Studijų kainos kils, bet ar užteks nemokamų vietų?

Giedrius Gaidamavičius
2021-02-12
Vyriausybės sprendimas pakelti normines studijų kainas ir planai mažinti nemokamų vietų skaičių sutikti nevienareikšmiškai. Sprendimo šalininkai mato geresnės studijų kokybės perspektyvas, skeptikai gi nuogąstauja dėl sumažėsiančio studijų prieinamumo. Kokį poveikį Vyriausybės sprendimai turės vienoms brangiausių ir populiariausių biomedicinos studijoms?
Studijų kainos kils, bet ar užteks nemokamų vietų?
Šiuo metu finansavimas vienam studentui Lietuvoje yra vienas mažiausių tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybių – nuo vidurkio atsiliekama beveik dvigubai.

Faktai
Vyriausybė pritarė ŠMSM siūlymui didinti universitetų ir kolegijų normines studijų kainas: 
Didėja studentui skiriamas valstybės finansavimas.
2022–2027 m. pakeitimams reikės apie 33,7 mln. eurų.
Teigiama, jog dėl kainų pokyčių brangs mokamos studijos.
Naujovės įsigalios nuo rugsėjo priimtiems studentams.

 

Nukentės prieinamumas?
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad priimamais sprendimais norima sumažinti 9 kartus siekiantį brangiausių ir pigiausių studijų kainų skirtumą, gerinti studijų kokybę. Šiuo metu finansavimas vienam studentui Lietuvoje yra vienas mažiausių tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybių – nuo vidurkio atsiliekama beveik dvigubai. Dėl to šalies aukštosios mokyklos negali konkuruoti su užsienio įstaigomis. Papildomi pinigai leistų pritraukti naujų dėstytojų, kelti jų atlyginimus, didinti stipendijas, gerinti aukštųjų mokyklų infrastruktūrą.
 
Ministerija šiemet numato mažinti ir valstybės finansuojamų vietų skaičių nuo 13 tūkst. iki 12 tūkst., nes ankstesniais metais dalis nemokamų vietų likdavo neužpildytos.
Nors studijų kainų didinimui pritaria Lietuvos universitetų rektorių konferencija, Vyriausybės sprendimus kritikuoja studentų atstovai. Lietuvos studentų sąjunga įžvelgia skubotumą ir sako, kad priimti sprendimai gali neigiamai paveikti studijų prieinamumą.
 
Nepritaria nemokamų vietų mažinimui  
L.S. kalbinti medicinos ir sveikatos studijas vykdančių didžiųjų šalies aukštųjų mokyklų atstovai teigiamai įvertino Vyriausybės sprendimą didinti normines studijų kainas. Jų teigimu, kainos buvo per žemos ir neatitiko dabartinės situacijos. Pašnekovai sutiko, jog toks sprendimas prisidės prie studijų kokybės gerinimo. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto (VU MF) dekanas prof. Algirdas Utkus tvirtina, jog universitetų iniciatyva diskusijos dėl norminių studijų kainų didinimo vyko ne vienerius metus.
 

„Mūsų studijų programos, jų rengiami specialistai reikalingi visuomenei. Manyčiau, kad mažinti jų skaičių būtų ne visiškai logiška“, – sako VU MF dekanas prof. Algirdas Utkus.

 
Dekanas nemano, kad Vyriausybės sprendimas turės poveikį VU MF studentų skaičiui. A.Utkaus teigimu, fakultete vykdomos medicinos ir odontologijos studijų programos pasižymi populiarumu, o didžioji dalis jose besimokančių studentų gauna valstybės finansavimą. Paklaustas apie Vyriausybės sprendimo poveikį medicinos ir sveikatos studijoms Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studijų prorektorius prof. Kęstutis Petrikonis teigė, jog dėl informacijos stokos kol kas apie tai pasakyti sunku. Nuogąstaujama tik dėl galimo studentų sumažėjimo, jei nebus skiriama pakankamai valstybės finansuojamų vietų.
 
Tačiau ministerijos planus mažinti valstybės finansuojamų vietų skaičių kalbinti pašnekovai įvertino neigiamai. K.Petrikonis sutiko, kad tai gali sumažinti studijų prieinamumą, todėl valstybė turėtų pasirūpinti, jog programoms, kurių poreikis yra didesnis, būtų skiriama daugiau valstybės finansuojamų vietų.
Kad medicinos ir sveikatos studijų programose rengiami specialistai reikalingi visuomenei, o joms skiriamų valstybės finansuojamų vietų mažinimas būtų nelogiškas, mano ir A.Utkus.     
 

„Valstybė turėtų pasirūpinti, kad toms studijų programoms, kur yra konkursai, ir egzistuoja jų poreikis, būtų skiriama daugiau valstybės finansuojamų vietų“, – įsitikinęs LSMU studijų prorektorius prof. Kęstutis Petrikonis.

 
Krepšelių skaičius paaiškės pavasarį

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas L.S. raštu pateiktuose atsakymuose teigė, jog aukštosios mokyklos studijų kainą tiek į valstybės finansuojamas, tiek į nefinansuojamas vietas nustato pačios. O valstybė lėšas skiria pagal Vyriausybės patvirtintas norminių studijų kainas. Todėl konkretūs studijų kainų pokyčiai priklausys ir nuo pačių aukštųjų mokyklų. Už mokslą mokantiems studentams mokyklų nustatytos kainos pastaruoju metu buvo didesnės nei norminės. Viceministras prognozuoja, jog mokamos vietos nebrangs tiek, kiek kyla norminės studijų kainos.
 
