Įžengė į XXI amžių
 
Lygiai prieš savaitę Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje atvertas naujas operacinių, intensyviosios terapijos ir hemodializės korpusas.
 

„Tai yra istorinis įvykis, – jaudulio balse neslėpė Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorė m. dr. Aušra Bilotienė-Motiejūnienė. – Savo kelią sveikatos priežiūroje ši ligoninė skaičiuoja nuo 1958-ųjų. Lenkiu galvą prieš kiekvieną chirurgą – pastaraisiais metais jie darė neįmanomus dalykus dvidešimtojo amžiaus statybos operacinėse. Šiandien iš dvidešimtojo amžiaus žengiame į dvidešimt pirmąjį – su visomis inovacijomis ir naujomis galimybėmis.“

 
Kelias iki atidarymo, anot direktorės, nebuvo lengvas – projektas gimė dar 2019-aisiais, būta ir techninių iššūkių, ir nesklandumų, tačiau steigėjas – savivaldybė – matė ir palaikė.
 
Tai patvirtino ir Vilniaus miesto savivaldybės meras Valdas Benkunskas, sveikinimo kalbą pradėjęs asmenine istorija.
 
„Šįryt šia gatve vežiau keturmetę dukrą į darželį, ir ji paklausė, kada eisime į „mūsų ligoninę“. Abi mano dukros čia gimusios – kaip ir tūkstančiai vilniečių. Vilnius yra augantis miestas: per pastarąjį dešimtmetį oficialiai turime septyniasdešimt tūkstančių naujų gyventojų, dar šimtas tūkstančių gyvena neprisiregistravę – ir visiems jiems reikia kokybiškų sveikatos paslaugų“, – kalbėjo meras.
 
Anot jo, savivaldybė į naująjį korpusą investavo beveik 24 milijonus eurų – tai didžiausia investicija į sveikatos priežiūrą per visą nepriklausomybės laikotarpį.
 
„Tuo pat metu puikiai suprantame, kad ne sienos, ne lubos ir ne grindys gydo žmones – pirmiausia gydo gydytojai, medicininis personalas. Norėčiau padėkoti visai didelei medikų komandai už jūsų darbą ir atsidavimą“, – sakė V.Benkunskas.
 
Sveikatos sritį kuruojanti vicemerė Simona Bieliūnė grįžo mintimis į kadencijos pradžią – pirmąjį vizitą į senąsias operacines. „Kolegos pasistengė – aprengė, nuvedė ir parodė, kokiomis sąlygomis realiai dirbama. Tas momentas mane pabudino ir tapo priežastimi, dėl ko einame pirmyn“, – kalbėjo vicemerė.
 
Ji prisiminė, kad operacinių lempos buvo reguliuojamos kopėčiomis ir labiau priminė antikvariatą nei šiuolaikinę chirurgiją. „Nauja įranga – tai pirmiausia saugumas pacientams ir patogesnis darbas gydytojams“, – sakė vicemerė.
 
Naująjį korpusą pašventinęs Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas priminė, kad palaiminimas skirtas ne pastato sienoms, bet visiems, kurie čia dirba, gydosi ar lanko pacientus.
 


Viskas po vienu stogu
 
Persikėlimas į naująjį korpusą, anot Intensyviosios terapijos skyriaus vedėjo Roberto Skalskio, iš esmės pakeitė ir pacientų saugumą, ir darbo sąlygas.
 
Skyriuje – aštuoniolika lovų, tarp jų trys izoliacinės palatos sunkiems ar infekuotiems pacientams, taip pat pacientams su imunosupresija, kuriems būtina ypatinga apsauga nuo infekcijų.
 
Tai, kas anksčiau veikė atskirai skirtinguose korpusuose – chirurgijos reanimacija ir vidaus ligų reanimacija, – dabar sujungta po vienu stogu.
 
Skyriaus įranga – nauja ir standartizuota. Visos aštuoniolika lovų aprūpintos identiškais komplektais: dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatais, pacientų monitoriais, infuzinių švirkštų ir maitinimo pompų rinkiniais, automatiniais tūriniais švirkštais.
 

„Personalui nereikia sukti galvos, ką kur pajungti – visi prietaisai veikia vienodai. Monitoriai sujungti į centrinę stotį, kurioje viename ekrane galima stebėti tris pacientus skirtinguose taškuose. Slaugytoja iš bet kurio skyriaus kampo mato pacientą. Tokio saugumo anksčiau neturėjome“, – tvirtino Intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas Robertas Skalskis.

 
Beje, darbas naujajame skyriuje jau prasidėjo – pirmieji pacientai priimti dieną prieš oficialų atidarymą.
 
Operacinė valdoma realiu laiku
 
Trečiajame ir ketvirtajame korpuso aukštuose – po keturias naujausia įranga aprūpintas operacines. Kiekvienoje – modernios lempos, vaizdo skydai ir nauja ventiliacijos sistema.
 
