Pritrenkiantis Kauno pavyzdys: kelias buvo sunkus, bet viską kartotų

Sima Kazarian
2023-09-15
„Tai, ką jūs darote – ne Kauno ir net ne Lietuvos projektas. Tai yra pasaulinio lygio projektas!“ – sužavėtas pirminės asmens sveikatos priežiūros tinklo pertvarka mieste kalbėjo Griffith universiteto (Australija) profesorius Mark Avery. Einant šeštiesiems metams nuo penkių valstybinių Kauno poliklinikų sujungimo į vieną, sprendimu džiaugiasi tiek įstaigos bendruomenė, tiek savivalda. Apie pasiektus laimėjimus ir tai, kaip sekėsi šį sudėtingą projektą įgyvendinti, kalbame su Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Egle Andriuškiene, Kauno miesto poliklinikos (KMP) vadovu Pauliumi Kibiša ir KMP personalo vadove Jurga Labanauskiene.
Pritrenkiantis Kauno pavyzdys: kelias buvo sunkus, bet viską kartotų
KMP išgali rinktis geriausius sprendimus, netaupyti premium klasės produktams bei paslaugoms. Taip nėra prabanga – tiesiog dalijant per penkis filialus pabrangimas už kokybę praktiškai nejaučiamas.

Sėkmingiausias jungimas istorijoje
Kai Kaunui šovė mintis sujungti visas penkias miesto poliklinikas į vieną, daug kas su nepasitikėjimu kraipė galvą. Tačiau dabar, einant šeštiems metams nuo momento, kai 2018-ųjų sausį ėmė veikti naujasis darinys – Kauno miesto poliklinika, – skeptikų neliko. KMP direktorius Paulius Kibiša įsitikinęs: tai – didžiausias ir sėkmingiausias sujungimas Lietuvos medicinos istorijoje. 
 
Šiuo metu įstaiga vienija 1653 darbuotojus, 176 961 pacientą, per metus generuoja 29 mln. eurų pajamų. Darbo užmokestis čia augo 170 proc., darbuotojai pradžiuginami naujametinėmis premijomis. Iš esmės pasikeitė vidinė įstaigos kultūra ir KMP šiandien gali pelnytai save vadinti patraukliu darbdaviu.
 
Beje, panašūs procesai kaip prieš penkmetį Kaune dabar vyksta visoje šalyje: kai kuriuose rajonuose kuriami sveikatos centrai struktūriniu pagrindu jungiant ligonines ir poliklinikas. Nenuostabu, kad visų akys vėl krypsta į Kauną. Įdomu, kiek galima pasimokyti iš šio miesto patirties, kaip sekėsi įgyvendinti tokį sudėtingą projektą, kokie didžiausi laimėjimai?
 
P.Kibiša teigia, kad vienas postūmių, dėl ko buvo imtasi pokyčių Kaune, – noras sumažinti administracinius kaštus. Žinoma, tai padaryti pavyko, valdymo išlaidos sumažėjo nuo 480 iki 249 tūkst. Eur. Tačiau tai tik maža dalis pasiekto rezultato, nes KMP atsiradimas iš esmės pakeitė pirminę sveikatos priežiūrą laikinojoje sostinėje. 
 
Jokių kompromisų dėl kokybės
P.Kibiša mėgsta minėti Šančių pavyzdį. Ši poliklinika turėjo apie 20 tūkst. pacientų, pakankamai sunkiai vertėsi. „Kiek galėdami taupė, tačiau vis tiek dirbo nuostolingai, nepavyko mokėti didesnių algų, įsigyti geresnės įrangos. Nenuostabu, kad po sujungimo vienodinant algas, jos ten kilo bene labiausiai. Taip pat nupirkta naujų kokybiškų medicininių prietaisų, atnaujinama infrastruktūra. Tikriausiai neapsiriksiu pasakęs, kad tiek Šančių darbuotojai, tiek pacientai yra vieni didžiausių laimėtojų šio jungimo istorijoje. Beje, pacientų skaičius Šančių padalinyje auga sparčiausiai|“, – konstatuoja pašnekovas. 
 

