- Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo klau­si­mas šian­dien – vie­nas ak­tu­a­liau­sių. Kaip jūs ver­ti­na­te Lie­tu­vos pa­si­ren­gi­mą ga­li­moms grės­mėms ša­lies vals­ty­bin­gu­mui?

- Lie­tu­va ren­gia­si. Ap­skri­tai ne­ma­nau, kad ga­li bū­ti vi­siš­kai pa­si­ren­gęs. Šiuo eta­pu svar­biau­sia kuo la­biau stip­rin­ti ša­lį ir steng­tis, kad, rei­ka­lui esant, bū­tu­me mak­si­ma­liai pa­si­ruo­šę.

Ka­ras Uk­rai­no­je ro­do, jog di­džiau­sios grės­mės Lie­tu­vai ky­la iš Ry­tų, kas nė­ra nau­ja ir ne­ti­kė­ta. Vi­sų pir­ma ru­si­ja, jų sa­te­li­tas – Bal­ta­ru­si­ja. Pa­grin­di­nės grės­mės at­ei­na iš ten. Tad esa­me prie­ša­ki­nė­se li­ni­jo­se, tu­ri­me ag­re­sy­vią kai­my­nys­tę. Ki­ta ver­tus, mū­sų vals­ty­bė ski­ria daug lė­šų gy­ny­bai. Žiū­rint pa­gal vi­du­ti­nį BVP, lė­šos per pas­ta­ruo­sius ke­le­tą me­tų žen­kliai iš­au­go ir jau ar­tė­ja prie tri­jų pro­cen­tų. Tai ga­lė­tų bū­ti pui­kus pa­vyz­dys Eu­ro­pos Są­jun­gos, NATO na­rėms. Eu­ro­pos Są­jun­go­je dar ne vi­sos vals­ty­bės pa­si­ren­gu­sios skir­ti pa­na­šią pi­ni­gų su­mą gy­ny­bai.

Vals­ty­bi­nės ins­ti­tu­ci­jos, gy­dy­mo įstai­gos yra pir­mie­ji prie­šo tai­ki­niai. Lie­tu­vo­je li­go­ni­nės tu­rė­jo lai­ko pa­si­ruoš­ti, su­kur­ti tin­ka­mą in­fra­struk­tū­rą. Rei­ka­lin­gas elek­tros tie­ki­mas, ge­ne­ra­to­riai, van­duo. Ži­nau, kad or­ga­ni­zuo­ja­mos pra­ty­bos. Dau­ge­lis įstai­gų jau pri­si­tai­kė dirb­ti ne­ra­mu­mų są­ly­go­mis. Vyk­do­ma li­go­ni­nių re­for­ma sau­gu­mui įta­kos, ma­no ma­ny­mu, ne­tu­rės.

- Per tris­de­šimt lais­vės me­tų įpra­to­me jaus­tis sau­gūs, gy­ve­no­me kom­for­tiš­kai, o pa­aiš­kė­jo, kad tai – iliu­zi­ja…

- Mes dar ga­li­me jaus­tis pa­kan­ka­mai sau­gūs tą lai­ką, kol uk­rai­nie­čiai prie­ši­na­si. Kol ka­ras vyks­ta ten, tu­ri­me iš­nau­do­ti lai­ką stip­rin­ti sa­vo ša­lies gy­ny­bą, reng­ti šauk­ti­nius ir vi­suo­me­nę. Ne­ga­li­me at­si­pa­lai­duo­ti, nes lai­kas ne­ra­mus.

Ir jei­gu Uk­rai­na nu­stos prie­šin­tis – kuo tik­rai ne­ti­kiu – pro­ble­mų grei­tai ga­li­me su­lauk­ti ir čia. Įvai­rūs gy­ny­bos ži­no­vai, eks­per­tai iš įvai­rių ša­lių spė­ja, kad pa­si­bai­gus ka­rui Uk­rai­no­je, jis ga­li per­si­kel­ti į ki­tą vie­tą. Ma­nau, kad rei­kia įsi­klau­sy­ti ir da­ry­ti vis­ką, kad bū­tu­me tin­ka­mai pa­si­ren­gę prie­šin­tis.

- Jūs ti­ki­te Uk­rai­nos per­ga­le?