Visas operacines jungia integruota valdymo platforma, kurią svečiams pristatė IT skyriaus vedėjas Andrejus Savickis: „Ekranuose realiu laiku matyti kiekvienos operacinės statusas – ar operuojama, ar valoma, ar ruošiamas kitas pacientas. Gydytojas registruoja pacientą operacijai iš bet kurios darbo vietos, planuoja operacijas kalendoriuje.“
 
„Kiekvienas chirurgas turi galimybę konsultuodamas pacientą dėl operacijos įtraukti į operacinių planus, kas leidžia efektyviai planuoti laiką, – pridūrė A.Bilotienė-Motiejūnienė. – Vadovybei gi sistema leidžia matyti skyrių darbo krūvį, operacinių užimtumą, mėnesio statistiką, darbų našumą – viskas vienoje vietoje.“
 
Darbas šiame skyriuje vyksta dvidešimt keturias valandas per parą – planinės operacijos paprastai baigiasi apie penkioliktą šešioliktą valandą, tačiau ekstrinis darbas nestoja. Nors trukmė skiriasi priklausomai nuo operacijos pobūdžio, vidutiniškai ji trunka apie valandą, dar penkiolika minučių užtrunka paruošti operacinę kitam pacientui.

Chirurgijos klinikos vadovas: gyvenimas gerėja
 
Nuo 1982 metų ligoninėje dirbantis Chirurgijos klinikos vadovas m. dr. doc. Audrius Gradauskas neslėpė – tokių operacinių jis laukė visą karjerą.
„Naujasis pastatas – kaip medus ant širdies… Čia kaip į naują būstą įsikelti, – juokavo vedėjas. – Teko mokytis ir dirbti Jungtinėse Valstijose, Norvegijoje, Vokietijoje – tokios modernios operacinės atrodė nepasiekiamas horizontas. O dabar užsieniečiai gali atvažiuoti ir mums pavydėti. Gyvenimas gerėja.“
 
Anksčiau, anot chirurgo, seniau operacinės buvo įrengtos pagal tuo metu galiojusius sprendimus, tačiau medicinos pažanga ir augantys poreikiai parodė, kad atėjo laikas naujam etapui.
 

„Dabar viskas kitaip: naujos sienos, filtruotas oras tiesiai ant operacinio lauko. Pacientų srautai organizuojami ratu – švarūs ir nešvarūs srautai nesimaišo. Turime ne tik sąlygas dirbti tai, ką dirbame, bet ir galimybę diegti naujas operacijas, kurioms anksčiau trūko technologijų. Čia geriausia dovana per penkiasdešimt metų“, – tikino Chirurgijos klinikos vadovas m. dr. doc. Audrius Gradauskas.

 
Pasak A.Gradausko, ligoninėje atliekama keturiasdešimt rūšių operacijų: nuo išvaržų, tulžies pūslės, proktologijos iki skubiosios pagalbos – traumų, apendicito, pankreatito, kraujagyslinių ligų.
 
Operuojami ne tik Lietuvos, bet ir iš Londono, Airijos, Lenkijos atvykstantys pacientai. „Gėda būdavo prieš tuos pacientus, – atviravo A.Gradauskas. – Dabar galime drąsiai sakyti – pas mus ne ką blogiau nei Jungtinėse Valstijose. O už kai kurias Londono ligonines – ir kur kas geriau, patikėkite.“


 
Didžiausias dializės centras sostinėje
 
„Šiandien yra pirmoji mūsų darbo diena naujame skyriuje“, – šviesiose, erdviose patalpose atidarymo šventės svečius pasitiko Hemodializės skyriaus darbuotojai.
Čia – dvidešimt lovų, tarp jų dvi izoliacinės palatos užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams. Anksčiau buvo vos penkios, dirbta trimis pamainomis, o vakaro procedūros pacientams su lėtinėmis ligomis būdavo ypač sudėtingos. Dabar planuojama pereiti prie dviejų pamainų ir priimti daugiau pacientų.
 
Įrengtas ir tvarstomasis kabinetas su echoskopu – čia bus vedami dializės kateteriai ir atliekamos kitos intervencijos. „Anksčiau tekdavo prašyti, kad reanimacija ar kitos patalpos mus priglaustų. Dabar turime viską vienoje vietoje“, – džiaugėsi gydytoja nefrologė Agnė Navickaitė.
 
Ji pasakojo, kad vien per 2025-uosius atlikta per 3060 ambulatorinių dializių 375 pacientams, dar per 1 tūkst. dializių stacionare – 213 pacientams. „Ir tai turint omenyje, kad kovido laikotarpiu šis skaičius buvo… nulis. Įsivažiavome ir nuolat didiname apimtis – šiuo metu esame didžiausias dializės centras Vilniuje“, – sakė A.Navickaitė.
 
Direktorė m. dr. A.Bilotienė-Motiejūnienė priminė, kad pandemijos laikotarpis šiai ligoninei buvo ypač skausmingas – ji tapo specializuota Covid-19 gydymo įstaiga, dėl to susigrąžinti dializuojamus ir kitus pacientus į įprastą veiklos ritmą buvo nelengvas uždavinys. „Dabar pagaliau turime sąlygas, kurios nekelia abejonių nei pacientams, nei darbuotojams“, – sakė ji.
 