„Mes esame pajėgūs užtikrinti vienodai aukštą kokybę visuose padaliniuose, – apie pokyčius sujungus poliklinikas pasakoja KMP vadovas Paulius Kibiša. – Dabar mūsų pirminė sveikatos priežiūra sujungta į saugų ir greitą duomenų tinklą, duomenys keliami į modernų duomenų centrą, veikia vieninga medicininė informacinė sistema. Personalas, finansai, viešieji pirkimai, ūkis, laboratorijos, teleradiologija, pacientų aptarnavimo sistemos, pagalbos namuose tarnyba – viskas yra susieta, bendra. Tai leidžia operatyviai keistis duomenimis, efektyviai naudoti lėšas, užtikrinti kokybę. Pagerėjo paslaugų prieinamumas, sumažėjo eilės.“

 
P.Kibiša teigia, kad KMP išgali rinktis geriausius sprendimus, netaupyti premium klasės produktams bei paslaugoms. Taip nėra prabanga – tiesiog dalijant per penkis filialus pabrangimas už kokybę praktiškai nejaučiamas. Suplanuoti ir tolesni projektai. Pavyzdžiui, padedant savivaldybei ruošiamasi statyti itin modernią šeimos kliniką A.Mickevičiaus gatvėje. 

 
Tačiau svarbu pažymėti, kad šie dalykai, kuriais taip džiaugiasi Kaunas, nenutiko nei iškart, nei savaime. Poliklinikų sujungimas buvo tik pirmas žingsnis. Po to sekė virtinė sprendimų, patobulinimų, kurie taikant vieningą strategiją ir masto ekonomiką leido padaryti tai, dėl ko šiandien KMP įvardijama kaip geriausiai veikiantis pirminės sveikatos priežiūros pavyzdys šalyje. 
 
Dar įspūdingiau, kokiomis sąlygomis šis rezultatas pasiektas – juk įstaiga pradėjo veikti 2018 m. ir vos tvirčiau atsistojus ant kojų, užklupo pandemija. Tačiau tiek kovojant su ja, tiek kitose srityse KMP ne tik neprarado, bet ir stiprino pozicijas – buvo nuolat vadinama lydere, iš kurios pavyzdį imti skatino ir ją vertinusi Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba.


 
Talentus medžioja visi
KMP direktorius šiandien jaučiasi stabiliai ir dėl to, kad gali ramiai žiūrėti į konkurenciją su privačiais medicinos centrais. Tiesą tariant, jo vadovaujama viešoji įstaiga yra stambiausias žaidėjas mieste pats keliantis nemenką galvos skausmą konkurentams. Tai tinka kalbant tiek apie pacientų srautą, tiek apie personalą. 
 
Norint pritraukti gerus specialistus, reikia jiems pasiūlyti geras darbo sąlygas ir viliojantį atlygį. „Profesionalui moki tiek, kiek jis vertas. Nesvarbu, kad rinkos kainos didelės. Nėra įstatymo, kuriuo specialistas negalėtų gauti didesnės algos nei įstaigos vadovas“, – sako P.Kibiša ir patvirtina: jo alga poliklinikoje tikrai ne pati didžiausia.
Tačiau priimtiną atlygį jis vadina tik „elementaria darbovietės higiena“. Greta to svarbu pasiūlyti kitus bonusus: mokymus, geras darbo sąlygas, įrangą, atmosferą, kuri susideda iš įvairių renginių, vidinės įstaigos kultūros.
 
„Darbuotojų stoka nesiskundžiame, ateina jaunų gydytojų. Be abejo, yra pasivaikščiojimų, pajudėjimo, kai vieni išeina dirbti į privačias įstaigas, kiti ateina pas mus… vienur pasididina krūvį, kitur susimažina. Tai – natūralu. Visi medžioja talentus ir reikia sudaryti sąlygas ne tik, kad darbuotojas pas tave ateitų, bet ir kad nenorėtų išeiti, – atkreipia dėmesį P.Kibiša. – Jei bus prasta įranga, mažos algos, galėsi skųstis, kad gydytojai nenori įsidarbinti, kad privačios įstaigos juos vilioja. Žinoma, aš taip kalbu iš savo perspektyvos, kadangi dirbu mieste, didžiulėje įstaigoje, kuri kasmet generuoja pelną, turi didelį pacientų srautą.“
 
Prie vairo ar atsarginio rato?
Poliklinikos vadovas įsitikinęs, kad apie 50 tūkst. pacientų yra riba, nuo kurios viešoji gydymo įstaiga gali pelningai veikti. „Suprantu, kad rajone, kur gal 20 tūkst. pacientų, mažas miestelis, maža poliklinikėlė, vadovams sukasi visai kitos mintys ir gyvenama kitomis problemomis“, – mano KMP direktorius. 
 