Ar ministerijos planuojamas mažinti valstybės finansuojamų vietų skaičius palies medicinos ir sveikatos krypties studijas, viceministras neatsakė. Jo teigimu, sveikatos priežiūros specialistų poreikį prognozuoja ir valstybės užsakymą jiems rengti formuoja Sveikatos apsaugos ministerija, o konkretūs valstybės finansuojamų vietų skaičiai dar tik planuojami. Preliminarai valstybė juos turi nustatyti iki balandžio 2 d.

 
Komentarai
VU MF Rezidentų tarybos pirmininkė, Jaunųjų gydytojų asociacijos narė Kamilė Marcinkevičiūtė:

­- Medicinos studijų krypties kainos Lietuvoje neatitinka Europos Sąjungos kainų vidurkio. Mūsų studijų krepšelis yra mažesnis, todėl jį didinti yra gerai, bet dėl to gali mažėti valstybės finansuojamų vietų skaičius. Medicinos magistrų, būsimųjų gydytojų, ruošiama tikrai daug, todėl tas krepšelių skaičiaus sumažinimas būtų ne toks skausmingas. Tačiau problemų gali turėti kitos specialybės – kineziterapija arba slauga, kur yra nemažai mokamų vietų, o specialistų trūksta. Taip pat mums, kaip studentams, trūksta informacijos, kaip universitetuose paskirstomos lėšos, ar jos visada pasiekia studentus.   
 
Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Sara Aškinytė:

-­ Moksleiviai dabar mokosi nuotoliniu būdu, jie patys vertina, jog toks mokymasis yra daug sunkesnis nei mokantis gyvai mokyklose. Esant sunkesnėms sąlygoms ir pasiruošimui ir likus pusei metų iki stojimų, sužinoję, kad studijos brangs ir bus mažiau valstybės finansuojamų vietų, moksleiviai pasitiko šią žinią labai nerimastingai. Tai jiems sukėlė papildomą stresą ir nepasitenkinimą. Kai kam tai gali lemti ir kitokį sprendimą kur studijuoti. Mes manome, kad tai per daug greitas abiturientų kaina priimtas sprendimas.   

 
Tarp kitko
2020 m. VU ir LSMU vienerių metų medicinos studijų kaina – 4990–6400 Eur, odontologijos – 6000–9000 Eur. Tai - brangiausios studijų programos šiose aukštosiose mokyklose.
VU MF medicinos studijų programoje valstybės finansavimą gauna 815 studentų, už mokslą moką – 259.
VU MF odontologijos programoje nemokamai studijuoja 101 studentas, už mokslą moka – 12.
2019 m. gruodžio 31 d. LSMU Medicinos fakultete nemokamai studijavo 883 studentai, už studijas mokėjo 1001 studentas iš Lietuvos (užsienio studentai neturi galimybės studijuoti nemokamai).   
Tuo pačiu metu LSMU Odontologijos fakultete nemokamai studijavo 186, už studijas mokėjo 304 studentai iš Lietuvos.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ž.Dambrauskas: prieš nutukimo bangą Lietuva neatsilaiko

    Ž.Dambrauskas: prieš nutukimo bangą Lietuva neatsilaiko

    „Po svorio mažinimo operacijos pacientai gyvena vidutiniškai 10 metų ilgiau“, – sako LSMU Medicinos fakulteto prodekanas, abdomina...
    M.Dambrauskienė: galime paveikti geno defektą

    M.Dambrauskienė: galime paveikti geno defektą

    Kauno klinikose genų terapija nuo spinalinės raumenų atrofijos (SRA) suleista beveik šešių mėnesių berniukui. Tai – jau antrasis v...

    Budinti vaistinė


    Vaistininkams atsibodo: „Ar tai teisėta? Jau pardavinėjame ir knygas!!!“

    Vaistininkams atsibodo: „Ar tai teisėta? Jau pardavinėjame ir knygas!!!“

    Praėjusį penktadienį Vaistinių darbuotojų profesinė sąjunga paskelbė darbuotojų apklausą, norėdama sužinoti, ką jie mano apie prek...
    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vasaros sezonui įgaunant pagreitį, specialistai perspėja atkreipti dėmesį į kelionių vaistinėlės sudėtį – ją būtina ruo&scar...

    razinka


    Sveika šeima


    Kaip žarnyno mikrobiota veikia psichinę sveikatą?

    „Susidomėjimas žarnyno–smegenų ašimi bei vis gausėjantys įrodymai, teigiantys, kad žarnyno mikrobiota gali turėti įtakos centrinės nervų sistemos funkcijai, paskatino prielaidą, jog probiotikų vartojimas gali teigiamai veikti nuotaiką ir psichologinius simptomus, tokius kaip depresija, nerimas, stresas“, – rašoma gydytojos Gabijos Ga...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Ph.Collinsas: jaučiuosi išnaudojęs savo kelionės taškus

    Neseniai internete pasklido gandai esą pasaulinio garso muzikantas Philas Collinsas atsidūrė hospise.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Šiek tiek vėluojantis rašinys
    Henrikas Vaitiekūnas Šiek tiek vėluojantis rašinys
    Kognityvinis disonansas
    Henrikas Vaitiekūnas Kognityvinis disonansas
    Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Margarita Jankauskaitė Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė

    Naujas numeris