- Jau spėjote susidaryti pirmąjį įspūdį apie kolektyvą?
 
- Mano kolegos kantrūs – siunčia dokumentus, komentuoja, atsako į mano gal kartais jiems keistus klausimus.
Džiugu, kad kartu jau teko priimti ir keletą sprendimų, kurie, tikiuosi, bus naudingi sveikatos sistemai.
 
- Turite matymą, ką būtų galima tobulinti, kad PSDF skirstymas būtų efektyvesnis, optimalesnis?
 
- Vienas tokių pokyčių – ligonių kasų konsolidacija. Skirsime daug dėmesio, jog ligonių kasa būtų vieninga, moderni, efektyvi, greičiau ir tiksliau sprendžianti klausimus organizacija.
Dėl didesnių pokyčių... šiuo metu neatrodo, kad jų reikėtų, nes visa organizacija sudėliota pakankamai subtiliai ir tvarkingai.
 
- Ar stebėjimas vyktų tik viešosiose įstaigose, ar liestų ir privačias?
 
- Vizija būtų matyti visų Lietuvos gyventojų sveikatos rodiklius su visomis įstaigomis. Ir net tų privačių įtaigų teikiamų paslaugų, už kurias negaunamas finansavimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Vis tiek norėtume matyti apsilankymus, paslaugas, kad geriau suprastume bendrą sveikatos paslaugų poreikį.
Privačios ir viešosios įstaigos – visos jos prisideda prie sveikatos išsaugojimo ir bendradarbiavimas tarp jų gali būti geresnis.
 
- Kokia teisinga bendradarbiavimo formulė?
 
- Tai – nelengvas klausimas. Jei visai atkelsime vartus ir paleisime priemokas viešosiose ir privačiose įstaigose, gali padidėti atskirtis ir mažesnių pajamų asmenims blogės prieiga prie paslaugų. Jei išbrauksime privačias gydymo įstaigas iš bendradarbiavimo, gali mažėti sveikatos paslaugų pasiūla.
Reikės rasti sprendimą, kad privačios gydymo įstaigos atliktų paslaugas, kurių nesuteikė viešosios, konkuruotų efektyvesniu darbu, negąsdintų pacientų priemokomis už paslaugas, už kurias jau vieną kartą ligonių kasos sumokėjo.
 
- Viešosios įstaigos skundžiasi nelygiomis konkurencinėmis sąlygomis su privačiu sektoriumi. Koks jūsų vertinimas?
 
- Įstatymai ir reikalavimai visiems vienodi. Kiek susipažinau, teritorinės ligonių kasos vykdo priežiūrą vienodai ir atidžiai stebi bet kokios nuosavybės – viešos ar privačios – įstaigas. Randami smulkūs pažeidimai taip pat margai pasiskirstę: ir vienur, ir kitur visko pasitaiko. Nematau nei diskriminacijos, nei reguliavimo skirtumų. Kaip sutelkti tą sveikatos paslaugų teikimą, klausimas, į kurį atsakymo nėra, yra tik atvirumas jo ieškoti. 
 
- Minėjote, kad kita sritis, prie kurios norėtumėte dirbti, – atskirties mažinimas.
 
- Tokį poreikį pabrėžė ir prezidentas metinėje kalboje. Mažesnes pajamas, žemesnį išsilavinimą turintiems žmonėms, ne didžiuosiuose miestuose sveikatos paslaugų prieinamumas gali būti šiek tiek mažesnis.
Kai kurios šalys turi specialias programas – ar tai pavėžėjimas, ar socialinės paslaugos. Reikėtų ieškoti veiksmingo modelio ir mūsų atveju.
 
- Didžiosios trečiojo lygio ligoninės, viršijusios stacionarinių paslaugų apimtis už jas negauna pilno apmokėjimo, nes prioritetas – dienos paslaugos. Tai teisinga?
 