Hemodializės procedūra reikalauja nepertraukiamo vandens ir elektros tiekimo – bet koks sutrikimas gali kelti tiesioginį pavojų paciento gyvybei. Būtent todėl naujajame korpuse įrengtas dyzelinis generatorius, užtikrinantis nenutrūkstamą energijos tiekimą, o centralizuota vandens ruošimo sistema su didžiulėmis talpyklomis leidžia tęsti dializes net nutrūkus miesto vandens tiekimui. Vienos procedūros poreikis – mažiausiai šimtas dvidešimt litrų sterilaus, patikrinto vandens.


Pasiruošta dienai X
 
Apie naujojo korpuso inžinerinę infrastruktūrą papasakojo direktorės pavaduotojas Darius Taminskas, svečiams surengęs ekskursiją po technines patalpas. Pirmoji stotelė – elektros įvadinis mazgas.
 

„Dingus elektrai, automatiškai įsijungia dyzelinis generatorius, todėl galime saugiai tęsti visas procedūras. Anksčiau turėjome nuotykį, kai neplanuotai dingo elektra – dabar to būgštauti nebereikia“, – pasakojo direktorės pavaduotojas Darius Taminskas.

 
Toliau – aštuonios automatizuotos ventiliacinės kameros su aukščiausio lygio HEPA filtrais ir oro drėkinimu, pajungtos skirtingais aukštais skirtingoms operacinėms. Lauke – suspausto oro ir medicininių dujų talpos, iš kurių dujos centralizuotai tiekiamos į visus skyrius. Viskas sujungta į bendrą monitoravimo sistemą: įvykus bet kokiam sutrikimui, inžinieriai iš karto gauna pranešimą.
 
Ant stogo sumontuoti vėsinimo įrenginiai, leidžiantys reguliuoti mikroklimatą visus metus. Rūsyje – šilumos mazgas, automatiškai paskirstantis šilumą po patalpas. „Turime galimybę papildomai pakelti temperatūrą, ypač vasaros metu, kai centralizuotas šildymas neveikia. Dėl legionelių prevencijos esame užtikrinti visus metus“, – sakė D.Taminskas.
 
Visas pastatas prijungtas ir prie gaisrinės apsaugos sistemos. Ypatingo dėmesio, anot pavaduotojo, nusipelno automatinio gesinimo mazgas – vadinamoji tuščioji sistema, kuri įsijungia akimirksniu, vos tik kyla grėsmė. „Gaisrininkai mus pagyrė už gerą pasirinkimą“, – šypsojosi D.Taminskas.
 
Keičiasi ir sienos, ir kultūra
 
Infrastruktūrinius pokyčius ligoninėje lydi ir „minkštieji“ pokyčiai. Vicemerė Simona Bieliūnė atkreipė dėmesį, kad naujajame korpuse didžiulis dėmesys skirtas universaliam dizainui – įėjimams, ženklinimui, pritaikymui žmonėms, turintiems skirtingų poreikių. Laiptinėse įrengta taktilinė danga, patalpose – aiškūs orientyrai.
 
„Mes davėme sau pažadą savivaldybėje, kad universalaus dizaino principai tikrai nebėra antraeilė tema. Ilgą laiką standartus traktavome kaip sąlygas, kurias reikia išpildyti formaliai. O dabar žiūrime, kad jos būtų realiai pritaikomos ir veiktų tuo tikslu, dėl kurio ir buvo kuriamos“, – kalbėjo vicemerė.
 
S.Bieliūnė priminė ir šiemet patvirtintą asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos vykdymo standartą – kelrodį, kuris jau keičia kasdienę sveikatos priežiūros įstaigų kultūrą. „Per neilgą laiką šis standartas tapo mūsų gairėmis. Labai daug dėmesio skiriame ne tik tam, kaip atrodo patalpos, bet ir tam, kaip vyksta procesai, kaip bendraujama su pacientais“, – sakė ji.
 
Ligoninės vadovė pridūrė, kad kolektyve – daugiau nei 1,6 tūkst. darbuotojų. „Žmonės girdi, kad įstaiga keičiasi – jaučiame, kaip tai uždega kolektyvą. Keičiasi ne tik sienos, bet ir mūsų požiūris, kaip dirbame, kaip bendraujame, kokios paslaugų kokybės siekiame“, – sakė direktorė.
 
Naujasis korpusas, anot jos, – tik pradžia: „Mūsų ambicija – kad Vilniaus miesto klinikinė ligoninė būtų pirmasis vilniečio pasirinkimas, paremtas pasitikėjimu, kokybe ir žmogišku santykiu.“
 
Apie tolimesnius planus užsiminė ir meras V.Benkunskas: „Planuojame pertvarkyti senuosius pastatus taip, kad per artimiausią dešimtmetį būtų atnaujintas visas medicininis miestelis“, – sakė jis. lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!