- O tai jau pri­klau­sys nuo pa­sau­lio pa­ra­mos. Lie­tu­va sten­gia­si, siun­čia daug ka­ri­nės amu­ni­ci­jos, tei­kia vi­są įma­no­mą pa­gal­bą. In­dė­lis tik­rai di­džiu­lis, bet to ne­pa­kan­ka. Rei­kia siek­ti, kad ir ki­tos NATO są­jun­gi­nin­kės, Uk­rai­nos są­jun­gi­nin­kės, la­biau steng­tų­si bei rem­tų Uk­rai­ną šia­me ka­re.

- Vi­sų akys nu­kry­pu­sios į Jung­ti­nes Ame­ri­kos Vals­ti­jas. Kaip ver­ti­na­te res­pub­li­ko­nų vil­ki­na­mą pa­gal­bos Uk­rai­nai pa­ke­to svars­ty­mą?

- JAV šiuo me­tu blaš­ko rin­ki­mi­nis pe­ri­odas – ru­de­nį vyks pre­zi­den­to rin­ki­mai. Ap­mau­du ir gai­la, kad stip­riau­sio­je pa­sau­lio vals­ty­bė­je, ku­ri tu­rė­tų pri­žiū­rė­ti tvar­ką pa­sau­ly­je, vyks­ta to­kie da­ly­kai. Tie­sa, ne­si­no­ri su­men­kin­ti ir eu­ro­pie­čių pa­ra­mos – Eu­ro­pos Są­jun­ga jau pri­ėmė pa­gal­bos Uk­rai­nai pa­ke­tą. Ma­nau, Uk­rai­na tu­rė­tų at­si­lai­ky­ti, bent jau šią žie­mą. O po to, no­ri­si ti­kė­ti, kad vis­kas iš­si­spręs ir ga­liau­siai JAV pa­ra­ma Uk­rai­nai bus pa­tvir­tin­ta. Vis­gi ne­ra­mu­mas, ko ge­ro, iš­liks iki pat pre­zi­den­to rin­ki­mų pa­bai­gos.

- Ar pa­ste­bi­te di­dė­jan­tį abe­jin­gu­mą? Gal ir lie­tu­viai jau pa­var­go bū­ti vie­nin­gi?

- Šian­dien tą vie­ny­bę jau už­go­žia ki­ti rū­pes­čiai. Bet jei pri­si­min­si­me tiek pir­mo­sios 2014-ai­siais me­tais ru­si­jos in­va­zi­jos, tiek 2022-ųjų lai­ko­tar­pį, lie­tu­vių vie­ny­bė ir su­si­klau­sy­mas bu­vo pa­vyz­di­nis. Vi­si su ša­lies gy­ny­ba su­si­ję spren­di­mai taip pat bu­vo pri­ima­mi vie­nin­gai. Ma­nau, jog vals­ty­bin­gu­mui iš­ky­lan­tys sun­ku­mai su­vie­ni­ja įvai­rių pa­žiū­rų žmo­nes. Mū­sų, lie­tu­vių, nė­ra tiek daug, tad no­rė­da­mi iš­lik­ti da­bar­ti­nia­me pa­sau­ly­je, tu­ri­me su­tar­ti.

- Lie­tu­vius vie­ni­ja ne tik vals­ty­bin­gu­mo iš­šū­kiai, bet ir spor­tas… Čia ne­ga­liu ne­pa­mi­nė­ti jū­sų sū­naus, pa­sau­lio vi­ce­čem­pio­no My­ko­lo Alek­nos. Jųd­vie­jų ini­cia­ty­va auk­cio­nuo­se par­duo­da­mi dis­kai, vė­lia­vos, o lė­šos ski­ria­mos Uk­rai­nai. Kiek to­kių ini­cia­ty­vų jau su­ren­gė­te?

- Tik­rai daug. Dis­kų su ma­no ir My­ko­lo au­to­gra­fais auk­cio­nų su­reng­ta jau be­veik de­šimt. Su­ren­ka­mos tik­rai ne­ma­žos pi­ni­gų su­mos. Jos iš­lei­džia­mos ter­mo­vi­zo­ri­niams tai­kik­liams ir ki­toms rei­ka­lin­giau­sioms ka­ri­nėms prie­mo­nėms, ku­rios iš ran­kų į ran­kas per­duo­da­mos Uk­rai­nos ka­riams. Tik­rai ži­no­me, kad pa­ra­ma juos pa­sie­kia. Mū­sų ini­cia­ty­va ne­di­de­lė, bet tą pa­tį da­ro dau­giau žmo­nių.