Ką tokiu atveju daryti? „Nežinau. Galbūt jungtis į centrus? Manau, to link reforma ir eina. Kas, beje, mums pasiteisino ir per tuos penkerius metus veikia. Nepaisant to, kad pirmaisiais sujungimo metais turėjome 350 tūkst. eurų išlaidų, juos baigėme su pliusu. Ir nebuvo nė vienų metų, kuriuos užbaigtume turėdami minusą“, - sako P.Kibiša.
 
„Pirminės sveikatos centras ir ligoninė – tai du direktoriai, du finansininkai, du personalo vadovai, dar daug kitų žmonių… Pavyzdžiui, reikia samdyti žmogų, atsakingą už ūkio dalies darbus, tačiau vienoje įstaigoje to darbo užtenka gal tik pusei dienos... Įstaigoms susijungus, jo bus visai dienai ir reikės ne dviejų, o vieno žmogaus. Tarkim, pas mus nemedicininio personalo sumažėjo perpus“, – pasakojo P. Kibiša.  
 
Gal tiems, kurie dabar sunkiau gyvena rajonuose, pasirinkus šį kelią bus geriau, ateis investicijos? „Mums šis sprendimas apsimokėjo. Tačiau kiekvienas yra įsigilinęs ir sprendžia pagal savo situaciją“, – pabrėžė P.Kibiša.
 
Jis konstatuoja, kad viešosios įstaigos atspindi viešąjį interesą, rūpinasi sunkios būklės pacientais ir toli gražu ne visos paslaugos apsimoka. „Tačiau dideliam ūkiniam vienetui paprasčiau. Tai tiesiog bazinis verslo modelis: kai kurios paslaugos pelningos, kai kurios sukasi ant nulio, kai kurios nuostolingos. Kai esi didelis, lengviau balansuoti tą portfelį. Šioje vietoje sujungimas gal ir naudingas, – svarsto P.Kibiša. – Galima keikti reguliavimą, aplinkybes. Bet visada kažkur bus lengviau, kažkur sunkiau – toks gyvenimas. Nei lengvas jis, nei teisingas. Tiesiog lieka pasirinkimas – nori būti pokyčių autorius ar pokyčių auka? Važiuoti priekinėje sėdynėje prie vairo ar bagažinėje prie atsarginio rato? Kiek uždirbame pinigų, tiek ir turime. Jei yra blogai, reikia ieškoti būdų situacijai gerinti. O ar jie pasiteisins, iš anksto žinoti neįmanoma.“ 
 
Ryžtingai ir greitai
Įstaigų jungimas neretai atrodo racionali išeitis, tačiau iki to ateiti labai sunku – kalbos gali tęstis ne vienerius metus, tačiau įgyvendinti nepavyksta. Tuo požiūriu Kaune veiksmas rutuliojosi greitai ir sklandžiai. Jungti poliklinikas sugalvota 2016-aisiais. Po metų sprendimą patvirtino savivaldybės taryba ir imta intensyviai ruoštis jį įgyvendinti. 2018-ųjų sausį jau pradėjo veikti KMP. 

 
„Jei ne Kauno miesto savivaldybės mero ir administracijos vadovų palaikymas, nieko nebūtų buvę“, – įsitikinęs P.Kibiša pabrėždamas, kad tokiems sudėtingiems sprendimams reikalingas politinis palaikymas ir geležinė valia. Anot jo, nacionaliniu mastu neretai atrodo, kad trūksta ryžtingos politikos, tačiau ten ir procesai sudėtingesni: sąjungininkus telkia opozicija, prasideda politikavimas, veikia įvairios įtakos, interesai ir t.t.
 
