Vyriausybės sprendimas pakelti normines studijų kainas ir planai mažinti nemokamų vietų skaičių sutikti nevienareikšmiškai. Sprendimo šalininkai mato geresnės studijų kokybės perspektyvas, skeptikai gi nuogąstauja dėl sumažėsiančio studijų prieinamumo. Kokį poveikį Vyriausybės sprendimai turės vienoms brangiausių ir populiariausių biomedicinos studijoms?
Šiuo metu finansavimas vienam studentui Lietuvoje yra vienas mažiausių tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybių – nuo vidurkio atsiliekama beveik dvigubai.
Faktai
Vyriausybė pritarė ŠMSM siūlymui didinti universitetų ir kolegijų normines studijų kainas:
Didėja studentui skiriamas valstybės finansavimas.
2022–2027 m. pakeitimams reikės apie 33,7 mln. eurų.
Teigiama, jog dėl kainų pokyčių brangs mokamos studijos.
Naujovės įsigalios nuo rugsėjo priimtiems studentams.
Nukentės prieinamumas?
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad priimamais sprendimais norima sumažinti 9 kartus siekiantį brangiausių ir pigiausių studijų kainų skirtumą, gerinti studijų kokybę. Šiuo metu finansavimas vienam studentui Lietuvoje yra vienas mažiausių tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybių – nuo vidurkio atsiliekama beveik dvigubai. Dėl to šalies aukštosios mokyklos negali konkuruoti su užsienio įstaigomis. Papildomi pinigai leistų pritraukti naujų dėstytojų, kelti jų atlyginimus, didinti stipendijas, gerinti aukštųjų mokyklų infrastruktūrą.
Ministerija šiemet numato mažinti ir valstybės finansuojamų vietų skaičių nuo 13 tūkst. iki 12 tūkst., nes ankstesniais metais dalis nemokamų vietų likdavo neužpildytos.
Nors studijų kainų didinimui pritaria Lietuvos universitetų rektorių konferencija, Vyriausybės sprendimus kritikuoja studentų atstovai. Lietuvos studentų sąjunga įžvelgia skubotumą ir sako, kad priimti sprendimai gali neigiamai paveikti studijų prieinamumą.
Nepritaria nemokamų vietų mažinimui
L.S. kalbinti medicinos ir sveikatos studijas vykdančių didžiųjų šalies aukštųjų mokyklų atstovai teigiamai įvertino Vyriausybės sprendimą didinti normines studijų kainas. Jų teigimu, kainos buvo per žemos ir neatitiko dabartinės situacijos. Pašnekovai sutiko, jog toks sprendimas prisidės prie studijų kokybės gerinimo. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto (VU MF) dekanas prof. Algirdas Utkus tvirtina, jog universitetų iniciatyva diskusijos dėl norminių studijų kainų didinimo vyko ne vienerius metus.
„Mūsų studijų programos, jų rengiami specialistai reikalingi visuomenei. Manyčiau, kad mažinti jų skaičių būtų ne visiškai logiška“, – sako VU MF dekanas prof. Algirdas Utkus.
Dekanas nemano, kad Vyriausybės sprendimas turės poveikį VU MF studentų skaičiui. A.Utkaus teigimu, fakultete vykdomos medicinos ir odontologijos studijų programos pasižymi populiarumu, o didžioji dalis jose besimokančių studentų gauna valstybės finansavimą. Paklaustas apie Vyriausybės sprendimo poveikį medicinos ir sveikatos studijoms Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studijų prorektorius prof. Kęstutis Petrikonis teigė, jog dėl informacijos stokos kol kas apie tai pasakyti sunku. Nuogąstaujama tik dėl galimo studentų sumažėjimo, jei nebus skiriama pakankamai valstybės finansuojamų vietų.
Tačiau ministerijos planus mažinti valstybės finansuojamų vietų skaičių kalbinti pašnekovai įvertino neigiamai. K.Petrikonis sutiko, kad tai gali sumažinti studijų prieinamumą, todėl valstybė turėtų pasirūpinti, jog programoms, kurių poreikis yra didesnis, būtų skiriama daugiau valstybės finansuojamų vietų.