Ap­skri­tai lie­tu­viai ypač sten­gia­si pa­gel­bė­ti Uk­rai­nai: au­ko­ja as­me­ni­nes lė­šas, ren­gia­mos įvai­rios ak­ci­jos. Tie­sa, da­bar pa­ra­mos su­ren­ka­ma ma­žiau nei prieš pus­an­trų me­tų. Bet tu­ri­me ne­už­mig­ti ir su­vok­ti, jog stip­res­ni uk­rai­nie­čiai yra mū­sų sau­gu­mo ga­ran­tas.

- Ar My­ko­las dar ren­gia­si Lie­tu­vai pel­ny­ti ap­do­va­no­ji­mų? Kaip se­ka­si spor­tuo­ti ki­tiems jū­sų vai­kams – vy­riau­sia­jam Mar­ty­nui ir jau­niau­sia­jai Gab­rie­lei?

- Vis­kas ge­rai. My­ko­las stu­di­juo­ja JAV, ten ir tre­ni­ruo­ja­si. O Mar­ty­nas yra Lie­tu­vo­je, šiuo me­tu jis iš­vy­kęs į tre­ni­ruo­čių sto­vyk­lą. Abu ruo­šia­si, tre­ni­ruo­ja­si. Kol kas ga­ran­tuo­tą ke­lia­la­pį į Olim­pi­nes žai­dy­nes tu­ri tik My­ko­las. Iš vi­so į olim­pi­nes pa­puo­la tris­de­šimt du dis­ko me­ti­kai. Mar­ty­nas pa­gal rei­tin­go taš­kus yra dvi­de­šimt aš­tun­tas, taip kad ir jis tu­ri vi­sas ga­li­my­bes iš­ko­vo­ti ke­lia­la­pį. Ma­nau, tą pa­da­rys. Iš mū­sų Alek­nų šei­my­nos šie­met de­le­guo­si­me du olim­pie­čius ir no­rė­si­me ma­žiau­siai vie­no me­da­lio.

- Kaip vie­nai šei­mai, ga­na am­bi­cin­ga. Ki­ta ver­tus, la­bai re­a­lu…

- Na, čia to­kia olim­pi­nė sva­jo­nė. Per sa­vo pen­kias­de­šimt­me­tį pa­sva­jo­jau, kaip bū­tų pui­ku, jei Pa­ry­žiaus olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se da­ly­vau­tų du Alek­nų gi­mi­nės at­sto­vai, o Los An­dže­lo olim­pi­nė­se – jau trys. Am­bi­ci­jos di­de­lės, bet, ma­nau, Gab­rie­lė pri­si­jungs prie vai­ki­nų, tik ne dis­ką mes­ti. Ji pa­si­rin­ko ma­mos ke­lią – šuo­lio į to­lį bei sprin­to rung­tis.

- Ko pa­lin­kė­tu­mė­te vi­siems lie­tu­viams Va­sa­rio 16-osios pro­ga?

- Iš­lik­ti vie­nin­giems. Nes tik vie­ny­bė­je yra mū­sų stip­ry­bė. Jei bū­si­me ga­lin­gas kumš­tis, prie­šas mus ap­lenks.  

---

 Trumpa dosjė:
 
• 2000 ir 2004 m. olim­pi­nis dis­ko me­ti­mo čem­pio­nas,
• 2008 m. olim­pi­nių žai­dy­nių bron­zos me­da­li­nin­kas,
• 2006 m. Eu­ro­pos čem­pio­nas,
• 2003 ir 2005 m. pa­sau­lio čem­pio­nas,
• 1997 ir 2001 m. pa­sau­lio vi­ce­čem­pio­nas.
• 2011–2016 m. – Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja, pa­ta­rė­jas spor­to klau­si­mais,
• 1994–2011 m. – Va­do­vy­bės ap­sau­gos de­par­ta­men­tas,
• Nuo 2016 m. – Sei­mo Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to na­rys. 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!