Telkia priemones kandidatams pritraukti
Dabartinio Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vadovo prof. Felikso Jankevičiaus kadencija baigiasi kitų metų kovo 20 d. Tad šiuo metu jau pradėti naujo vadovo konkurso pasirengimo darbai.
 
„Kai tik pavyks viską atlikti ir suderinti su dalininku, bus skelbiamas konkursas“, – sako SAM atstovai. Kad nenutiktų taip, jog į universiteto ligoninės vadovo konkursą paraišką ir vėl pateiks vienas kitas kandidatas, ministerija tikina, jog pretendentams pritraukti bus pasitelkiamos įvairios priemonės: „Informaciją apie konkursą planuojama viešinti įvairiais komunikacijos kanalais: pranešimai žiniasklaidai, sklaida socialiniuose tinkluose, interneto svetainėse, įvairiose tikslinėse grupėse, asociacijose, skelbimų portaluose. Į informacijos viešinimą bus siekiama įtraukti įstaigos dalininkus ir kitas institucijas.“
 
Dėl pernelyg aukštai iškeltos kartelės ir menko kandidatų susidomėjimo konkursais SAM metų pradžioje paskelbė, kad konkursinius reikalavimus planuojama keisti visų valstybės ir savivaldybių gydymo įstaigų vadovams. Naujais reikalavimais didinamas būtinas vadovaujamo darbo stažas, tačiau atsisakoma reikalavimo jį turėti sveikatos apsaugos ar socialinių paslaugų sektoriuose bei universitetinių studijų ir mokslo srityje.
 
Kandidatai į universiteto ligoninės vadovo pareigas turės turėti bent 5 metų vadovaujamo darbo patirtį, mokslo laipsnį medicinos ir sveikatos mokslų bei socialinių mokslų srityse, ne mažiau nei 5 metų pedagoginio darbo universitete patirtį.
 
Daug dėmesio statybos darbams
Paskutinius kadencijos Santaros klinikų vadovo kėdėje mėnesius skaičiuojantis F.Jankevičius įsitikinęs: aukšti konkurso reikalavimai – ne iš piršto laužti. Mat darbo pobūdis universiteto ligoninėje daugialypis.
 
„Gydymo įstaigos, ypač tokios didelės, pagrindinis uždavinys – sprendimų priėmimas. Kad būtų priimtas teisingas plėtros kelias, reikia orientuotis medicinoje. Jei esi ne medikas, tokiu atveju turi surinkti gerą komandą, kuri kilus klausimui patartų. Tiesa, patarimų iš šalies būna daug, o sprendimą reikia priimti pačiam…“ – sako vadovas.
 
Be gydomojo, mokslinio ir pedagoginio darbo, anot F.Jankevičiaus, kyla aibė kitų iššūkių. Kad ir suvaldyti maisto krizę pacientams, bėgančius iš gydymo įstaigos medikus. Kaip reikiant nusimanyti tenka ir statyboje.
 
„Statome daug priestatų: Infekcinių ligų klasterio korpusą, Pažangios terapijos korpusą, tuoj kirpsime juostelę prie Vaikų reabilitacijos korpuso. Turime didžiulių plėtros planų“, – vardina, kokius vadovui tenka dirbti darbus, profesorius. Ar norėtų dar vieną kadenciją tęsti darbus, už kuriuos, kaip skelbiama Santarų klinikų tinklalapyje, administracijos darbuotojai dabar gauna apie 2344,09 Eur atlyginimą, F.Jankevičius atsakyti dar nepasiruošęs: „Šis klausimas – prieš laiką. Kol kas svarstau. Matysime.“
 
L.S. primena, prieš tai profesorius beveik ketverius metus vadovavo Nacionaliniam vėžio institutui, dėl kurio ateities vis dar baiminamasi – bus įstaiga prijungta prie Santarų brolijos ar ne.
 
Turi matyti plačiau už horizontą
Santaros klinikų gydytojas, iš pagrindų su gydymo įstaigos sistema susipažinęs kardiologas prof. dr. Pranas Šerpytis, nors ir atitiktų reikalavimams direktoriaus pareigoms užimti, į klausimą, ar svarsto dalyvauti konkurse, tik nuoširdžiai nusijuokia.
 
„Jokiu būdu! Net minčių neturiu. Ne ne... niekada! – sako profesorius, dėkodamas, kad taip teigiamai jį vertiname, ir patikina, jog yra daug labiau pasiruošusių kandidatų. – Mano altorius – ligonis, pedagogika, mokslas, o Santaros klinikų vadovas turėtų būti ir geras strategas, matyti toliau už patį horizontą.“
 
P.Šerpytis įsitikinęs, jog vadovas privalo būti medikas: „Mes dar nepribrendę turėti vadovą ne mediką. Jei pažiūrėtumėte užsienyje, gydymo įstaigų vadovai – gydytojai. Daug geriau, kai vadovas supranta ir jam nereikia aiškinti apie sveikatą.“
„Ką jūs, aš neturiu tokių ambicijų“, – žagteli išgirdęs klausimą, ar nesvarsto pateikti kandidatūros Vilniaus universiteto prodekanas prof. dr. Vytautas Kasiulevičius. Jis įsitikinęs, kad tokio masto gydymo įstaigos vadovas turi išmanyti visą sveikatos apsaugos sistemos funkcionavimą, kylančius iššūkius, mokėti bendrauti su žmonėmis, nes kolektyvas tikrai didelis. Suvokti, kad gydymo įstaiga turi darniai dirbti kartu su Vilniaus universitetu.
 
„Mes vykdome pedagoginį procesą – studentų, gydytojų rezidentų rengimą. Gydytojų profesinis tobulėjimas taip pat mūsų akiratyje“, – kad ši gydymo įstaiga pareikalauja spręsti daug iššūkių, pripažįsta steigėjų atstovas.
 
Siūlo keisti vadovavimo modelį
Klaipėdos universiteto ligoninei neseniai vadovauti pradėjęs dr. Audrius Šimaitis sutinka, kad gydymo įstaigų vadovų konkursuose keliami pernelyg aukšti reikalavimai. Juos apžioti ir itin tvirtiems kandidatams per sunku.
 
„Pas mus sveikatos apsaugoje yra vienasmenis valdymo modelis, kai teoriškai, o dažnai ir praktiškai, už viską yra atsakingas ligoninės direktorius. Jei būtų judama europinių standartų link, kai už viską yra atsakinga valdyba, kuriai aiškiai paskirstytos funkcijos bei atsakomybės, manau, kad vadovavimas būtų gerokai lengvesnis, – dalijasi užsienyje ilgus metus darbo praktikos sėmęsis vadovas. – Dabar, būdamas generalinis vadovas, esu atsakingas net už kažkokį pavedimą, kur yra 2 eurai 41 centas. Pasiekiamas komiškumo lygis. Atsakomybės turi būti aiškiai apibrėžtos ir paskirstytos. Tą galima įgyvendinti per valdybos valdymo modelį.“
Tvirtą nuomonę turi ir kompetencijų klausimais. Kitaip nei kolegos, pašnekovas įsitikinęs, kad vadovauti gydymo įstaigai puikiausiai gali ir medicininio išsilavinimo neturintis asmuo.
 
„Be abejo, žmogus iš pramonės tiesiai įšokti į medicinos valdymo sritį negalėtų. Amerikoje, Anglijoje, Izraelyje yra specialios kelerių metų mokslų programos tiems, kurie nori vadovauti sveikatos apsaugos sričiai. Lygiai tuos pačius kursus turi praeiti ir medikai, siekiantys pretenduoti į vadovaujančias pozicijas gydymo įstaigose“, – kur link Lietuvai reikėtų judėti, sufleruoja A.Šimaitis.

---

 
Tarp kitko
Sveikatos apsaugos ministerija atliko universiteto ligoninių vadovų konkursų analizę. Paaiškėjo, kad dėl reikalavimų juose dalyvaudavo vos po kelis kandidatus, kartais tekdavo rinktis ir iš vieno asmens. Pavyzdžiui, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų vadovo konkurse 2018 m. dalyvavo 1 kandidatas, Vilniaus universiteto ligoninės Santarų klinikų konkurse 2019 m. dalyvavo 2 kandidatai, Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikų konkurse 2020 m. dalyvavo 2 kandidatai, o tame pačiame konkurse 2018 m. – 1 kandidatas. Paskutiniame Klaipėdos universiteto ligoninės konkurse, kuris paskelbtas šių metų pradžioje, paraiškas pateikė 7 kandidatai, tačiau tik 4 iš jų atitiko keliamus reikalavimus. 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!