Kad medicinos ir sveikatos studijų programose rengiami specialistai reikalingi visuomenei, o joms skiriamų valstybės finansuojamų vietų mažinimas būtų nelogiškas, mano ir A.Utkus.
„Valstybė turėtų pasirūpinti, kad toms studijų programoms, kur yra konkursai, ir egzistuoja jų poreikis, būtų skiriama daugiau valstybės finansuojamų vietų“, – įsitikinęs LSMU studijų prorektorius prof. Kęstutis Petrikonis.
Krepšelių skaičius paaiškės pavasarį
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas L.S. raštu pateiktuose atsakymuose teigė, jog aukštosios mokyklos studijų kainą tiek į valstybės finansuojamas, tiek į nefinansuojamas vietas nustato pačios. O valstybė lėšas skiria pagal Vyriausybės patvirtintas norminių studijų kainas. Todėl konkretūs studijų kainų pokyčiai priklausys ir nuo pačių aukštųjų mokyklų. Už mokslą mokantiems studentams mokyklų nustatytos kainos pastaruoju metu buvo didesnės nei norminės. Viceministras prognozuoja, jog mokamos vietos nebrangs tiek, kiek kyla norminės studijų kainos.
Ar ministerijos planuojamas mažinti valstybės finansuojamų vietų skaičius palies medicinos ir sveikatos krypties studijas, viceministras neatsakė. Jo teigimu, sveikatos priežiūros specialistų poreikį prognozuoja ir valstybės užsakymą jiems rengti formuoja Sveikatos apsaugos ministerija, o konkretūs valstybės finansuojamų vietų skaičiai dar tik planuojami. Preliminarai valstybė juos turi nustatyti iki balandžio 2 d.
Komentarai
VU MF Rezidentų tarybos pirmininkė, Jaunųjų gydytojų asociacijos narė Kamilė Marcinkevičiūtė:
.jpg)
- Medicinos studijų krypties kainos Lietuvoje neatitinka Europos Sąjungos kainų vidurkio. Mūsų studijų krepšelis yra mažesnis, todėl jį didinti yra gerai, bet dėl to gali mažėti valstybės finansuojamų vietų skaičius. Medicinos magistrų, būsimųjų gydytojų, ruošiama tikrai daug, todėl tas krepšelių skaičiaus sumažinimas būtų ne toks skausmingas. Tačiau problemų gali turėti kitos specialybės – kineziterapija arba slauga, kur yra nemažai mokamų vietų, o specialistų trūksta. Taip pat mums, kaip studentams, trūksta informacijos, kaip universitetuose paskirstomos lėšos, ar jos visada pasiekia studentus.
Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Sara Aškinytė:
- Moksleiviai dabar mokosi nuotoliniu būdu, jie patys vertina, jog toks mokymasis yra daug sunkesnis nei mokantis gyvai mokyklose. Esant sunkesnėms sąlygoms ir pasiruošimui ir likus pusei metų iki stojimų, sužinoję, kad studijos brangs ir bus mažiau valstybės finansuojamų vietų, moksleiviai pasitiko šią žinią labai nerimastingai. Tai jiems sukėlė papildomą stresą ir nepasitenkinimą. Kai kam tai gali lemti ir kitokį sprendimą kur studijuoti. Mes manome, kad tai per daug greitas abiturientų kaina priimtas sprendimas.
Tarp kitko
2020 m. VU ir LSMU vienerių metų medicinos studijų kaina –
4990–6400 Eur, odontologijos –
6000–9000 Eur. Tai - brangiausios studijų programos šiose aukštosiose mokyklose.
VU MF medicinos studijų programoje valstybės finansavimą gauna
815 studentų, už mokslą moką –
259.
VU MF odontologijos programoje nemokamai studijuoja
101 studentas, už mokslą moka –
12.
2019 m. gruodžio 31 d. LSMU Medicinos fakultete nemokamai studijavo
883 studentai, už studijas mokėjo
1001 studentas iš Lietuvos (užsienio studentai neturi galimybės studijuoti nemokamai).
Tuo pačiu metu LSMU Odontologijos fakultete nemokamai studijavo
186, už studijas mokėjo
304 studentai iš Lietuvos.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: