alternatyvų pasiūlymą. Jie vartoja nikotiną, bet nerūko degančių produktų. Skirtumas sveikatos rodikliuose akivaizdus“, – pabrėžė LSMU Sveikatos psichologijos katedros doktorantas Liudas Vincentas Sinkevičius.

 
Lietuvos strateginiuose dokumentuose jis pastebėjo prieštaringą nuostatą. Narkotikų kontrolės srityje oficialiai užsibrėžta „išlaikyti vartojimo paplitimą esamame lygyje“ ateinantiems dešimčiai metų. „Prekiautojai gali miegoti ramiai – valdžia garantuoja stabilią rinką“, – ironizavo psichologas.
 
Apibendrindamas pranešimą, doktorantas pabrėžė skirtumą tarp žalos mažinimo ir vartojimo toleravimo. „Amerikoje populiari „rock bottom“ koncepcija – žmogus turi pasiekti dugną, kad pradėtų kilti. Realybė rodo ką kita – pasiekus dugną, dažniausiai nebeišlipama. Žalos mažinimas veikia kitaip – išlaiko žmogų gyvą ir funkcionalų, kol jis pats pasiruošęs pokyčiui.“
 
Įrodytas veiksmingumas

Psichiatras Darius Jokūbonis pranešime „Žalos mažinimas: (asmeninės) gydytojo psichiatro refleksijos“ pristatė savo trijų dešimtmečių profesinę transformaciją.
 
„1992 metais, grįžęs į Lietuvą, buvau skeptiškas dėl metadono programų. Atrodė – keičiame vieną priklausomybę kita“, – prisiminė jis.
 
Gydytojas priminė metadono terapijos pradininkus – Vincentą Dole’ą ir Marie Nyswander. Jų idėja 7-ajame dešimtmetyje sulaukė didelio pasipriešinimo, nes pirmą kartą priklausomybė buvo traktuojama ne kaip moralinis trūkumas, o kaip gydoma medicininė būklė. Šiandien šis metodas gelbsti gyvybes: „Journal of Addiction Medicine“ skelbiamo tyrimo rezultatai rodo, kad metadonu gydomi pacientai miršta dvylika kartų rečiau.
 
Psichiatras pabrėžė sėkmingą tarptautinę patirtį. Nuo 2005-ųjų Osle veikia saugaus heroino vartojimo centras – čia atlikta daugiau kaip 35 tūkst. injekcijų, užfiksuoti 333 perdozavimai, bet nė vieno mirtino atvejo. JAV situacija visiškai priešinga: vien 2022 metais ten registruota 108 tūkst. mirčių nuo perdozavimų, dauguma – dėl fentanilio.
 

„Estija dešimtmetį turėjo didžiausius perdozavimų rodiklius Europoje. Pradėjus naloksono programą, situacija pasikeitė. Lietuvoje naloksono vartojimo mokome nuo 2016 metų“, – pasakojo psichiatras Darius Jokūbonis.

 
Pranešimo pabaigoje medikas priminė Lietuvos psichiatrų asociacijos poziciją – žalos mažinimas pripažįstamas kaip moksliškai pagrįstas požiūris.
 
Tylioji pagalba
 
„Miesto gatvė. Žiema, šalta. Vyras pasiūlo arbatos puodelį. Klausia: „kaip sekasi?“. Jis sakosi esąs iš nevyriausybinės organizacijos, kad galime pasikalbėti dažniau. „Palik mane ramybėje“, – išgirsta atsakymą“, – tikra narkotikus vartojančio asmens istorija pasidalijo Respublikinio priklausomybės ligų centro Metodinio vadovavimo ir monitoringo skyriaus vedėja Evelina Pridotkienė.
 
Pasak jos, taip atrodo žalos mažinimo filosofija kasdienybėje. Tai ne abstrakti koncepcija, o darbas su žmonėmis, kurie dar negali ar nenori mesti vartoti. „Žalos mažinimas pripažįsta, kad ne visi gali ar nori iš karto nutraukti vartojimą. Mūsų tikslas – išlaikyti žmogų gyvą ir sveikesnį, kol jis pats bus pasiruošęs pokyčiui“, – aiškino pranešėja.
 
Lietuvoje tokių paslaugų poreikis kasmet auga. Jei 2013 metais buvo registruota 38 tūkstančiai apsilankymų žemo slenksčio kabinetuose, tai 2024-aisiais – jau 80 tūkstančių. „Tai rodo augantį pasitikėjimą ir poreikį“, – komentavo pranešėja.
 
Mažėja ŽIV infekcijos užsikrėtimo atvejų tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų. 2024 metais užfiksuoti tik 5 nauji atvejai – tai yra mažiausias skaičius per visą stebėjimo laikotarpį nuo 2012 metų, kai registruoti buvo 146 atvejai.
 