Pašnekovas neslepia – versle pokyčius įgyvendinti paprasčiau. Jis buvo UAB „Fazer Gardėsis“, vėliau – UAB „Kesko Agro Lietuva“ generalinis direktorius, vadovavo „Alitos“ grupei, todėl nesunkiai gali palyginti viešąjį ir privatų sektorių. „Akcininkai mato problemas, iškelia tikslus, suteikia vadovams įgaliojimus, kartais – net žalią šviesą sprendimų laisvei, ir viskas juda žymiai greičiau. Tačiau tai nereiškia, kad viešosioms įstaigoms nereikia imtis pokyčių – tai šalies mokesčių mokėtojų pinigai, kurie turi būti efektyviai ir atsakingai naudojami“, – tvirtino P.Kibiša. 
 
Pokyčių teorijos pagrindai byloja: bet koks pasikeitimas sulaukia didesnio ar mažesnio pasipriešinimo, o rezultatas priklauso nuo pagrindinio vadovo ir jį supančios artimiausios vadovų komandos nusiteikimo. „Išties įdomu, kad toks siauras ratas turi neproporcingai didelę įtaką projekto sėkmei. Kartu ir tam, kaip naujas idėjas įgyvendins kiti vidurinės grandies vadovai, o su jais ir likęs personalas“, – pasakojo P.Kibiša.  
 
Įstaigos vadovas puikiai prisimena informacinius turus po atskirus padalinius, į kuriuos vykdavo su savivaldybės administracijos, profsąjungos atstovais pasikalbėti su žmonėmis, atsakyti į klausimus, išsklaidyti baimes, susijusias su įstaigų jungimu: „Nuo pat pradžių norėjome kurti atvirą santykį. Pripažinome: taip, nemedicininio personalo sumažės, tačiau su visais, kurių paslaugų mums nereikės, atsiskaitysime sąžiningai. Taip ir padarėme. Kartu aiškinome, kad nė vieno gydytojo, slaugytojo dėl sujungimo neatleisime, pažadą irgi išpildėme.“


 
Ne tik kėdžių perstumdymas
Beje, artimiausių bendražygių komanda, kuri kartu su P.Kibiša dalyvavo jungiant poliklinikas, vadovą lydi iki šiol. Viena jų – dabartinė KMP Personalo valdymo ir administravimo skyriaus vadovė Jurga Labanauskienė. 

Kai prieš septynerius metus Šilainių poliklinikoje dirbdama vyriausiąja personalo specialiste ji išgirdo idėją sujungti miesto poliklinikas, patikėjo iš karto.
 
„Elementarus ekonomikos dėsnis – didesnis vienetas yra stipresnis nei atskiri mažiukai, – sakė J.Labanauskienė ir teigė, jog galimybę dalyvauti šiame projekte priėmė su dideliu entuziazmu. – Reforma buvo orientuota į darbo efektyvumą, perteklinių administracinių išlaidų mažinimą. Sutaupytos lėšos turėjo būti nukreiptos medicininiam personalui, jų algoms, įrangai, patalpų atnaujinimui. Tai stengėmės aiškiai ištransliuoti kolektyvui.“ 
 
Tačiau vienas kertinių dalykų jungiant skirtingas įstaigas – sukurti bendrą viziją. Kokia apskritai nori būti KMP? Kaip ji turėtų atrodyti klientų, darbuotojų akyse? Juk iki tol kiekviena poliklinika buvo atskira karalystė su savo vadovais, administracija, vidine kultūra. J.Labanauskienės užduotis ir buvo sujungti jas į vieną darnią komandą. „Ir čia negalėjo būti jokios prievartos. Visi drauge turėjome išsigryninti dabar jau bendros darbovietės vertybes, siekius, būsimas tradicijas. Po to jas plačiai iškomunikavome, paskleidėme ir pradėjome įgyvendinti. Ir nors prabėgo penkeri metai, vis dar einame to bendrumo link, – pasakoja J.Labanauskienė. – Žinote, iš pradžių buvau tikra optimistė. Maniau, kad organizacinę kultūrą sukursime per metus ar dvejus. Tačiau kultūriniai pokyčiai, ypač didelėse įstaigose, vyksta lėčiausiai. Ir jau vėliau, semdamasi patirties iš šios srities meistrų, girdėjau: „ne… čia tikrai ne poros metų klausimas, jums gali prireikti ir dešimtmečio.“ Tačiau ar šiandien, pažiūrėję vieni į kitus, galime pasakyti, kad turime bendrus tikslus? Kad žinome, kas už ką atsakingas, ko galime vieni iš kitų tikėtis? Galiu tvirtai pasakyti: taip. Praėjus šešeriems metams turime bendrus siekius ir esame viena įstaiga.“
 