- Šiuo metu pasirinktas toks apmokėjimo modelis. Jei kas žino, kaip geriau, tegul pasiūlo, pabandysime įdiegti.
Operuojant kataraktą kadaise pacientai ligoninėje praleisdavo vos ne dešimt dienų, dabar tai – dienos chirurgija. Bendra ilgalaikė strategija, kad žmogus gautų kuo daugiau ambulatorinių, dienos chirurgijos paslaugų yra teisinga ir turi likti, nes taip geriau tiek pacientui, tiek labiau apsimoka sveikatos sistemai, taigi taupiai ir tikslingai išleidžiame mokesčių mokėtojų pinigus. 
 
- Dalies politikų, Lietuvos medikų sąjūdžio pasisakymuose matyti siekis įteisinti priemokas. Kalbama ir apie papildomą draudimą... Ką apie tai manote?
 
- Čia, ko gero, politinis klausimas ir jį reikėtų adresuoti politikams. Piliečiai per rinkimus turėtų išgirsti jų pozicijas šiuo klausimu ir pasisakyti, kurių idėjos geriau atstovauja žmonėms.
O tų metodų pasaulyje yra įvairų. Latvijoje, Estijoje yra kelių eurų vizito mokestis. Buvo manoma, kad jis mažins norą be reikalo lankytis poliklinikose, bet patirtis rodo, kad gal ir nebuvo tokio poveikio, kaip tikėtasi. Tik padidėjo našta šias lėšas administruoti.
Bendrąja prasme, turi veikti solidarumo principas, kai visi piliečiai kiek išgalėdami prisideda prie sveikatos fondo ir paskui kiek kam reikia, tas tų paslaugų tiek ir gauna.  
Taigi bendrąja prasme priemokos nėra labai teisinga. Mūsų sveikatos sistemoje yra rezervų mažinti beprasmių vizitų kiekį, atpalaiduojant gydytojus iš tiesų reikalingoms paslaugoms teikti... Daug netobulumų jau ištaisyta, juos reikia taisyti ir toliau.
 
- Papasakokite, prašau, šiek tiek apie save, ką mėgstate veikti, kokiomis vertybėmis vadovaujatės darbe?
 
- Nesu kažkuo ypatingas – siekiu išminties sprendimams priimti, darbštumas visuose darbuose svarbus. O kartais reikia tiesiog sėkmės. Kaip ir sveikatoje: kai ištinka nelaimė ir susergi kokia bjauria liga, nepaisant pastangų sveikai gyventi, taip ir darbuose – sukrenta kas nors sėkmingai arba ne. Tačiau išmintis ir darbštumas padeda daug ką išspręsti.
Svarbu nuolatinis mokymasis, smalsumas, todėl skaitau daug knygų. Patinka, kai keliuose šimtuose puslapių formuojama vientisa idėja, ji suteikia platesnį žvilgsnį nei trumpas straipsnelis ar feisbuko įrašas.
 
- Kokius autorius mėgstate?
 
- Jei iš istorikų – Timothy Snyder, Norman Davies. Grožinėje literatūroje esu arčiau klasikos – tai Luis Borges, Carlos Zafon, taip pat Česlovas Milošas. Tomas Venclova, Ričardas Gavelis, jei lietuvių. Šekspyras man dar sunkiai skaitosi originalo kalba. Patinka Philip Larkin, britų poetas, iš fantastikos – Terry Pratchett, Neil Gaiman....
- Puikus pasiūlymų sąrašas vasarai. Ačiū už pokalbį.

---

 
Dosjė
Turi biomedicinos mokslų bei vadybos ir verslo administravimo krypčių aukštąjį išsilavinimą. Nuo 2004 m. vadovavo skirtingoms logistikos, gamybos, prekybos ir paslaugų įmonėms, nuo 2014 m. buvo rinktas į klinikinių tyrimų bendrovės „Biomapas“, finansų įstaigos INVEGA ir kitų bendrovių valdybas, nuo 2021 m. iki šiol vadovavo optikos tinklui „Optometrijos centras“.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!