„Jei norime mažiau ŽIV užsikrėtimų ir mirčių nuo perdozavimo, turime užtikrinti žemo slenksčio paslaugų prieinamumą visiems vartojantiems narkotikus“, – teigė Respublikinio priklausomybės ligų centro Metodinio vadovavimo ir monitoringo skyriaus vedėja Evelina Pridotkienė.

 
Lietuvoje žemo slenksčio paslaugos veikia nuo 1997 metų. Šiuo metu veikia 12 stacionarių kabinetų ir 2 mobilūs punktai. Čia ne tik nemokamai išduodami ar keičiami švirkštai – žmonės gali pasitikrinti dėl ŽIV ir hepatito C, gauti konsultacijų, pradėti antiretrovirusinį gydymą, patekti pas infektologus per vadinamąjį „žaliąjį koridorių“
 
„Švirkšto kaina – centai. ŽIV gydymas – dešimtys tūkstančių eurų. Valstybė supranta šią ekonominę logiką ir investuoja“, – apibendrino E. Pridotkienė.
 
Neurostimuliacijos vaidmuo

Lietuvoje žalos mažinimas dažniausiai asocijuojasi su adatų ir švirkštų iniciatyva. Estijoje eksperimentuojama su magnetiniais impulsais.
 
Dr. Margus Lõokene iš Talino konferencijos dalyviams pristatė transkranijinę magnetinę stimuliaciją (rTMS) priklausomybėms gydyti. Estijoje metodas taikomas jau penkiolika metų.
 
„Priklausomybė – smegenų liga. Turime tris regionus: bazalines ganglijas, amygdalą, prefrontalinę žievę. rTMS moduliuoja jų aktyvumą neinvazyviai“, – aiškino M.Lõokene. Anot pranešėjo, magnetiniai impulsai atkuria pusiausvyrą smegenų srityse, atsakingose už potraukio kontrolę ir sprendimų priėmimą – tokiu būdu pacientams mažėja potraukis alkoholiui ar narkotikams, lengviau atsispirti pagundai.
 

„Sėkmingas verslininkas dvidešimt metų neatsispiria įvairioms priklausomybėms. COVID-19 metu situacija pablogėja – dieną jis vartoja kokainą, vakare – alkoholį. Po trijų mėnesių rTMS terapijos – švarus, be recidyvo“, – sėkmingą atvejį pristatė dr. Margus Lõokene iš Talino.

 
Procedūra, anot pranešėjo, nesudėtinga – prie galvos dedama magnetinė ritė, stimuliacija trunka nuo kelių iki trisdešimties minučių. Pacientai dažniausiai užsuka ryte, prieš darbą. „Švedijoje privačios reabilitacijos klinikos jau masiškai investuoja į šią įrangą. Esu įsitikinęs – per penkerius metus tai taps standartiniu gydymo metodu“, – prognozavo estas.
 
M.Lõokene pabrėžė, kad rTMS efektyviausias gydant alkoholio priklausomybę su gretutine depresija ir stimuliantų priklausomybes.
 
Kur riba?
 
Psichiatras Mindaugas Šablevičius iš VU Medicinos fakulteto pristatė vieną sudėtingiausių žalos mažinimo dilemų – raminamųjų ir migdomųjų vaistų vartojimą. „Instrukcijos sako: keturios savaitės maksimaliai. Realybėje pacientai juos vartoja dešimtmečius. Ar tai žalos mažinimas, ar didinimas?“ – klausė jis.
 
M.Šablevičius pasitelkė realius pavyzdžius. Vienas pacientas jau dešimt metų nakčiai išgeria ketvirtį klonazepamo tabletės kartu su antidepresantu – ir išlieka stabilus bei darbingas. Kitas kiekvieną darbo dieną vartoja „Xanax“, nes be jo sunku ištverti dieną. Trečias tris kartus per dieną geria alprazolamą, nakčiai – zolpidemą, o kartais dar eksperimentuoja su kanabinoidais.
 
Ar tęsti tokį gydymą, ar bandyti nutraukti? „Vieni gydytojai receptus rašo automatiškai. Kiti – priešingai, bijo skirti net tada, kai to tikrai reikia“, – kraštutinumus kritikavo psichiatras.
 
Kaip teigė pranešėjas, Sveikatos ministerija pripažįsta ilgalaikį vartojimą, jei nauda didesnė už žalą. „Rekomenduojama netaikyti aktyvaus nutraukimo senyviems pacientams, vartojantiems ilgiau nei dešimt metų, sergantiems lėtinėmis psichikos ligomis“, – oficialias gaires citavo M. Šablevičius.
 