KMP Personalo valdymo ir administravimo skyriaus vadovė Jurga Labanauskienė mano, kad reforma neturėtų likti vien kėdžių perstumdymas: „Struktūriniai pokyčiai gali būti postūmis į naują kokybę. Tačiau tam reikalingas noras. Mūsų atveju sujungimas suteikė stimulą peržiūrėti veiklą, iškelti tikslus, reikalavimus paslaugoms, darbo organizavimui. Ir tai pasiteisino.“

 
Ji pabrėžia, kad be įstaigos vadovo šie pokyčiai sunkiai įsivaizduojami: „Pirmiausia jis turi patikėti, matyti viziją, tikslą. Ir, žinoma, sugebėti tai perteikti žmonėms. Nes jei vizija ir tikslas yra tik vadovo galvoje, jei tuo netiki artimiausia komanda, o po jos ir kolektyvas, neišvengiamai kyla nesusipratimai, konfliktai ir vizijos lieka tik vizijoms.“
 
„Žiūrint atgalios galima pasakyti, kad mes praėjome pakankamai sunkų kelią. Bet visa tai greitai atnešė rezultatus, kurie tą sunkų kelią privertė pamiršti. Ir jei šiandien vėl reikėtų rinktis, be jokių abejonių viską būtų verta pakartoti iš naujo“, – sakė J.Labanauskienė.

 
Komentaras
Rezultatas pranoko lūkesčius
Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Eglė Andriuškienė:

- Prieš daugiau nei penkerius metus, pradedant penkių savivaldybės poliklinikų reformą, įstaigų veiklą ir rezultatus analizavo jungtinė komanda, kurią sudarė savivaldybės, poliklinikų, ligoninių, profsąjungų ir kitų organizacijų atstovai. 
 
Atlikta analizė parodė, jog optimaliausias būdas užtikrinti skaidresnį ir efektyvesnį poliklinikų valdymą, didesnius atlyginimus medikų personalui ir kokybiškas bei prieinamas paslaugas pacientams – įstaigų administracinio aparato mažinimas ir nemedicininių paslaugų atsisakymas. Būtent šie aspektai lėmė visų penkių Dainavos, Šilainių, Kalniečių, Centro ir Šančių poliklinikų sujungimą ir 2018 m. veiklą vykdyti pradėjo viena nauja įstaiga – Kauno miesto poliklinika.
 
Praėjus daugiau nei penkeriems metams, galime drąsiai teigti, jog šiandienos įstaigos rezultatai pranoko tuometinius lūkesčius ir įstaiga neginčijamai užėmė lyderio pozicijas Lietuvoje. Poliklinikos padarytą pažangą pripažįsta ir pernai pakartotinai šeimos medicinos paslaugas šioje įstaigoje akreditavusi Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba. Ji teigė, kad KMP – geriausiai dirbanti poliklinika Lietuvoje, ir ragino kitas pirminės sveikatos priežiūros įstaigas mokytis iš kauniečių.
 
Mūsų poliklinika pirmoji atsisakė popierinių kortelių, pirmoji išsprendė, kaip medikų atlyginimą susieti su faktiniu darbo krūviu, pirmoji susidraugavo su dirbtiniu intelektu radiologijoje. 
Kai 2020 m. pasauliui ir Lietuva teko COVID-19 pandemijos iššūkis, KMP parodė lyderystę. Mobilus patikrų punktas, Vakcinavimo centras, vėliau vakcinacija mobiliuose autobusuose, įmonėse, slaugos, globos įstaigose, pacientų namuose, Karščiavimo klinikos veikla – tai buvo pavyzdys Lietuvai, kaip galima operatyviai ir moderniai organizuoti įstaigos darbą nepakeliamai sunkiomis sąlygomis.
 
