Žengtas pirmas žingsnis
Kauno mieste VšĮ „Investuok Lietuvoje“ įgyvendinamos jaunųjų profesionalų programos „Kurk Lietuvai“ projektų vadovas Gytis Žakevičius pasakoja, kad laikinojoje sostinėje vykdytas projektas, kurio metu siekta sujungti sveikatos priežiūros įstaigas ir jas paruošti priimti turistus iš užsienio. „Su Kauno savivaldybės administracijos darbuotojais sukūrėme duomenų bazę, mobiliosios aplikacijos paskyrą ir paruošėme medicinos įstaigas tikslingai komunikacijai, kas leis į laikinąją sostinę pritraukti medicinos turistus. Iš pradžių aplankėme sveikatos priežiūros įstaigas, kurios galėtų ir norėtų dalyvauti šiame projekte. Jos privalėjo atitikti tam tikrus reikalavimus: darbuotojai turėjo mokėti užsienio kalbas, internetinis tinklalapis taip pat turėjo būti pateikiamas bent keliomis užsienio kalbomis. Buvo reikalingi ir tam tikri sertifikatai, užtikrinantys aukštus ISO standartus“, – sako G.Žakevičius.
Tiesa, į šį planą įtrauktos ir valstybinės gydymo įstaigos, kuriose vietiniai pacientai lūkuriuoja nemenkose eilėse. Tad neramu, ar siekis užsidirbti iš užsieniečių nepakiš kojos vietiniams pacientams gauti paslaugas.
 
Neteikia pirmenybės
Jau veikiančioje duomenų bazėje aptinkamos keliolika Kauno sveikatos priežiūros įstaigų. Įtrauktos dvi valstybinės Birštone veikiančios sanatorijos.
„Vykdydami projektą, orientavomės tiek į privačias, tiek į valstybines sveikatos priežiūros įstaigas. Mūsų tikslas buvo į projektą taip pat įtraukti ir Kauno klinikas. Žinoma, valstybinės įstaigos nėra tokios lanksčios. Tačiau bet kokiu atveju su Kaune esančiomis medicinos įstaigomis pradėjome bendradarbiavimą bei tikimės, kad ateityje jos prisijungs prie sukurtos duomenų bazės ir vieningos komunikacijos. Žinome, kad Kauno klinikos, siekdamos pritraukti užsienio pacientus, įsisteigė atskirą departamentą, skirtą bendradarbiauti su užsienio pacientais. Tai puikus indikatorius, kad ir valstybinis sektorius supranta, jog medicinos turizmas - perspektyvi ir dideles pajamas generuojanti verslo niša“, – mano G.Žakevičius.
Tiesa, su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų generaliniu direktoriumi prof. habil.. dr. Renaldu Jurkevičiumi apie tokius siekius, panašu, niekas nesikalbėjo. „Tiesą pasakius, nesu daug apie tai informuotas. Tik spaudoje esu skaitęs, kad tai yra savivaldybės noras plėtoti medicininį turizmą“,– „Lietuvos sveikatą“ patikino įstaigos generalinis direktorius.
G.Žakevičius patvirtino, kad su Kauno klinikų vadovu susisiekti nepavyko, tačiau ryšys užmegztas su naujai įsteigtos Tarptautinio bendradarbiavimo tarnybos Kauno klinikose vadove dr. Žaneta Štreimikyte. „Kadangi jie medicinos turizme pageidavo kol kas veikti atskirai, dabartiniu etapu prie projekto neprisijungė. Visgi ateityje situacija gali keistis“,– mano „Kurk Lietuvai“ projektų vadovas.
Tačiau Kauno klinikų Viešosios komunikacijos tarnybos vyriausioji specialistė Austė Aleksandravičiūtė-Šviažienė teigia, kad medicininis turizmas nėra Kauno klinikų prioritetinė veiklos sritis. „Kauno klinikos, kaip socialiai atsakinga įstaiga, nesudaro jokių išskirtinių sąlygų gydytis ne Lietuvos piliečiams. Teikiame asmens sveikatos priežiūros paslaugas visos šalies pacientams. Pagal teisės aktus visi Europos Sąjungos šalyse gyvenantys asmenys turi teisę gauti būtinosios ir kitas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nepriklausomai kurioje Sąjungos šalyje jie būtų, pagal toje šalyje nustatytą tvarką.“
Medicininio turizmo paslaugas teikiančių įstaigų sąraše atsidūrusios sanatorijos „Tulpė“ direktorė Liucija Patinskienė, išgirdusi, esą jos įstaiga įtraukta į tokį sąrašą, nustebo. „Kauno? Juk mes esame Birštone. Nors gerai, jei mano, kad tinkame. Apie tokią duomenų bazę nieko nežinojau, tačiau tuo užsiimame, galbūt todėl ten ir atsidūrėme. Priimame pacientus iš užsienio po sąnarių, pilvo organų, kai kurių plastinių, skrandžio mažinimo operacijų, transplantacijų“,– vardija direktorė ir priduria, kad vietinių pacientų ir užsieniečių keliai nesikerta. Mat pirmumo teisė visuomet teks šalies piliečiams.
 
Komentarai
Kauno miesto savivaldybės Turizmo plėtros poskyrio vedėja Inga Pažereckaitė-Kalėdienė:

- Valstybinis sektorius turi potencialą įsitraukti į medicinos turizmo plėtrą. Tiesa, galbūt ne taip greitai, kaip gali prisitaikyti privatus. Šiuo metu vienas esminių kliuvinių – informacijos prieinamumas užsienio kalba. Tačiau viskas yra išsprendžiama: tobulinant sistemas, informacijos pateikimą elektroninėje erdvėje, pritraukiant daugiau specialistų, kalbančių užsienio kalbomis, po truputį į medicinos turizmo sritį galima įtraukti ir valstybines sveikatos priežiūros įstaigas. Reikia tik šiek tiek laiko, kad viskas susigulėtų ir įstaigos pamatytų realią naudą. 

VšĮ Kauno turizmo informacijos centro ir konferencijų biuro direktorius Sigitas Sidaravičius:

- Noriau prie idėjos, žinoma, jungiasi privatininkai, nes jie yra labiau suinteresuoti. Tačiau nėra ribų, dėl kurių valstybinės sveikatos priežiūros įstaigos negalėtų prisijungti. Ryšiai su pastarosiomis jau užmegzti. O to, kad valstybinėms įstaigoms trūksta lankstumo, patvirtinti negalėčiau. Tai labai priklauso nuo konkrečios įstaigos situacijos. Be abejonės, vystoma sritis yra ganėtinai, nauja ir turi tikrai nemažai perspektyvų.