„Reikia atskirti, kada ilgalaikis vartojimas išlaiko žmogų funkcionalų, o kada tik atideda būtiną gydymą. Automatizmas abiem kryptimis – ir skiriant, ir nutraukiant – yra problema“, – pabrėžė psichiatras Mindaugas Šablevičius iš VU Medicinos fakulteto.

 
Keičiant visuomenės sveikatą
 
Profesorius Mindaugas Štelemėkas iš LSMU Sveikatos tyrimų instituto pristatė kitą perspektyvą – kaip valstybės politika gali mažinti psichoaktyvių medžiagų daromą žalą visuomeniniu mastu.
 
Jis pristatė penkerių metų tyrimo, kuriame dalyvavo daugiau nei trisdešimt mokslininkų, analizavusių Baltijos šalių alkoholio politiką, rezultatus.
 
„Alkoholio komponentas mirtingumo statistikoje siekia 15-24 procentus. Vyrams, taikant Rytų Europos koeficientus, viršija šešiolika procentų“, – duomenimis dalijosi profesorius.
 
Natūraliu eksperimentu šalyje, anot pranešėjo, tapo 2017 metų reforma: amžiaus riba pakelta iki 20 metų, uždrausta reklama, apribotas pardavimo laikas. Akcizai alui ir vynui padidinti 112 proc., stipriesiems gėrimams – 20 proc. „Skeptikai pranašavo katastrofą – visi pirks Lenkijoje, prarasime biudžeto pajamas. Realybė? Surinkome daugiau akcizo, vartojimas sumažėjo, išsaugota tūkstantis gyvybių per metus“, – apibendrino M.Štelemėkas.
 

Efektyvus buvo ir „sekmadienio efektas“. Apribojus prekybą iki 15 valandos, išnyko istoriniai savaitgalio mirtingumo pikai. „Dešimtmečius savaitgaliais mirdavo statistiškai reikšmingai daugiau vyrų. Po apribojimų šis skirtumas išnyko“, – pristatė profesorius Mindaugas Štelemėkas iš LSMU Sveikatos tyrimų instituto.

 
Žalos mažinimas ar abstinencija?
 
Konferencijos kulminacija tapo debatai tarp profesorių Thomaso Kattau ir Klauso Wölflingo. Mokslininkai iš Vokietijos atstovavo skirtingas pozicijas – Th. Kattau, dirbęs su Vokietijos ir JT narkotikų politikos formavimo institucijomis, gynė žalos mažinimo principus. K.Wölflingas, psichologas iš Maino universiteto, STICA tyrimo autorius, pabrėžė abstinencijos svarbą.
 
Th.Kattau kalbėjo apie spektrą – ne visi pacientai vienodi, ne visiems tinka tas pats metodas. Skaitmeninėje erdvėje galima riboti laiką prie ekrano, stebėti naudojimąsi, ugdyti kritinį mąstymą. „Daugelis pacientų bijo visiškai atsisakyti. Bijo prarasti tai, kas jiems teikia komfortą, nors ir laikiną. Mažesni žingsniai leidžia pajusti kontrolę – tai svarbu žmogui, kuris kontrolės nebeturi“, – argumentavo jis.
 
K.Wölflingas rėmėsi STICA tyrimo duomenimis: abstinencijos orientuota terapija padėjo 70 proc. pacientų pasiekti remisiją, kontrolinėje grupėje teigiamų rezultatų pasiekė tik 24 proc. „Ypač su skaitmeninėmis priklausomybėmis – žaidimais, socialiniais tinklais – strategija visiškai nutraukti naudojimą duoda labai aiškius rezultatus. Bet pripažįstu – ne visi iš karto pajėgūs“, – kalbėjo jis.
 
Debatų pabaigoje profesoriai buvo linkę sutarti – metodai papildo vienas kitą. Vienas pacientas meta ir nebegrįžta. Kitas bando, suklumpa, tada mažina po truputį. Sunkiausi atvejai reikalauja palaikomosios terapijos visą gyvenimą. „Ideologija negydo – gydo tai, kas padeda konkrečiam žmogui“, – apibendrino debatų moderatorius, klinikinis psichologas, psichoterapeutas dr. Julius Burkauskas.
 
Debatų pabaigoje konferencijos dalyviai buvo kviečiami balsuoti. Dr. Julius Burkauskas paskelbė rezultatus: 43 balsai už žalos mažinimą, 41 už abstinenciją. „Matome, kad auditorija pasidalijo beveik perpus. Tai atspindi ir mūsų kasdienę praktiką – kiekvienas pacientas unikalus, kiekvienas atvejis reikalauja individualaus sprendimo.“
 
„Investuokime ne tik į gydymą, bet į visuomenės švietimą. Abstinencija – idealas, žalos mažinimas – kelias jo link“, – pridūrė Th.Kattau.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!