Didžiuojamės išplėtota KMP Pagalbos namuose tarnyba. Jos darbuotojai namuose lanko asmenis, kuriems nustatytas slaugos ar priežiūros poreikis. Vizito namuose metu tiek šeimos gydytojai, tiek slaugytojos gali suteikti tas pačias paslaugas, kurias pacientai gautų atvykę į polikliniką pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Slaugytojai ir jų padėjėjai asmenims, kurių negalia – sunki, namuose suleidžia vaistus, tvarsto žaizdas, pakeičia zondus, atlieka kitus darbus. Šios tarnybos specialistai darbo organizavimo ir kokybiškai teikiamų paslaugų gerąja patirtimi nuolat dalijasi Lietuvoje organizuojamose konferencijose, seminaruose, mokymuose.
 
Apibendrinant norisi pasakyti, kad vienas idėjas įgyvendinti pavyksta iš dalies, kitų visai nepavyksta, o KMP poliklinikos atveju visi siekiai įgyvendinti su kaupu. Tačiau sėkmė neužgriūna per naktį. Sėkmei reikalingi ne tik geri pastatai, kokybiška medicininė įranga, pakankami finansiniai ištekliai. Mums pasisekė, jog KMP turi lyderį vadovą, kuris su stipria administracijos komanda kuria strategiją, atveriančią galimybes ir paskatas visų lygių poliklinikos darbuotojams siekti aukštesnės profesinės kompetencijos – būti savo srities ekspertais. Visa padeda suteikti kokybiškas paslaugas ir, be abejonės, užtikrina pacientų pasitenkinimą.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      O.Baršauskienė: vitamino D trūksta kone visiems

      O.Baršauskienė: vitamino D trūksta kone visiems

      Nors medicinos biologų kasdienio kruopštaus darbo pacientai dažnai nemato, šie medikai ligoninės bendruomenėje yra n...
      V.Brukienė: monotonija mane žudo

      V.Brukienė: monotonija mane žudo

      „Esu maksimalistė. Jei jau karjeros – noriu maksimumo, jei šeimos – daugiavaikės. Man visur reikia spausti daugiausiai“, – sakė „P...

      Budinti vaistinė


      Vaistinių lentynose trūksta kompensuojamųjų vaistų

      Vaistinių lentynose trūksta kompensuojamųjų vaistų

      Pasibaigus pandemijai daugelis šalių susidūrė su vaistų trūkumu. Ir nors pamažu galima atsikvėpti, nes gamybai susireguliuo...
      Vaistininkai: receptus galime pratęsti ir patys

      Vaistininkai: receptus galime pratęsti ir patys

      Gydytojai išrašydami receptus daro daug klaidų, pratęsti receptą poliklinikoje pacientui nepatogu. Vaistininkai siūl...

      razinka


      Sveika šeima


      Soliariumai – žalinga atgyvena?

      „Ruda oda nėra sveika. Tai oda, kuri gamino daug melanino, nes bandė apsisaugoti nuo daromos žalos“, – soliariumų mėgėjus perspėja gydytoja dermatovenerologė Justė Kantauskaitė. Kaip saugiai patamsinti po žiemos išblyškusią odą ir ko svarbu pasiteirauti, apsilankius soliariume, pataria specialistai.

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      E.Muskas – dar viena ketaminui neabejinga įžymybė

      Apie tai, kad pasaulis atsidūrė psichinės sveikatos krizėje, kalbama vis garsiau. Tai iliustruoja itin prasta depresijos ir nerimo sutrikimų statistika, sparčiai auganti psichologų ir psichoterapeutų paklausa. Ieškant naujų problemų įveikos būdų, imamasi įvairių priemonių. Viena tokių – vakarėlių narkotiku vadinamas keta...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Kas galėtų paneigti?
      Henrikas Vaitiekūnas Kas galėtų paneigti?
      Savigrauža. Širdgėla. Susikrimtimas
      Henrikas Vaitiekūnas Savigrauža. Širdgėla. Susikrimtimas
      Ir turtuoliai verkia
      Henrikas Vaitiekūnas Ir turtuoliai verkia

      Naujas numeris